Kauno apygardos teismo įsakymas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolantos Dedelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje B. J. (B. J., toliau – B. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, praeityje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. J. 2022 m. spalio 9 d., apie 16 val. 28 min., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų kanalu, gabendamas grynuosius pinigus – 18760 eurų, 420 Lenkijos zlotų (2022 m. spalio 9 d. Lietuvos banko nustatytu kursu 86,43 eurų), 600 Rusijos Federacijos rublių (2022 m. kovo 2 d. Lietuvos banko nustatytu kursu 5,12 eurų) ir privalėdamas juos deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, laikydamas savo rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus 18760 eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių, kurių bendra vertė viršija 10000 eurų ir yra 18851,55 eurų, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė.

Tokiais savo veiksmais B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

2022 m. spalio 18 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. I. pateikti dokumentai elektroniniu paštu. Matomas dokumentas „Paaiškinimas“, kurio viršuje matomi įmonės (duomenys neskelbtini) rekvizitai: (duomenys neskelbtini); žemiau matomas tekstas rusų kalba: „Aš gavau iš (duomenys neskelbtini) kasos 1190400 pinigų sumą (vieną milijoną šimtą devyniasdešimt keturis šimtus), dėl 18600 eurų pirkinio WV Tiguan VIN: (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, ką patvirtina kasos išlaidų orderis Nr. 78, 2022 m. spalio 7 d.“ Žemiau matomas parašas, įmonės (duomenys neskelbtini) spaudas mėlynos spalvos ir duomenys, kas pasirašė dokumentą: „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. A.C.“. Toliau matomas kasos išlaidų orderis. Orderio viršuje matomi įmonės (duomenys neskelbtini) rekvizitai. Toliau matoma lentelė, kurios numeris 78, parengimo data 2022 m. spalio 7 d. Grafoje „įmokos kodas“ matomi skaičiai 71,01; grafoje „Kreditas“ matomi skaičiai – 50,01; grafoje „Suma, rub. kap.“ matomi skaičiai 1190400,00; eilutėje „išduoti“ matoma – I. A. S.; eilutėje „Pagrindas“ matoma pinigų suma išduota WV Tiguan VIN: (duomenys neskelbtini) įsigijimui; eilutėje „Suma“ matomas – vienas milijonas šimtas devyniasdešimt keturi šimtai; dokumentą pasirašė direktorius I. A.S.; eilutėje „Išduotas kasininko“ – (duomenys neskelbtini).; dešinėje pusėje taip pat matomas įmonės (duomenys neskelbtini)spaudas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Objektyvioji komentuojamo nusikaltimo pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais – neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei, būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptartais duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad B. J. padarė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

B. J., bylos duomenimis, yra vedęs, dirbantis. Duomenys apie praeityje jo buvusius teistumus Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismui nėra pateikti. Kaltinamasis psichinėmis ligomis nesirgęs, nebuvo gydomas dėl psichinio sutrikimo, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu, nėra. B. J. sutiko su jam siūlomos bausmės rūšimi – pinigine bauda, tačiau prašė jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas svarbias aplinkybes numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti skyrus B. J. švelnesnę nei laisvės atėmimas BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį, t. y. 150 MGL. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, o B. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nėra teistas, jam skirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu, paskiriant B. J. galutinę bausmę - 100 MGL dydžio baudą. Dar labiau švelninti kaltinamojo teisinę padėtį ir skirti jam mažesnę piniginę baudą, nėra objektyvaus pagrindo. Akivaizdu, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, kadangi (duomenys neskelbtini) kelio poste buvo aiškiai matomi pranešimai apie tai, kokią sumą piningų per valstybės sieną galima gabenti, jų nedeklaravus. Be to, apie tai, kad jis privalo deklaruoti gabenamus pinigus, B. J. buvo pranešęs ir (duomenys neskelbtini) vadovas. Esant tokiems duomenims, manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus jam dar švelnesnę bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Nors B. J. prašė jam skirtos piniginės baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo veiksmus, kuriuos jis atliko įvykdydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, galimus baudų, skiriamų už sunkius nusikaltimus dydžius, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, B. J. gaunant pajamas iš darbinių santykių, išdėstyti mokėjimą jam skirtinos bausmės – baudos, teismas nemato teisinio pagrindo. Todėl šis kaltinamojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsnio nuostatomis, į B. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (32 dienos), vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuojant, kad B. J. neatlikta bausmės dalis yra 36 MGL dydžio (1800 eurų) bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, tame tarpe ir numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte - turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabandos būdu per valstybės sieną gabenami pinigai, yra kontrabandos dalykas, ir tai laikytina konfiskuotinu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-130-699/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. J. per valstybės sieną gabeno 18760 eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių. Kaltinamasis paaiškino, kad iš šių pinigų tik 160 eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių priklausė jam. Kita dalis pinigų, t. y. 18600 eurų, jam buvo perduoti vykdant tiesiogines savo darbines funkcijas (duomenys neskelbtini) vardu, šios įmonės direktoriaus A. I. (A. I.). Už šiuos pinigus (duomenys neskelbtini) naudai kaltinamasis Lietuvos Respublikoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nupirkti automobilį „Tiguan“ ir, pergabenęs jį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, perduoti jį (duomenys neskelbtini) direktoriui (duomenys neskelbtini) srityje. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jo parodymais, kadangi jie nėra paneigti. Tokią pat gabentų pinigų priklausomybę ir paskirtį kaltinamasis nurodė iš karto po sulaikymo, ką iš esmės patvirtino ir liudytoja J. K., paaiškinusi, kad sulaikymo metu B. J. jai buvo nurodęs, kad ketina už tuos pinigus įsigyti automobilį Lietuvoje. Tas pačias aplinkybes nurodė tiek (duomenys neskelbtini) direktorius A. I. (A. I.), tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. D., paaiškinęs, jog iš tiesų su (duomenys neskelbtini) vadovu buvo susitarta dėl automobilio „Tiguan“ pirkimo ir jam buvo paaiškinta, kad automobilį paims bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys B. J.. Šių asmenų parodymus patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai duomenys -įgaliojimas, surašytas B. J. vardu; rašytinis paaiškinimas, kurio duomenimis, (duomenys neskelbtini) direktorius iš įmonės kasos išėmė 1190400 rublių pinigų sumą (vieną milijoną šimtą devyniasdešimt keturis šimtus) automobilio WV Tiguan, kurio VIN (duomenys neskelbtini), pirkimui Lietuvoje už 18600 eurų, ką patvirtina 2022 m. spalio 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 78. Šių įrodymų visuma iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jie nėra paneigti objektyviais duomenimis, todėl leidžia teismui konstatuoti, kad B. J. gabenti grynieji pinigai – 18600 eurų priklausė (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais, kurie nėra paneigti kokiais tai faktiniais duomenimis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra bent vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančias, tačiau B. J. kontrabandos būdu gabentas pinigines lėšas. Kaip tvirtino pats kaltinamasis, (duomenys neskelbtini) direktoriui A. I. (A. I.) perduodant jam pinigus, buvo nurodyta šią pinigų sumą deklaruoti, ko jis, kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, nepadarė savavališkai. Byloje nėra įrodyta, kad teisėtam pinigų savininkui buvo ar turėjo ir galėjo būti žinoma, kad B. J. nedeklaruos pinigų, juos gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šią teisės normą ir išieškoti iš kaltinamojo 18600 eurų, būtina atsižvelgti į visumą tai įtakojančių aplinkybių, esamą teismų praktiką bei vadovautis proporcingumo principu.

Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju aktuali minėto teismo praktika, suformuota 2008-11-6 sprendime byloje Ismayilov prieš Rusiją; 2009 m. vasario 5 d. sprendime byloje Gabrić prieš Kroatiją, 2009 m. vasario 26 d. sprendime byloje Grifhorst prieš Prancūziją; 2009 m. liepos 9 d. sprendime byloje Moon prieš Prancūziją.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad minėtos B. J. gabentos piniginės lėšos buvo nusikalstamos ar neteisėtos kilmės arba, kad jos turi nusikalstamą ar neteisėtą paskirtį. Pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Gabenant grynuosius pinigus, nekyla jokia pareiga mokėti kokius nors mokesčius ar panašiai. Tai reiškia, kad šiuo atveju nei B. J., nei joks kitas subjektas iš nustatytos kaltinamojo nusikalstamos veikos negavo jokios turtinės naudos, o valstybė savo ruožtu nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Praeityje kaltinamasis teistas nebuvo, dirba, turi šeimą, kurią išlaiko. Įvertinus jo darbovietės vietą – Rusijos Federacija, neabejotina, kad jo gaunamas darbo užmokestis nėra toks žymus, kad 18600 eurų suma jam netaptų didele finansine našta.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytos nusikalstamos veikos, o būtent - pinigų deklaravimo reikalavimo nesilaikymo pavojingumą, kitas svarbias aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad skirtina bauda yra pakankama priemonė, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, asmens atgrasymo, nubaudimo ir prevencijos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus. Todėl papildomos poveikio priemonės – nedeklaruotų pinigų konfiskavimo paskyrimas būtų neproporcingas ir sukeltų kaltinamajam pernelyg didelę finansinę naštą.

Tuo tarpu pinigai, kurias B. J. vertinamo įvykio metu turėjo kaip savo asmeninę nuosavybę – 160 eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių, neviršija nustatytos 10000 eurų ribos, nuo kurios grynieji pinigai, gabenami per valstybės sieną, turėtų būti deklaruojami, todėl jų konfiskavimas, vertinamu atveju, negalimas.

Kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kurių likimas nebuvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu, spręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, duomenų apie tyrimo metu patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. J. (B. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti B. J. (B. J.) 100 MGL dydžio (5000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti B. J. (B. J.) laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (32 dienas), vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei nustatyti, kad B. J. (B. J.) neatlikta bausmės dalis yra 36 MGL dydžio (1800 eurų) bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 160 eurų, 420 Lenkijos zlotų, 600 Rusijos Federacijos rublių, pilkos spalvos rankinę “sheng ao”, (duomenys neskelbtini) piliečio B. J. (B. J.) pasą, (duomenys neskelbtini) įgaliojimą (2 lapai), pažymą-sąskaitą (1 lapas), 1 vnt. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxys s20FE“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti B. J. (B. J.) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

- 18600 eurų, grąžinti teisėtam pinigų savininkui (duomenys neskelbtini), atstovaujamai jos direktoriaus A. I. (A. I.) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei paskirta šiuo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.