Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistąjį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš R. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteista 134,47 eurų dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. J. nukentėjusiojo M. S. naudai priteista 1 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 300,00 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu taikytą ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. automobiliui „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. S. ieškinių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. (toliau – ir R. J.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2022 m. lapkričio 17 d., apie 21.10 val., gyvenamojo namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė abiejų rankų kumščiais po vieną smūgį M. S. į veido sritį, dėl ko jam konstatuota lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas bei muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas R. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, nors teistumai yra išnykę, tačiau tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį ne visai tinkamai laikytis įstatymų ir visuomenei priimtinų elgesio normų, kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena kartu su sugyventine, administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad kaltinamajam nėra tikslinga skirti viešųjų darbų bausmės, todėl paskyrė laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą, be fizinių nusikalstamos veikos padarinių, neabejotinai nukentėjusiajam buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimo jausmas, neigiamai įtakojęs jos asmeninio gyvenimo kokybę. Neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas parinko vadovaudamasis kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinęs nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. J., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme dėl jos griežtumo (tai yra dėl bausmės rūšies parinkimo), teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad jis neteistas, dirba. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo normų taikymo aspektu.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkio dydis devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, todėl BK 64¹ straipsnis jo atžvilgiu nebuvo taikytas.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo baigtumą, kaltininko kaltės formą padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

10. Bylos duomenimis, nuteistasis įvykdė vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai (sveikatos sutrikdymo mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtintas specialisto išvada), jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir baiga, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo aktyvių veiksmų pobūdį, kad būtent kaltinamasis pats kvietė atvykti nukentėjusįjį ir išprovokavo konfliktą, suduodamas atvykusiam nukentėjusiajam smūgius. Apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuteistasis praeityje teistas, teistumai išnykę, toks asmuo laikomas neteistu. Tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Tačiau skirdamas bausmę, vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai atsižvelgė, kad buvę teistumai R. J. charakterizuoja kaip linkusį ne visai tinkamai laikytis įstatymų ir visuomenei priimtinų elgesio normų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas nebaustas administracine tvarka, nedirba. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 9 d. teisiamojo posėdžio metu R. J. patvirtino kaltinamajame akte nurodytus duomenis, kad jis nedirba. Todėl akivaizdu, kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas vertino būtent šiuos bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis apie teisiamo R. J. darbinę veiklą ir nurodė, kad jis nedirba. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam paskirta per griežta laisvės apribojimo bausmė, kadangi nuteistasis (šiuo metu) dirba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskyrė apeliantui per griežtą bausmę (netinkamai parinko bausmės rūšį ar nustatė jos dydį). Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos minėtos aplinkybės šios išvados nekeičia.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, ką teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir nuteistojo gynėjas, R. J. susirado darbą, pasak gynėjo, jis turi kontraktą (duomenys neskelbtini), todėl atliekant paskirtą laisvės apribojimo bausmę neturės galimybės suderinti bausmės vykdymą ir darbines funkcijas, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Kritiškai vertintina gynėjo pozicija, kad paskyrus viešųjų darbų bausmę jo ginamasis nebūtų prižiūrimas, tad, taip išeitų, galėtų dirbti užsienio valstybėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, viešųjų darbų bausmę vykdantis institucija yra Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – probacijos tarnyba), nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė (kaip ir laisvės apribojimo bausmės atveju), pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, probacijos tarnyba nuteistajam parenka viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą, tuo tarpu nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 1, 2 dalys, 16 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 48 straipsnio 7 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju svarbus ir tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas bei nukentėjusiojo teisėtų interesų apsauga, t. y. nagrinėjamu atveju teismo pareiga paskirti tokią bausmę, kuri realiai, o ne formaliai paveiktų R. J., kad pastarasis ateityje nebesmurtautų prieš nukentėjusįjį, su kurio buvusia sutuoktine nuteistasis gyvena ir su jais gyvena nukentėjusiojo mažametis sūnus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamą bausmę nuteistajam R. J., nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose nenukrypo, BK, BPK ir kitų teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą 1 000,00 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas neprieštarauja, kad jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo sprendžiamas nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl 2 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, taip pat atsižvelgęs į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įvertinęs nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 000,00 eurų suma yra aiškiai per didelė, jo patirtą neturtinę žalą įvertintino 1 000,00 eurų ir šią sumą nukentėjusiojo naudai priteisė iš nuteistojo.

14. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo detaliai, nurodė, į kokias konkrečias aplinkybes ar reikšmingus šios bylos faktus atsižvelgia nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Atsižvelgus į ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam M. S. padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada), įvertinęs sužalojimo pasekmes (dėl jų, bylos duomenimis, liekamųjų padarinių nekilo), nuteistojo turtinę padėtį (santykinai jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu dirba), teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (1 000,00 Eur) yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, užtikrina nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

16. Apeliaciniame skunde nesutikimas su priteistos neturtinės žalos dydžiu grindžiamas ta aplinkybe, kad kaltinamasis neturėjo jokių išankstinių kėslų nukentėjusiojo atžvilgiu, apelianto vertinimu, jo tokį impulsyvų elgesį išprovokavo į butą besiveržiantis nukentėjusysis.

17. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nustačius, kad prie žalos atsiradimo savo veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjęs asmuo, teismas žalos dydį gali sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą iš viso atmesti. Šiuo atveju aukštesnis teismas nenustatė, kad nukentėjusysis savo elgesiu būtų išprovokavęs nuteistojo elgesį prieš jį naudoti fizinį smurtą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnio prasme, byloje nustatė, kad būtent pats kaltinamasis R. J. kvietė atvykti nukentėjusįjį, iš garso įrašo ir nukentėjusiojo M. S. bei liudytojų M. K., D. K. parodymų matyti, jog pats kaltinamasis paklausęs, kuris čia Mantas, sulaukęs atsakymo, kirto du kartus nukentėjusiajam į veidą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad įrodymų, jog atvykęs nukentėjęs ir liudytojas būtų traukę duris ir norėję patekti į butą per prievartą, nėra. Esant nurodytoms aplinkybės, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo elgesys išprovokavo nuteistąjį ir tai galėtų turėti įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal pateiktus į bylą medicininius dokumentus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis nedarbingas buvo tik vieną dieną.

19. Sutiktina, kad ta aplinkybė, jog sveikatos sutrikdymo mastas nesukėlė nukentėjusiajam didesnių pasekmių sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą yra aktuali. Tačiau šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas per pusę nukentėjusiojo prašomą priteisti 2 000,00 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, įvertino nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, o taip pat ir dėl jų vėliau kilusias pasekmes. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo taisykles, įskaitant ir įpareigojimą vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nebuvo pažeistos.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.