Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Rasai Baranauskaitei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams Gediminui Bučiūnui, Mindaugui Sabaičiui, kaltinamojo V. R. gynėjams advokatams Valerijui Karpovui, Valteriui Aleknai, nukentėjusiesiems I. L. L., Vaidai G. M., A. G., G. S., A. C., teismo ekspertams Sigitui Simanauskui, Marijai Kolcovaitei, nedalyvaujant nukentėjusiajai L. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas – specialus vidurinis, profesija - zootechnikas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., 138 str. 1 d., 290, 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. R. 2014-08-31, apie 1 val. 30 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas promilių (neblaivumas) girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs nukentėjusiąją sugyventinę I. L. L. už plaukų, vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą padarydamas jai poodinę bei pogleivio kraujosruvas ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajai L. L. į veidą padarė jai poodines kraujosruvas nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžį, nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.;

Kaltinamasis V. R. buvo kaltinamas dėl to, kad 2014-11-19, apie 14 val. 59 min., jis paskambino į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybinį telefoną, kurio numeris (8-37) 303959, esantį adresu Kaunas, Putvinskio g. 14, bei vartodamas necenzūrinius žodžius „čiulpk bybį“ parodė nepagarbą policijos pareigūnei - statutinei valstybės tarnautojai; taip pat, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-11-19, 15 val. 14 min., iš tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos, naudodamasis savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą laikinai einančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. C. kaip policijos pareigūnui - statutiniam valstybės tarnautojui, išsiuntė jam į tarnybinį elektroninį paštą tokio turinio žinutę „Tema: NĖRA PASIGAILĖJIMO“ „C., PIDERE, KA ZINAI APIE K. IR U. ISTORIJA“ t. y. šiais veiksmais įžeidus savo pareigas einančius valstybės tarnautojus; tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.,

be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2015-01-07, apie 21 val. 30 min., atliekant ikiteisminio tyrimo metu neatidėliotinus procesinius tyrimo veiksmus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ir žemino kitų pareigūnų akivaizdoje savo pareigas atliekančias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniąją tyrėją nukentėjusiąją V. G. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus viršininkę nukentėjusiąją A. G., t. y. įžeidus savo pareigas einančias valstybės tarnautojus, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.,

Kaltinamasis, pagarsinus kaltinamąjį aktą nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d., 290 str., 290 str., nepripažino, nurodė, kad jis nežinojo, kad daro nusikalstamą veiką, vėliau, ištyrus byloje surinktus įrodymus ir apklausus nukentėjusiuosius, kaltinamasis 2016-02-11 teismo posėdyje nurodė, kad kaltę, kad padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 290 str. pripažįsta ir parodė, kad jo nuomone kaltinimai įžeidus policijos pareigūnus pagal BK 290 str. surašyti neteisingai, neaišku, kaip jis įžeidė pareigūnus, nes pareigūnams nebuvo pagrindo pas jį atsirasti, jie teroristai, ne pareigūnai, surinkti įrodymai neteisingi. Jis pripažįsta, kad skambino į tarnybinį telefoną ir iškoliojo nešvankiais žodžiais tyrėją G. S. ir 2014-11-19, naudodamasis savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), parašė laikinai einančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko pareigas A. C. įžeidžiančią žinutę, kuri nurodyta kaltinime jam. 2014-08-31 vakare jis buvo namuose ir miegojo. Buvo neįgali podukra. Policija atvažiavo ir sakė, kad darys kratą ir ieškos sprogmenų. Atvyko dvi merginos ir 4 pareigūnai su kalašnikovais. Jis visiems pareigūnams, kurie buvo pas jį, siūlė čiulpti savo lytinį organą. Pareigūnai pas jį į namus važiuoja ir važiuoja be pagrindo, jie atvažiavo reketuoti, išmušinėti pinigus. Nesutinka, kad jis kratos metu buvo be trumpikių. Jis buvo su chalatu, bet be triusikų ir viskas po chalatu maskatavosi. Jis pripažįsta, kad įžeidinėjo kratą dariusias pareigūnes. Tuo metu jis gal ir neturėjo taip elgtis, jis gynė savo namus, pripažįsta, kad įžeidė A. C. ir viešai atsiprašo jo 10 kartų. Skambino ir G. S., ir jos atsiprašo viešai, daugiau taip nesielgs. Kitų tikrai ne, nes dėl jų poelgio jo namuose turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. A. C. ir G. S. atsiprašo. Jis yra adekvatus žmogus. Jis niekam negrasino. (t. 6, b. l. 6-9).

Dėl kaltinimų pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. kaltinamasis parodė, kad 2014-08-31 jis buvo vartojęs alkoholio, todėl to vakaro įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Viskas vyko namo terasoje, nukentėjusiosios seserys, kai sueina, būna kaip gyvatės, riejasi, pjaunasi, mušasi, tą 2014-08-31 vakarą jos tarp savęs rėkavo, buvo išgėrusios, joms buvo daugiau nei 2 promilės tikrai, jos pačios susistumdė, todėl įvyko konfliktas, jis pats jokio konflikto su sugyventine I. L. L. neturėjo, jas tik patempė už plaukų, bet jų nemušė, po to atvažiavo nukentėjusiųjų iškviesti policijos pareigūnai, kurie pamatė dvi girtas moteris ir apdraskytą vyrą. Girtumas buvo nustatytas tik jam, jis nukentėjusiosios nebuvo nustatinėjamas, jam padaryti sužalojimai nebuvo nustatyti, jį nuvežė tik į policiją, bet ne pas ekspertus. Po to jis su L. susitaikė. Jis tikrai nesudavė kaltinime nurodytų joms smūgių, name yra laiptai, ji pastoviai krenta ir krenta jais lipdama, todėl spėja, kad L. L. nukrito nuo laiptų, nematė, kada jai atsirado mėlynės Jis teismo eksperto apžiūrėjusio nukentėjusiąsias išvada netiki. Sugyventinė, po to, kai jis ją patempė už plaukų, jam sudraskė visą ranką. Jis moterų nemuša. Jis žinojo jos veiksmus ir jos būdą. Jos buvo girtos. Dėl savo elgesio labai gailisi. Jis nežino iš kur pas jas atsirado kiti sužalojimai, jis prieš jas abi nesmurtavo. Būdamas blaivas už plaukų nebūtų tampęs. Jis su nukentėjusiosios L. L. ieškiniu nesutinka, L. L. jis nemušė, tai yra jos fantazijos, ji nepagrindė savo civilinio ieškinio, Anglijoje jai nedaryta jokia operacija, kadangi teismui nepristatyti jokie dokumentai, ji neturi pastovaus gyvenimo šaltinio, ji pasigimdė antrą vaiką, kad gyventų iš Anglijos mokesčių mokėtojų pinigų ir dabar nori iš jo uždirbti pinigų.

Teismo psichiatrijos ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad kaltinamajam psichiatrinę ekspertizę atliko du kartus. Ir be šioje byloje esančių medicininę dokumentų žino, kad jis gydytas priklausomybių ligų centre dėl priklausomybės alkoholiui ir jam yra išsivysčiusi psichozė. Jam konstatuojamas psichikos sutrikimas, bet jis gali suprasti ir valdyti savo veiksmus. Psichinė būklė nesikeičia, kaltinamojo elgsena teismo posėdžio metu yra tiesiog provokuojantis elgesys. Tai ne liga. Paskutinė ekspertizė atlikta 2015-05-15 – 2015-06-16, jam nustatyta psichikos ir elgesio sindromas, priklausomybės sindromas vartojant alkoholį. Diagnozė paremta ir argumentuota. Skirti ekspertizę netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažino tik dėl dalies jam valstybinio kaltinintojo inkriminuojamų nusikaltimų, jo padaryta veika pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojųū parodymais, kita teismui pateikta ir teisme patikrinta bylos medžiaga.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d.

Nukentėjusioji I. L. L. parodė, kad kaltinamasis V. R. yra jos sugyventinis, ji sutinka duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymais tvirtina, jais galima remtis (t. 1, b. l. 48-50). Kartu su V. R. ji gyvena apie 8 m. (duomenys neskelbtini). Turi dukrą E. L., jai yra cerebrinis paralyžius, todėl ji negalėjo atvykti į teismą liudyti. Namas yra bendras, teisiškai priklauso jai, V. R. yra ten tik deklaravęs gyvenamąją vietą. Jos sesuo L. L. gyvena užsienyje, kartais sugrįžta atostogų, apie teismo posėdžius žinojo, ji ten daug metų gyvena, dabar turi mažą vaiką, todėl grįžti nežada. 2014-08-30 įvykį ji gerai prisimena. Tą dieną pas ją atvažiavo ryte ir vakare – jos seserys. Pirmiausia viena sesuo J. su vyru, po to vakare atskrido ir kita sesuo L. iš užsienio, kurią iš oro uosto parvežė V. R. bei jos sesuo. Vakare visos seserys gėrė vyną. Kilus konfliktui su V. R., jis ją pastūmė, tada sesuo Lijana puolė ginti ir jis jas apstumdė, tampė už plaukų. Taip nebuvo, kad V. R. specialiai trenkė jai, jis tik atbula ranka sudavė jai ir pataikė į veidą, po to jis nuėjo miegoti. Jai sudavė vieną kartą, dar ją stumtelėjo. Jos dukra šiame įvykyje nenukentėjo. Dėl kaltinamojo smurto ji iškvietė policiją, taip padarė pirmą kartą. Dabar ji gerai nepamena tos situacijos. V. R. atėjo iš miegamojo, įėjo verandą, praskirstė visus ir nuėjo toliau miegoti. Konflikto nebuvo, kalbos, pykčių nebuvo. Trenkė joms ir vėl nuėjo miegoti. Kadangi ji nežinojo, kas toliau bus, nes jis pirmą kartą taip vožtelėjo, ji išsigando, kad gal V. R. vėl puls ją, todėl kartu su seserimi nusprendė iškviesti policiją, nes manė, kad V. R., kuris yra vyras stiprus, gal vėl sugalvos ir nusileis į apačią smurtauti. Dabar ji V. R. nereiškia jokių nuoskaudų, jam atleidžia, jokių pretenzijų neturi, nei turtinių, nei neturtinių. Ji tikisi, kad V. R. ir toliau gyvens su ja, nes tiki, kad V. R. pasikeis. Jos dukra liudyti teisme negali, ji blogai kalba ir V. R. nuoskaudų jokių neturi. Jos dukros duotais ikiteisminio tyrimo metu parodymais remtis negalima. Jos sesuo L. L. normali moteris, jos išsilavinimas vidurinis. Tą kartą ji taip pat buvo labai užpykusi. Nukentėjusioji mano, kad jei būtų buvusi blaivi, policijos nebūtų kvietusi, bet tuo metu jautėsi nesaugi dėl galimo V. R. smurto. V. R. kaip žmogus buvo geras, rūpinosi namais, ja, jos dukra. Viskas buvo gerai iki tam tikrų finansinių problemų, kurios prasidėjo 2010-02-14. V. R. tada buvo iškelta baudžiamoji byla, nes jis buvo susišaudęs su draugu, po to iš jo buvo atimti dokumentai, jis negalėjo dirbti, nes V. R. prieš tai darbo reikalais važinėjo į Angliją, kur turėjo verslą su baldais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 str. tvarka pagarsinami Anglijoje gyvenančios nukentėjusios L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 56-59). Liudytoja apklausta 2014-09-01 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-30, apie 22 val., iš Jungtinės Karalystės grįžo į Lietuvą, Kauno oro uostą. Jos pasitikti atvažiavo sesuo J. L. ir sesers I. L. L. sugyventinis V. R.. Visi kartu nuvažiavo pas sesę I. L. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jau važiuojant automobiliu pastebėjo, kad V. R. yra neblaivus, ieškojo priekabių, vadino ją „durne“, tačiau ji stengėsi konflikto išvengti nekreipdama į jį dėmesio. Sesers I. L. L. namuose visi gėrė vyną. V. R. netrukus po grįžimo iš oro uosto nuėjo miegoti. Netrukus nuėjo miegoti ir sesuo J.. Liko tik jos sesuo I. L. L. ir ji. Joms bebūnant virtuvėje atėjo V. R. ir pradėjo jos seseriai priekaištauti. Jie apsižodžiavo, tada V. R. sugriebė I. L. L. už plaukų, o jai nukritus ant grindų, tempė ją po virtuvę, smogė kumščiu jai į lūpą. Bandydama apginti sesę I. L. L. ji prašė V. R. palikti sesę, o V. R. šaukdamas „nesikišk“ smogė jai apie keturis kartus kumščiu į veidą. Nuo suduotų smūgių ji suklupo ir nepastebėjo kada ir kokiu metu į virtuvę atėjo sesers I. L. L. dukra, tik vėliau girdėjo kaip I. L. L. dukra sakė, kad V. R. taip pat tempė ją už plaukų. V. R. sudavęs smūgius nuėjo į miegamąjį, o sesuo I. L. L. iškvietė policiją. Liudytoja 2014-09-10 apklausta papildomai parodė, kad 2014-09-11 išvyksta į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu gyvena ir dirba. Dėl patirtų sužalojimų nuo V. R. smūgių patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą, tai yra dėl nosikaulio lūžio bus atliekama operacija Jungtinėje Karalystėje, kur privalės mokėti. Kokia tai bus suma litais šiuo metu nežino ir negali tiksliai įvardinti. Be to, dėl patirtų sužalojimų Lietuvoje privalėjo likti ilgiau nei planavo, dėl ko prarado darbą. Dėl to, kad savo dukros nepristatė laiku į mokyklą, jai bus skiriamos baudos. Tikslių sumų šiuo metu taip pat negali nurodyti. Be to, jai yra padaryta ir moralinė žala, dėl patirtų paminėtų nepatogumų, todėl moralinę žalą įvertina 20000 Lt. Dėl turtinės žalos ieškinį pareikš vėliau, kai žinos tikslias sumas. Įvykio metu patyrė stresą, iki šiol jaučia baimę dėl patirto smurto. (t. 1, b. l. 56-57, 59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistas davė išvadą Nr. G2224/14 (02), kad L. L. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl nosies kaulų lūžio L. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 61-62).

Liudytojas T. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 30-31 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliu M. R.. Rugpjūčio 31 d., apie 2 val. nakties gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu buvo dvi moterys, neįgali mergaitė bei vyras. Suaugę asmenys atrodė neblaivūs, visi garsiai šaukė, priekaištavo vieni kitiems. Viena iš moterų skundėsi kad ją sumušė sesers sugyventinis V. R., kuris paaiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas. Kaip V. R. paaiškino konflikto aplinkybes neprisimena, tačiau buvo akivaizdu, kad jis smurtavo namuose buvusių moterų atžvilgiu, todėl jį pristatė į Kauno rajono policijos komisariatą. Vienai iš moterų ant veido, ant kaktos buvo matyti sumušimo žymė - guzas. Ar ant V. R. veido ar rankų buvo sužalojimai neprisimena. Neprisimena, kad jis būtų skundęsis dėl savo sveikatos ar kūno sužalojimo. (t. 1, b. 1. 112, 113).

Iš 2014-08-31 policijos pareigūno M. R. tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad I. L. L. paaiškino, jog 2014-08-31 apie 1 val. 30 min., jos sugyventinis V. R. tampė jai už plaukų, ją stumdė. V. R. paaiškino, kad nemušė savo sugyventinės I. L. L., o tik su ja sukonfliktavo. I. L. L., kaip jis teigė, puolė jį, o jis tik gynėsi. Iš surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, sužalojimų nesimatė. (t. 1, b. 1. 36-38).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2150/14(02) matyti, kad pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2014-09-01 užduotį atlikus I. L. L. 2014-08-31 padarytų sužalojimų tyrimą nustatyta, kad padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 51-52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2224/14(02) matyti, kad pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2014-09-01 užduotį atlikus L. L. 2014-08-31 padarytų sužalojimų tyrimą nustatyta, kad jai padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60-62).

Teismo ekspertė M. K. parodė, kad ji dirba teismo medicinos eksperte Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriuje, yra įtraukta į Lietuvos ekspertų sąrašą. Nukentėjusios I. L. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atėjusios pas ją apžiūrai. I. L. L. buvo apžiūrėta 2014-09-01, o L. L. 2014-09-05. Ji davė dvi specialisto išvadas: I. L. L. ir L. L.. Laiką tikrai atitiko, o aplinkybes, kiek buvo užduotyje jai nurodytos ir kiek jai aiškino pačios nukentėjusios, atitiko irgi. L. L. konstatuota poodinės kraujosrūvos nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, dėl nosies kaulų lūžių L. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tiriamoji L. L. paaiškino, kad 2014-08-31 apie 1.30 val. nakties (duomenys neskelbtini), V. R., būdamas neblaivus, ranka sumušė jai veidą ir galvą, ji buvo trumpam praradusi sąmonę, nepykino, nevėmė. pristatyta greitosios medicinos pagalbos į Kauno klinikų Priėmimo skyrių, po to pervežta į Kauno klinikinę ligoninę. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu. I. L. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.6, b.l. 66)

Iš 2014-08-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje stovėjo grindų šepetys, kurio šluostė ištepta raudonos spalvos galimai kraujo dėmėmis. Apžiūros metu niekas nepaimta. (t. 1, b. 1. 41-45).

Iš Asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-08-31, 2.54 val. V. R. nustatytas 1,75 promilių girtumas (t. 3, b. l. 133-134).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 290 str.

Nukentėjusioji V. G. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo jais vadovautis (t. 1, b. l. 131-133). Ji nurodė, kad įvykio metu 2015 m. sausio 7 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje tyrėja. Jai buvo pavesta atlikti patikslinimus pagal V. R. pareiškimus įvairioms valstybinėms institucijoms ir aukščiausiems pareigūnams. Iš jo pareiškimų Buvo suprasta, kad žmogus ketina sprogdinti, galimai susproginti automobilį. Siekiant apsaugoti jo gyvybę ir kitų žmonių saugumą, nuspręsta surasti pas jį turimus sprogmenis, nes buvo pagrindo realiai manyti, kad jis gali kėsintis ir į kitų asmenų gyvybes. Buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą ir nedelsiant imtasi procesinių prievartos priemonių - daryti kratą jo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo 2015 m. sausio 7 d. apie 21 val. 32 min., kai ji atvyko kartu su A. G. ir kitais policijos pareigūnais. Paskambino prie namo vartų įrengtu varpeliu, 2-o aukšto lange išvydo žmogaus su dryžuotomis kelnaitėmis siluetą. Kieme pareigūnes pasitiko E. L., kuri sakė, kad namie nieko nėra. E. L. nuėjo pakviesti suaugusiųjų asmenų, eidama į vidų paliko duris praviras, todėl pareigūnės įėjo į namo 1-o aukšto patalpas ir pamatė, kad iš antro aukšto demonstratyviai nulipo nuogas, tik su chalatu, jo neužsirišęs, V. R., kuris pradėjo jas plūsti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Įvertinusios situaciją jos mobiliu telefonu iškvietė pagalbą, prie vartų automobilyje laukusius policijos patrulius - viešojo saugumo pareigūnai, iš viso gal 5 asmenis. Kai ji pradėjo V. R. skaityti nutarimą daryti kratą, V. R. vėl pradėjo plūsti pasakė „von nachui iš čia,, siūlyti jo mėgstamą pasiūlymą „čiulpkit bybį“. Jis taip ištisai kartojo dvi valandas vykdomos kratos metu. Nors jos dirba daug metų policijoje, tačiau tai buvo toks pirmas nemalonus ir nestandartinis įvykis jų tarnyboje, nes jis savo tokiu elgesiu jas įžeidė ir kaip moteris, ir kaip pareigūnes. Jos nebuvo uniformuotos, jis suprato, kad jos pareigūnės, nes jam parodė pažymėjimus. Jos prašė kaltinamojo elgtis padoriai ir neįžeidinėti, jos jam sakė, kad dirba savo darbą. Ne tik ji, bet ir A. G., bei visa policijos sistema buvo pažemintos. Jo elgesys buvo netinkamas ir nusikalstamas. Civilinio ieškinio nereikš. Nepamena, ar akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Nebuvo taip, kad jis nesuvoktų, ką jis daro, jis taip įžūliai ir nepagarbiai elgėsi tyčia, nes tokie pakartotini veiksmai truko apie 2 valandas. Kaltinamasis eilę kartų, tiek jų, tiek pareigūnų vyrų, buvo perspėtas, kad elgtųsi tinkamai. Daugiausia V. R. vulgariai ir nepadoriai sakė jai ir A. G., nes jos moterys, siekė jas pažeminti. V. R., pamatęs pareigūnus, dar suagresyvėjo, paleido jų atžvilgiu eilę juos įžeidžiančių žodžių, sakė išgaudys po vieną. Kol pareigūnai į namus neatėjo, V. R. namuose buvo vienas, tik su invalide mergaite (24 m. amžiaus), kuri viską girdėjo ir matė. Atlikus kratą V. R. buvo parodyta, kas buvo paimta. Jis ištisai siūlė nepagarbius pasiūlymus, kurių ji nenori kartoti, visa tai ji pasakė apklausos metu. Namuose buvo šilta. A. G. nusivilko paltą, jis į tai labai vulgariai sureagavo ir teikė pareigūnei vulgarius pasiūlymus. Kratos metu jis smurto nenaudojo, bet ištisai visus įžeidinėjo. (t.6, b.l. 9-10)

Nukentėjusioji A. G. parodė analogiškai, kaip ir nukentėjusioji V. G. M., ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamajam buvo pagarsintas nutarimas atlikti kratą. V. R. pasitiko jas agresyviai, vulgariai keikėsi teikė nepadorius siūlymus, įžeidinėjo, elgėsi neadekvačiai Jai jam prisistačius, V. R. šaukė, kad ją pažįsta nuo 2010 m. Jo kolegė V. G. M. iki tos dienos V. R. nebuvo mačiusi. Jai padaryta moralinė žala, ji ieškinio nereiškia. (t. 1, b. l. 138-140, t.6, b.l. 10-11)

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2014 m. rudenį atliko ikiteisminį tyrimą dėl Lijanos ir I. L. L. sužalojimų ir reiškė įtarimą V. R., kurį dar reikėjo papildomai apklausti, todėl jis buvo kviečiamas telefonu, el. paštu ir per nuovadą, tačiau jis neatvyko. Lapkričio mėnesį V. R. tiesiog paskambino jai telefonu. Ji prisistatė ir V. R. pasakė jai gerai, kad ji klauso ir tada iš jo pasipylė necenzūriniai žodžiai, kurie išvardinti kaltinime, tai išsakęs V. R. numetė ragelį. Dėl šio įvykio ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus tvirtina, teismas jais gali remtis (t. 2, b. l. 17-18). V. R. ją kaip moterį ir policijos sistemos atstovą įžeidė, pažemino, įskaudino. Ji sistemoje dirba 20 m., bet per 20 m. tokių nepadorių žodžių jos atžvilgiu negirdėjo. Apie tai informavo savo vadovą A. Š.. Paskui V. R. dar siuntinėjo laiškus su panašiu turiniu. Apklausos metu dėl 2014-08-31 įvykio matėsi, kad nukentėjusiosios buvo piktos ant kaltinamojo, įžeistos. L. L. ji apklausinėjo namuose, nes ji buvo smarkiai sumušta, jei nebuvo galima keltis iš lovos. Jai nekilo klausimo, kad jos pačios susižalojo. Ekspertizės išvados atliktos dėl sužalojimų. L. L. minėjo, kad gyvena ir dirba Anglijoje ir buvo grįžusi tik atostogų. Civilinį ieškinį L. L. pareiškė savanoriškai. Tyrimo pradžioje nebuvo žinoma, kad ir kaltinamasis nukentėjo mušdamas nukentėjusiąsias L. V. R. kviečiamas į apklausas neatvykdavo, dėl to nebuvo galimybės jam įteikti užduoties atlikti sveikatos tyrimą. V. R. tik vėliau pasisakė, kad buvo sužalotas. (t.6, b.l. 11-12)

Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2014-11-19 jam buvo eilinė darbo diena, kai jis į savo tarnybinį elektroninį paštą gavo žinutę „NĖRA PASIGAILĖJIMO“ „C., PIDERE, KA ZINAI APIE K. IR U. ISTORIJA“, kurioje buvo paminėti nepadorūs žodžiai ir turinys, kuris jam sukėlė diskomfortą, daug emocinių nepatogumų, todėl tai vertina kaip įžeidimą asmeninį ir policijai. Jis yra pareigūnas ir vadovas. Kaltinamasis V. R. parodydamas jam nepagarbą ir įžeidimą, įžeidinėjo ir policijos pareigūnus, dirbančius komisariate. Iš žinutės antros dalies, kur sakoma, kad nėra pasigailėjimo, buvo galima daryti prielaidą, kad gali atlikti kažkokius veiksmus jo atžvilgiu. Atsiprašymo nepriima. Įžeidimas buvo sąmoningas. Ekspertas sakė, kad kaltinamasis psichiškai sveikas. Atsiprašymas buvo išsiųstas su pakartotu tekstu aukštesnei vadovybei. V. R. sakė, kad jis yra mažumos seksualinės orientacijos. Kadangi tai yra sistemingas V. R. elgesys, dėl to atsiprašymo nepriima. Civilinio ieškinio nereiškia. (t.6, b.l. 12-13)

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamąjį žino. Iki šių įvykių reikalų su juo neturėjo. Jis dirba Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininku. Žala pasireiškė, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai nukentėjo kratos ir sulaikymo metu, o komisariato viršininkas gavo įžeidžiančio turinio elektroninį laišką. Tas pats laiškas buvo siųstas keliems adresatams. Seniau irgi rašinėdavo į įvairias institucijas, tame tarpe buvo ir jis. Apie sužalojimus sužinojo iš pareigūnų A. G., V. G. M., G. S.. Dar buvo ir kiti pareigūnai, Mockus. Pareigūnės jautėsi labai pažemintos ir įžeistos. (t. 6, b.l. 66-67)

Liudytojas M. P. parodė, kad teismas gali vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 145-147). Iki 2015-01-08 jis dirbo Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje. Nukentėjusiosios A. G. ir V. G. M. yra jo bendradarbės, jos vyko atlikti joms užduoties - kratos. Kartu atvyko vyresnieji tyrėjai M. M., K. T., A. G. ir patrulių rinktinės pareigūnai. Buvo surašytas nutarimas atlikti kratą neatidėliotinai. Buvo pasirinkta tokia taktika, kad patruliai sulaikytų asmenį, todėl į namus pirmos įėjo pareigūnės A. G., V. G., o vėliau patrulių pareigūnai, jis, M. M. ir K. T.. Pareigūnai visi atvyko kartu, tik pareigūnės pirmos užėjo į vidų. Tada buvo pagarsintas nutarimas atlikti kratą. Kratos tikslas buvo ginklai, sprogmenys. V. R. buvo su chalatu ir pradžioje ramiai elgėsi, paskui pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius moterų atžvilgiu, įžeidinėjo. Kodėl V. R. taip elgėsi nežino. Pareigūnės V. R. atžvilgiu nesmurtavo, jo neįžeidinėjo. Asmuo buvo sulaikytas, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir buvo pareikalauta nevartoti necenzūrinių žodžių, neįžeidinėti, tačiau jis į tai nereagavo, tačiau pareigūnės moterys jautėsi nepatogiai, matėsi, kad buvo sutrikusios. (t.6, b.l. 67)

Liudytojas M. M., K. T. ir M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė analogiškai, kaip ir liudytojas M. P. (t.6, b.l. 68, 69, 91, 92)

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė sveikatą sužalodamas <...> žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas savo šeimos narį ar kitaip smurtaudamas nežymiai jį sužalojo.

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų ir teismo ekspertų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamų veikų - nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.) bei fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo smurtaujant prieš šeimos narį (BK 140 str. 2 d.) įrodyta visiškai, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo neteisėtos veikos užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę ir jis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal BK 290 str. iki 2016-04-01 baudžiamąja tvarka atsakydavo tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 2, 3 str. BK 290 str. pripažintas netekusiu galios nuo 2016-04-01 (TAR, 2015-07-09, Nr. 11179).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 buvo patvirtintas BK, kuris įsigaliojo 2003-05-01 (Žin. 2000, Nr. 89-2741). Šiame įstatyme 2 str. numatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 str. 1 d. numatyta, kad pagal BK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.

BK II skyriaus „Baudžiamojo įstatymo galiojimas“ 3 str. „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Esant nurodytiems pagrindams, kaltinamojo V. R. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas pagal jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 str., padarytas 2014-11-19 ir 2015-01-07, sutinkamai su BPK 3 str. 1 d. 1 p. nutrauktinas BK 290 str. nustojus galioti nuo 2016-04-01 (šią veiką dekriminalizavus) ir veikos nusikalstamumą panaikinančiam arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiam baudžiamajam įstatymui turint grįžtamąją galią sutinkamai su BK 3 str. 2 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamoji byla dėl kaltinamojo atžvilgiu jam inkriminuotų, tačiau nuo 2016-04-01 dekriminalizuotų, nusikalstamų veikų, numatytų BK 290 str., padarytų 2014-11-19 ir 2015-01-07, baudžiamąjį procesą šioje dalyje nutraukus, perduotina prokuratūrai spręsti klausimui dėl kitų kaltinamojo teisinės atsakomybės rūšių.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 4, b. l. 17).

Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d. - nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., kaltės forma - tyčia. Įvertinus kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus artimoje aplinkoje dviejų asmenų –sugyventinės ir jos sesers, atžvilgiu, šalia esant neįgaliai, turinčiai psichikos negalią, jaunai merginai – sugyventinės dukrai, savo padarytų nusikalstamų veikų nekritišką vertinimą, nerodymą noro taisyti ir nedaryti teisės pažeidimų, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tyčia nepagrįstais motyvais nevykstant į teismo posėdžius, kas buvo vada pakeisti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones į griežčiausią – suėmimą, rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs ir toliau daryti tyčines neteisėtas veikas ir pažeidinėti įstatymus (teismo posėdžio metu už chuliganišką elgesį teismo posėdžio metu ir trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teisėjo teisėtų nurodymų nevykdymą, teismo 2016-04-15 nutartimi buvo nubaustas bauda, be to teismo posėdžio metu padarė teisės pažeidimą, kuris iki 2016-04-01 buvo kvalifikuojamas kaip veika numatyta BK 290 str., dėl šio teisės pažeidimo medžiaga buvo išsiųsta į policiją tyrimui atlikti), tai rodo, kad jis teigiamų išvadų iš savo delinkventinio elgesio nedaro, todėl teismo nuomone, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., kaltinamajam V. R. skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus bausmes, susijusias su laisvės netekimu (BK 50 str.), įvertinus visas bylos aplinkybes jam skirtinos bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Į bausmę įskaičiuotinas laikinas sulaikymas nuo 2014-08-31, 2.15 val. iki 2014-09-01, 15 val.; taip pat nuo 2015-01-07, 21.45 val. iki 2015-01-09, 15.17 val. (t. 3, b. l. 136, 143, 164, 185-186), kas sudaro 4 paras (2+2); vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str. 2 d. ir BPK 140 str. 9 d.).

Be to, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-12 ir 2015-01-09 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 159-160, 187-188) Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutartimi pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška (t. 5, b. l. 116-118). Kauno apylinkės teismo 2015-12-17 nutartimi nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, kuris teismo 2016-02-11, 2016-04-15 nutartimis pratęstas iki 2016-06-16 (t. 5, b. l. 136-138; t. 6, b. l. 16-18, 106-107). Kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina.

Kaltinamajam 2014-09-01 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas laikinai išsikelti iš nukentėjusiosios I. L. L. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (t. 3, b. l. 150-151) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 5792,40 eurų (kas atitinka 20000 Lt) sumai dėl jai padarytos moralinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 65-66). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau prašomas priteisti padarytos žalos dydis mažintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sutinkamai su CK 6.250 str.2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina bylos medžiagą, atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytą žalą ir pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant padarytos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymų laipsnį - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodines kraujosruvos nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžis), dėl patirtų sužalojimų, neturėdama lėšų negalėjo tinkamai gydytis ligoninėje Lietuvoje, nes atvyko iš Anglijos trumpam pas gimines neturėdama sveikatos draudimo), turėjo pergyvenimų, nes ten dėl ligos laiku nesugrįžo į darbą Anglijoje ir prarado darbą, patyrė stresą ir baimę, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padaryta tyčia, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra darbingas, turi su sugyventine nuosavą namą). Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad nukentėjusioji nebereiškė žadėto ieškinio dėl jai padarytos turtinės žalos – turėtų išlaidų gydantis Anglijoje, į teismų praktiką priteisiant analogiškose bylose civilinių ieškinių dydžius, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomos priteisti nukentėjusiajai L. L. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.

Į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2016-01-20 pirminę pažymą Nr. TP-7-737, 2016-03-09 pažymą Nr. NTP-7-2770, 2016-04-26 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-4660 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 470,33 eurų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. (t. 5, b. l. 179-180; t. 6, b. l. 61, 129).

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus <...>.

Bylos duomenimis Kauno apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos (koordinatoriaus) parinktas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu (t. 5, b. l. 72, 74; t. 6, b. l. 2, 3), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 3 str. 1 d. 1 p., 31, 253, 297, 298, 304, 305, 307, 308, 313, 318 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 2, 3 str.

nusprendžia:

Nutraukti baudžiamąjį procesą kaltinamojo V. R. atžvilgiu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarytų 2014-11-19 ir 2015-01-07, nustojus galioti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamąją bylą, kuri šiuo nuosprendžiu dalyje dėl kaltinamojo V. R. atžvilgiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarytų 2014-11-19 ir 2015-01-07, nutraukta, perduoti prokuratūrai spręsti klausimą dėl kitų teisinės atsakomybės rūšių taikymo už padarytus teisės pažeidimus.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmes: pagal BK 138 str. 1 d. – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 140 str. 2 d. – terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

BK 66 str. 2 d. ir BPK 140 str. 9 d. pagrindais, į paskirtąją subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą įskaičiuoti laikiną sulaikymą 4 paras (nuo 2014-08-31 iki 2014-09-01 ir nuo 2015-01-07 iki 2015-01-09) ir laiką išbūtą suėmime nuo 2015-12-17 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-09-01 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą laikinai išsikelti iš nukentėjusiosios I. L. L. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Tenkinti nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. R. nukentėjusiajai L. L. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti iš V. R. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.