Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, kaltinamajam N. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nedalyvaujant nukentėjusiajai V. Š., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 2 kartus:

Kauno apylinkės teismo 2014-05-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. (redakcija iki 2013-07-02), 140 str. 2 d. (2 epizodai), 145 str. 1 d. galutine bausme – laisvės apribojimu 1 m. 7 mėn. 28 d., įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 5 mėn. nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei gydytis nuo alkoholizmo (jam sutinkant) ir uždrausti per bausmės vykdymo laikotarpį po 18 val. lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kur parduodamas alkoholis;

Kauno apylinkės teismo 2014-09-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine bausme – 2 metams laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo (jam sutinkant); uždrausti per bausmės vykdymo laikotarpį po 18 valandos lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kur parduodamas alkoholis. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-07-07 05.45 val. iki 2014-07-08 15.10 val., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. 2016-02-02 apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo motina V. Š. metu tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė jai į veidą, taip mušdamas V. Š., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, jog įvykio dieną tarp jo ir kartu gyvenančios mamos kilo konfliktas, ji buvo išgėrusi, garsiai kalbėjo, o jis norėjo pailsėti, todėl nesusivaldęs trenkė mamai vieną kartą per veidą. Dėl savo elgesio gailisi, su mama pasikalbėjo, jos atsiprašė, mama jam atleido. Artimiausiu metu ketina išsikraustyti gyventi atskirai, šiuo metu tariasi dėl buto nuomos.

Motyvuojamoji dalis

N. Š. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. Š. yra jos sūnus, kartu gyvena vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2016-02-02 apie 20.00 val. tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas dėl to, kad ji garsiai kalbėjo telefonu. Žodžiu papriekaištavęs jai dėl to, N. Š. tyčia, pykdamas ant jos, vieną kartą rankos delnu smogė jai į veidą. Ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo verkti. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Matydamas tai, N. Š. išėjo iš namų. Dėl sūnaus smūgio jai į veidą, ji patyrė fizinį skausmą, tačiau neliko jokių žymių (nėra patinimų, kraujosruvų ir pan.), todėl į teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. 2016-02-03 ji susitiko su sūnumi, kuris visiškai pripažino, kad sukėlė jai skausmą, jos atsiprašė, verkė ir gailėjosi, kad taip pasielgė. Įvykio metu sūnus buvo išgėręs alkoholinio alaus, tačiau nedaug. Sūnus yra teistas kelis kartus būtent už smurtą prieš ją, tačiau pastaruoju metu ji pastebėjo, kad jis taisėsi, vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus, ruošiasi išsikraustyti gyventi atskirai. Ji nori, kad jam nebūtų skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, nes gyvenant atskirai konfliktų nekils ir bausmės tikslai bus pasiekti nesodinant jos sūnaus į kalėjimą (b.l.15-16).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas V. Š. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-02-02 apie 20.00 val. namie adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus prieš ją smurtavo, taip sukėlė fizinį skausmą. Šiame protokole nukentėjusioji V. Š. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime (b.l.3-4).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-02 apie 20.00 val. gautas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. Š., kuri įvykio vietoje nurodė, kad 2016-02-02 apie 20.00 val. prieš ją smurtavo jos sūnus N. Š., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo nesulaikytas, nes buvo pasišalinęs (b.l.5).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai N. Š. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis sudavė savo motinai per veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad N. Š. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją V. Š., kuri pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas prilyginama šeimos nariui, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad N. Š. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad N. Š. ankščiau teistas, abu kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimą mamos atžvilgiu (teistumas neišnykęs), yra baustas administracine tvarka (b.l.46-48), dirba (b.l.49), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.52). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2014-09-16. Diagnozė/patikslinimas: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Paskutinis apsilankymas 2015-12-10 (b.l.56). Tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-123 nurodyta, kad N. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l.59).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ankščiau kaltinamajam už analogiškas nusikalstamas veikas buvo paskirta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, tačiau ši bausmė nepaveikė jo taip, kad daugiau nenusikalstų, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežtesnė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatomas mažesnis nei BK 49 str. 3 d. numatyto termino vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ str., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. N. Š. nurodė, jog yra dirbantis, todėl arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2014-09-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 2 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NPT-7-1383, kurioje nurodyta, kad Marytė Vietaitė teikia antrinę pagalbą N. Š., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur (b.l.69) ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. Š. bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-09-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir N. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, išaiškinant N. Š., kad pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Išaiškinti N. Š., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.