Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Perlas Energija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: i) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2022 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė 2022 m. spalio 6 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarta už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 7 straipsnio 6 punktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti UAB „Perlas Energija“ 90 000 Eur baudą.

Paaiškina, jog VVTAT nagrinėjimą dėl pareiškėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių Įstatymo nuostatas pradėjo po to, kai pareiškėjas, vykdydamas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatino pranešimą klientams, jog nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. vienašališkai keičia elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo buitiniams vartotojams sutarties sąlygas, tai yra, pranešė, kad vadovaujantis Sutarties 3.4 ir 7.4 punktais, visiems klientams, pasirinkusiems elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) su fiksuota elektros energijos kaina, elektros energijos planas keičiamas į kintamos kainos planą „Birža“.

Minėtu pranešimu pareiškėja taip pat informavo klientus, jog toks sprendimas yra priimtas įvertinus tai, kad šių metų liepą tiek dujų kaina paaugo 360%, tiek Lietuvos elektros biržos kaina pasiekė rekordines aukštumas ir tiesiog prie dabartinių rinkos sąlygų, kai kainos auga nebe po kelis procentus per mėnesį, o dešimtimis procentų arba net kai kuriomis dienomis kartais, teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tampa nebeįmanoma. Klientams nesutinkant su minėtais Sutarties pakeitimais (t. y. plano pakeitimu į planą „Birža“, klientai per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie Sutarties sąlygų keitimą pateikimo dienos turi teisę Sutartį nutraukti, pasirašant sutartį su kitu tiekėju (tokiu atveju sutartis su UAB „Perlas Energija“ bus nutraukta automatiškai) arba kreipiantis į bendrovę el. paštu arba telefonu.

Nepaisant klientams išplatinto pranešimo dėl vienašalio elektros energijos plano keitimo, įvertinę tolimesnius nekontroliuojamus elektros energijos kainų pokyčius ir to nulemtą pareiškėjos nemokumo riziką, pareiškėjo akcininkai 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą stabdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos turėto leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimas sustabdytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos teikimo veiklą UAB „Perlas Energija“ galiojimo sustabdymo“. Pareiškėjos su vartotojais sudarytos sutarys iki pat pareiškėjos leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimo sustabdymo, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., liko galioti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo sudarytos, t. y. be kainos ar jos apskaičiavimo mechanizmų pakeitimų.

Vertindama minėtas faktines aplinkybes, VVTAT taip pat inicijavo nagrinėjimą dėl nesąžiningų Sutarties sąlygų nustatymo. VVTAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas dėl Sutarties Sąlygų), kuriuo nustatė, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be Sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas ir Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taigi pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu dėl Sutarties Sąlygų, 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės: panaikinti Tarnybos komisijos Nutarimą dėl Sutarties Sąlygų ir pripažinti, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4. ir 7.5. punktų sąlygos nepažeidžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Atitinkamai, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24747- 1089/2022.

Pareiškėjos nuomone Sutarties bendrosios dalies 7.4. ir 7.5. punktų sąlygos nepažeidžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, pareiškėjos veikla nebuvo klaidinanti ir atitiko profesinio atidumo reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėjos veiksmai neatitinka nesąžiningos komercinės veiklos apibrėžimo, o skundžiamas VVTAT komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Teigia, jog Nutarimas yra grindžiamas prielaidomis, kad Sutarties pakeitimas buvo inicijuotas be priežasties arba kad pareiškėja iš anksto žinojo, kad negalės vykdyti Sutarties pirminėmis sąlygomis, tačiau šios prielaidos yra visiškai nepagrįstos. Vykdydama savo veiklą pareiškėja vadovavosi profesinio atidumo reikalavimais ir Sutarčių su vartotojais sudarymo metu negalėjo numatyti, kad pareiškėja nebus pajėgi išlaikyti fiksuotos kainos planų. Pareiškėjos siūlomos fiksuotos Sutarčių kainos klientams antrojo liberalizavimo etapo sutarčių įsigaliojimo metu (t. y. 2022-07-01) nebuvo mažiausios, lyginant su kitais nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Taip pat nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą pareiškėja vykdė naudodama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pripažintus elektros energijos kainų rizikos draudimo produktus. Pareiškėja neturėjo jokių pagrįstų priežasčių manyti, kad ji negalės išlaikyti savo siūlomų kainų klientams ir kad valstybinio reguliuotojo efektyviausiomis laikomos priemonės, kuriomis pareiškėja buvo apsidraudusi nuo elektros kainos pokyčio rizikos, bus nepakankamos. Juo labiau, pareiškėja negalėjo numatyti, kad dėl tokių priežasčių pareiškėjai reikės vienašališkai keisti Sutarties sąlygas; šių aplinkybių pareiškėja objektyviai negalėjo numatyti ir Sutarčių sudarymo metu.

Pažymi, jog Nutarime pareiškėjos tariamai nesąžininga komercinė veikla yra kildinama iš to, kad pareiškėja 2022 m. rugsėjo 5 d. pranešime neinformavo vartotojų apie galimybę nesutikti su pakeistos Sutarties sąlygomis, tačiau ši aplinkybė yra nebeaktuali, nes pareiškėja nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugų iš viso nebeteikia ir iki pat šios pareiškėjos veiklos vykdymo pabaigos Sutarties sąlygos liko nepakeistos. Tad pareiškėja iš esmės yra kaltinama tuo, kad neinformavo vartotojų apie jų neva turėtą teisę, kuria jie bet kokiu atveju nebūtų galėję pasinaudoti.

Nurodo, jog Tarnybos komisijos Nutarime pateiktas aiškinimas, kad vartotojai turi teisę nesutikti su Sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad Sutartis būtų toliau vykdoma senomis sąlygomis prieštarauja elementariai logikai ir visuomeninių paslaugų teikimo praktikai, tokiu būdu iš esmės iškraipant sutarties šalių pusiausvyrą ir siekiant formuoti naują praktiką, kad paslaugų tiekėjai gali būti įpareigoti vykdyti sutartis net tuo atveju, jeigu vartotojas su sutarties pakeitimais nesutinka. Jeigu visuomeninių paslaugų tiekėjai neturėtų galimybių keisti savo kainų, kai tam prieštarauja vartotojai, susidarytų situacija, kuomet elektros energijos tiekėjai turėtų teikti elektros energiją rinkos sąlygų neatitinkančiomis sąlygomis neterminuotai. Be to, pareiškėjai yra žinoma, kad UAB „Ignitis“, didžiausias elektros ir dujų tiekėjas Lietuvoje, informuodamas vartotojus apie sutarties pasikeitimus, vartotojus taip pat informuoja tik apie galimybę sutikti su sutarties pakeitimu arba nesutikti su sutarties pakeitimu ir tokiu atveju sutartį nutraukti ir nenurodo, kad vartotojai turėtų galimybę nesutikti su sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma senomis sąlygomis.

Atsakovė VVTAT teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja, paskelbusi informaciją apie elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties pakeitimą ir nenurodžiusi vartotojams informacijos, kad jie turi teisę raštu išreikšti nesutikimą dėl vienašališkai daromų sutarties sąlygų pakeitimo, ir tokiu atveju turėtų likti galioti esamos sutarties sąlygos, t. y. informavusi vartotojus tik apie dvi galimas galimybes (1 sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba 2) nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį su kitu nepriklausomų elektros energijos tiekėju), nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, dėl ko buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys. Pareiškėja vartotojams pasiūlė pereiti ir pasirinkti kitą pareiškėjos siūlomą planą „Birža“, todėl nėra aišku, kodėl pareiškė vartotojams siūlė ir šį pasirinkimą, jeigu jau iš anksto planavo stabdyti savo vykdomą veiklą.

Įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkeltos 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos nuostatos. Kadangi ši direktyva yra maksimalaus harmonizavimo, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ji perkelta vienoda apimtimi. Komercinės veiklos subjektų vykdoma komercinė veikla vartotojams reiškia komercinio veiklos subjekto veiksmus, neveikimą, elgesį arba pareiškimus, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susijusius su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į pareiškėjos vykdomą veiklą (pareiškėja, kaip nepriklausoma elektros energijos tiekėja, teikia vartotojams elektros energijos teikimo paslaugas), pareiškėjos vykdoma veikla, teikiant vartotojams elektros energijos teikimo paslaugas, laikytina komercine veikla, kuri atitinka Įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką.

VVTAT 2022-08-10 priėmusi nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertinusi Sutarties bendrosios dalies 3.4, 7.4 ir 7.5 punktuose įtvirtintas sąlygas, nustatė, kad Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje įtvirtintus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus atitinka Sutarties bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos. Šis Tarnybos nutarimas dėl pareiškėjos sutarties 3.4, 7.4 ir 7.5 punktų sąlygų nesąžiningumo, ginčijamame Nutarime, buvo paminėtas todėl, kad šis faktas suteikia papildomo konteksto ir parodo, kokioje situacijoje dėl pareiškėjos veiksmų atsidūrė vartotojai: pareiškėjos nustatytos sutarties sąlygos, kuriomis vadovavosi pareiškėja aptariamoje situacijoje, buvo pripažintos nesąžiningomis. VVTAT Nutarimu skirdama sankciją vertino pareiškėjos veiksmus klaidinant vartotojus ir Įstatymo nuostatų pažeidimus, o ne pareiškėjos sutarties sąlygų atitikimą Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams.

VERT prižiūri ir kontroliuoja elektros energijos tiekėjų veiklą šiame elektros energetikos sektoriuje, todėl jos pateikta nuomonė, kad vartotojai gali nesutikti su sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad sutartis būtų toliau vykdoma senomis sąlygomis, nėra nereikšmingas vertinimas – priešingai, tai oficialus, kompetentingos priežiūros institucijos vertinimas.

Pareiškėja, paskelbdama informaciją apie fiksuotas sutartis pasirašiusių vartotojų perkėlimą į „Biržos“ planą, neatsikleidė šios vartotojams itin svarbios informacijos, o pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėja privalėjo ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nutraukiamos veiklos arba su vartotoju sudarytos sutarties nutraukimo pateikti rašytinį ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą įspėjimą vartotojams apie tai, kad nutraukia veiklą arba nutraukia su vartotoju sudarytą sutartį, ir tuo tarpu, vartotojas, gavęs tokį pranešimą, turėtų per 2 savaites pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, pareiškėja paskelbdama apie veiklos stabdymą, nesilaikė teisės aktuose numatyto 3 savaičių termino. Pareiškėja neginčija fakto, kad vartotojus informavo tik apie 2 iš 3 galimų vartotojų veiksmų variantų, neinformuodama jų apie teisę nesutikti su sutarties pakeitimo sąlygomis.

Iš VVTAT pareiškėjos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 29 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktos pareiškėjos informacijos matyti, jog paskelbus apie minimos sutarties pakeitimą, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., sutartis su pareiškėja nutraukė apie 9 400 vartotojų, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 18 625 vartotojų, kurie buvo priversti skubiai rinktis kitą elektros tiekėją bei rinktis jų siūlomus planus, kurie nebūtinai buvo analogiški pareiškėjos siūlytam fiksuotų kainų planui ir tokiu būdu vartotojai galėjo patirti nuostolius. Nepaisant to, kad pareiškėja paskelbė, jog iki šių metų gruodžio 31 d. vartotojams kompensuos fiksuotos kainos skirtumą tarp tos, kuri buvo taikyta pareiškėjos ir naujo tiekėjo kainos, tačiau kompensuojama bus ne daugiau nei 0,0631 Eur/kWh, taigi didelė dalis vartotojų, kurie buvo pasirašę fiksuotos kainos sutartis su pareiškėja, net ir kompensacijos atveju, vis tiek patirs reikšmingų nuostolių. Taigi, jeigu vartotojai būtų žinoję, kad pareiškėja negalės suteikti jiems reklamuotų fiksuotų elektros energijos tiekimo kainų, galimai būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio (pavyzdžiui, būtų rinkęsi kitus elektros energijos tiekėjus).

Taigi baudos dydis kiekvienu individualiu atveju, taip pat ir pareiškėjai, nustatytinas ne tik pagal Įstatymo 13 straipsnį, bet ir remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 970 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, atsižvelgiant į komercinio veiklos subjekto padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, trukmę ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėja UAB „Perlas Energija“ pateikė rašytinius paaiškinimus pažymėdama tai, kad tokio elektros energijos kainų šuolio nebuvo įmanoma prognozuoti, tai patvirtina ir už energetikos politikos koordinavimą atsakingos institucijos vadovo – energetikos ministro D. K. pasisakymai spaudoje. Visos su buitiniais vartotojais sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys buvo neterminuotos, tačiau sutartyse buvo fiksuojamas kainos galiojimo terminas. Sprendimo dėl fiksuotų planų sutarčių pakeitimo priėmimo metu 90 786 vartotojų neturėjo fiksuotos kainos pasiūlymo ir apie kainos pokyčius tokie vartotojai galėjo būti informuoti likus 30 d. iki naujų kainų įsigaliojimo. Taigi, pareiškėjos sprendimas dėl kainodaros pakeitimo sietinas ne su nesąžininga komercine veikla, o su sutartiniais santykiais ir pareiškėjos nebegalėjimu vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ankstesnėmis sąlygomis.

Pranešimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo metu buvusios kitos aplinkybės (kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų praktika, institucijų ir teismų sprendimai panašių vartojimo ginčų atvejais ir tai, kad Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies redakcija vėliau buvo pakeista) taip pat patvirtina, kad pranešimo dėl sutarties sąlygų pateikimo metu sutarties nutraukimas buvo įtvirtintas kaip vienintelė reali ir faktiškai pritaikoma vartotojo teisė, jam nesutinkant su tiekėjo ketinimu keisti sutartį.

VVTAT 2021 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarime, vertindama analogišką kito nepriklausomo elektros tiekėjo UAB „Elektrum Lietuva“ elektros pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygą („20.10 papunktyje įtvirtinta analogiška nuostata, papildomai nurodant, kad tiekėjas privalo raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas; tokiu atveju vartotojas kartu informuojamas ir apie teisę per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį“) ją interpretavo tik kaip vartotojo teisę, nesutinkant su pakeitimais, nutraukti sutartį („Taigi, kaip matyti, vartotojas turėtų būti iš anksto informuojamas apie bendrovės ketinimą pakeisti Sutarties sąlygas ir, nesutikdamas su būsimais pakeitimais, turėtų turėti teisę nutraukti Sutartį iki pakeitimų įsigaliojimo dienos“).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos ginčo dalykas – atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 7 straipsnio 6 punktą, pareiškėjui UAB „Perlas Energija“ skirta 90 000 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog VVTAT nustatė, jog pareiškėja interneto svetainėje www.perlasenergija.lt 2022 m. rugpjūčio 5 d. pranešė, jog: „Šiuo pranešimu informuojame, kad remdamiesi su Jumis UAB „Perlas Energija“ sudarytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties 7.4 ir 3.4 punktais, keičiame savo klientams elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) iš fiksuoto plano į „Birža“ planą. Naujas elektros planas įsigalios nuo rugsėjo 5 dienos. Laiko zonų kiekis Jūsų objekte nesikeičia. Remiantis Sutarties 7.4 punktu, tiekėjas gali vienašališkai keisti Sutarties sąlygas, įskaitant ir kainas bei planą, įspėdamas klientus likus mažiausiai 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos.“

VVTAT taip pat nustatė, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. rugpjūčio 5 d. savo svetainėje nurodė, jog, rinkoje išaugus elektros energijos produkto kainai, nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali teikti siūlymus keisti jau sudarytų sutarčių sąlygas, t. y. fiksuoto tarifo sutartis keisti į tiesiogiai su birža susietą planą, tačiau tam būtinas vartotojo sutikimas, kuris turi būti išreikštas raštu, o 2022 m. rugpjūčio 8 d. nurodė, kad UAB „Perlas Energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinga, t. y. elektros energijos vartotojai, gavę UAB „Perlas Energija“ pranešimą apie siūlomus jau sudarytų sutarčių pakeitimus, nebuvo informuoti apie tai, kad elektros energijos vartotojai turi galimybę nesutikti su siūlomais sutarties pakeitimais ir reikalauti, kad jau sudarytos sutartys būtų vykdomos pagal tokias sutarties sąlygas, dėl kurių šalys jau yra sutariusios.

Papildomai VVTAT 2022 m. rugpjūčio 8 d. gavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) pranešimą, kuriame pažymėta, jog UAB „Perlas Energija“, sudarydama fiksuotos kainos sutartis, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus ir klientai turi teisėtą lūkestį, kad šie pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi visą sutartyje numatytą laikotarpį.<...> Todėl Ministerijos nuomone, situacijai rinkoje susiklosčius priešinga linkme – didmeninei elektros energijos kainai ženkliai sumažėjus – UAB „Perlas Energija“ neinicijuotų vienašališko sutarčių keitimo, norėdama nustatyti mažesnius tarifus fiksuotos kainos sutartyse su savo klientais, todėl Ministerija abejoja ar, toks vienpusis verslo rizikos perkėlimas vartotojams gali būti laikomas teisėtu. Taip pat Ministerija pažymėjo, jog pareiškėjo planuojami veiksmai tiesiogiai neigiamai paveiktų 180 tūkst. UAB „Perlas Energija“ klientų – buitinių elektros energijos vartotojų.

VVTAT komisija nustatė, kad Sutarties 7.5 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir interesu. Atsižvelgdama į tai, VVTAT 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėją pateikti rašytinį įsipareigojimą netaikyti Sutarties 7.4 ir 7.5 punktų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodytus nesąžiningų sąlygų kriterijus, sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis.

VVTAT, siekdama įvertinti susiklosčiusias aplinkybes dėl galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos, vadovaudamasi Įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos pateikimo.

2022 m. rugpjūčio 11 d. VVTAT gavo pareiškėjos raštą, kuriuo bendrovė prašė pateikti papildomą informaciją dėl VVAT rašte nurodytų aplinkybių bei pareiškėjos prašymą dėl termino pateikti atsakymą pratęsimo iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. VVTAT 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pareiškėjai atsakymą el. paštu, kuriuo informavo bendrovę, jog prašo pareiškėją pateikti atsakymą į raštą ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.

VVTAT 2022 m. rugpjūčio 18 d. nustatė, jog pareiškėja viešai informavo, jog bendrovė stabdo veiklą. Taip pat VVAT nustatė, jog VERT 2022 m. rugpjūčio 18 d. savo interneto svetainėje nurodė, jog UAB „Perlas Energija“ turi prievolę ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nutraukiamos veiklos arba su vartotoju sudarytos sutarties nutraukimo pateikti rašytinį ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą įspėjimą vartotojams apie tai, kad nutraukia veiklą arba nutraukia su vartotoju sudarytą sutartį, tuo tarpu vartotojas, gavęs tokį pranešimą, turėtų per 2 savaites pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, t. y. VERT paskelbė, jog pareiškėja, paskelbdama apie veiklos stabdymą, nesilaikė teisės aktuose numatyto 3 savaičių termino. Papildomai VERT informavo, jog įspėjo pareiškėją dėl imperatyvaus trijų savaičių vartotojų informavimo termino laikymosi.

VVTAT, siekdama nustatyti, ar pareiškėjos veiksmuose yra nesąžiningos komercinės veiklos požymių, VVTAT komisijos 2022 m. rugpjūčio 18 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Perlas Energija“ galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ iniciavo tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo minėto įstatymo nuostatoms bei pareiškėjos paprašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos.

2022 m. rugpjūčio 26 d. VVTAT gavo pareiškėjos raštą, kuriame bendrovė, pateikdama paaiškinimus, nurodė, kad komercinę veiklą elektros energijos tiekimo srityje pareiškėja pradėjo vykdyti nuo 2020 m. liepos 8 d., tuo tarpu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė veiklą stabdo. Bendrovė nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kuri draudžia vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Perlas Energija“ elektros energijos tiekimo veiklą turėjo nutraukti). Paaiškino, jog UAB „Perlas Energija“ su vartotojais sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys ir persiuntimo paslaugos tiekimo sutartys iki pat bendrovės leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimo sustabdymo, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. turėjo galioti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo sudarytos, t. y. be kainos ar jos apskaičiavimo mechanizmų pakeitimų. Todėl, jos nuomone, nėra pagrindo atlikti tyrimo dėl galimo Įstatymo pažeidimo.

Skundžiamame Nutarime VVTAT komisija pažymėjo, jog UAB „Perlas Energija“, sudarydama fiksuotos kainos sutartis, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus ir klientai turėjo teisėtą lūkestį, kad šie pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi visą sutartyje numatytą laikotarpį. Be to, pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskelbusi minėtą informaciją apie elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties pakeitimą, nenurodė vartotojams svarbios informacijos apie galimybę nesutikti su sutarties pakeitimo sąlygomis, t. y. pareiškėja informavo vartotojus apie tai, jog vartotojas turi galimybę: 1) sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba 2) nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį su kitu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, tačiau pareiškėja neinformavo vartotojų apie tai, jog vartotojai turi ir trečią galimybę – raštu išreikšti nesutikimą pareiškėjai dėl minėtos sutarties sąlygų pakeitimo, ir tokiu atveju turėtų likti galioti esamos sutarties sąlygos. Be to, iš pareiškėjos pateiktos informacijos matyti, jog, paskelbus apie Sutarties pakeitimą, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. sutartis su bendrove nutraukė apie 9400 vartotojų, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 18 625 vartotojų, kurie skubiai buvo priversti rinktis kitą elektros energijos tiekėją bei rinktis siūlomus planus, kurie nebūtinai buvo analogiški pareiškėjos siūlytam fiksuotų kainų planui ir tokiu būdu vartotojai galėjo patirti nuostolius. Be to, VVAT 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmusi Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertinusi Sutarties bendrosios dalies 3.4, 7.4 ir 7.5 punktuose įtvirtintas sąlygas, nustatė, kad Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus atitinka Sutarties bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos.

VVAT komisijos vertinimu, nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo faktas. Nepaisant to, jog pareiškėja paskelbė, jog iki šių metų gruodžio 31 d. kompensuos fiksuotos kainos skirtumą tarp tos, kuri buvo taikyta pareiškėjos ir naujo tiekėjo kainos, kompensuojama bus ne daugiau nei 0,0631 Eur/kWh, taigi, neabejotina, jog didelė dalis vartotojų, kurie buvo pasirašę fiksuotos kainos sutartis su pareiškėja vis tiek patirs reikšmingų nuostolių. Komisija Nutarime pažymėjo, jog aplinkybė, kad Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio mėnesį elektros energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas, nepaneigia fakto, jog bendrovė nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų ir klaidino vartotojus, dėl ko buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys. Rėmėsi Energetikos ministerijos nuomone, jog elektros energijos tiekėjai savo veikloje naudoja įvairias išvestines finansines priemones, kainos apsidraudimo produktus finansų rinkose tam, kad užtikrintų, jog bus finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo elektros energijos kainų svyravimų didmeninėje rinkoje.

Pažymėtina, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL 2005 L 149, p. 22) (NKVVDĮ 1 str. 4 d.).

Direktyvos preambulės nuostatos atskleidžia jos tikslą įvesti tokį reglamentavimą, kuris užtikrintų komercinės veiklos sąžiningumą ir būtų taikomas iš esmės visai komercinei veiklai, kuri gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį. Šia direktyva nustatytas bendras draudimas apima nesąžiningą komercinę veiklą, iškreipiančią vartotojų ekonominį elgesį (Direktyvos preambulės 13 p.). Tiek Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje, tiek NKVVDĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos komercinės veiklos draudimas, šių straipsnių 2 dalyse apibrėžiant, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas, arba, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, vidutinio grupės nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-284/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013). Sąvoką „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ įstatymų leidėjas aiškina, kaip vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (NKVVDĮ 2 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-551/2013).

Taigi, norint konstatuoti, kad komercinė veikla buvo ar yra nesąžininga, užtenka nustatyti, jog konkrečiu atveju komercinės veiklos įmonė suteikė vartotojui klaidinančią informaciją arba nuslėpė dalį informacijos ir tai galėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Kartu pažymėtina, kad vidutinis vartotojas turėtų būti vertinamas kaip asmuo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus. Įstatymo 2 straipsnio 4 punktas numato, jog komercinė veikla vartotojams – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į pareiškėjos vykdomą veiklą (pareiškėja, kaip nepriklausoma elektros energijos tiekėja, teikia vartotojams elektros energijos teikimo paslaugas), pareiškėjos vykdoma veikla, teikiant vartotojams elektros energijos teikimo paslaugas, laikytina komercine veikla, kuri atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką.

Nesąžininga komercinė veikla yra draudžiama (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Komercinė veikla laikoma nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį vykdant komercinę veiklą reiškia stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdų ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuoja Tarnyba. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos nutarimo nuorašai išsiunčiami asmenims, dėl kurių šis nutarimas yra priimtas.

Ginčo Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje www.perlasenergija.lt, likus mažiausiai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos. Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje. Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte nustatyta, kad jei vartotojas nesutinka su sutarties pakeitimu, apie kurį pranešta sutarties 7.4. punkte nurodyta tvarka, jis turi teisę atsisakyti sutarties, apie tai informuodamas tiekėją per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties pakeitimą gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjos komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Todėl, pareiškėjai, kaip verslo subjektui, yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Tai reiškia, kad vykdydama elektros energijos teikimo paslaugas vartotojams pareiškėja privalėjo būti itin atidi, rūpestinga bei preciziškai laikytis profesinio atidumo reikalavimų, ir suteikti vartotojams visą esminę informaciją apie jos siūlomų įsigyti elektros energijos tiekimo planų kainas bei sąlygas, kuri privalėjo būti aiški, išsami, teisinga, ir neklaidinanti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, išklausiusi proceso šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdyje, daro išvadą, jog pareiškėja, sudarydama fiksuotos kainos sutartis su vartotojais, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus (vartotojus), kurie turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šie pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai ir visą sutartyje numatytą laikotarpį. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovės išvadai skundžiamame Nutarime, jog paskelbusi informaciją apie elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties pakeitimą ir nenurodžiusi vartotojams informacijos, kad jie turi teisę raštu išreikšti nesutikimą dėl vienašališkai daromų sutarties sąlygų pakeitimo, ir tokiu atveju turėtų likti galioti esamos sutarties sąlygos, t. y. informavusi vartotojus tik apie dvi galimas galimybes (1 sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba 2) nutraukti sutartį ir sudaryti sutartį su kitu nepriklausomų elektros energijos tiekėju), pareiškėja nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, dėl ko buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys.

Skunde pareiškėja įrodinėja aplinkybę, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmusi nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertinusi Sutarties bendrosios dalies 3.4, 7.4 ir 7.5 punktuose įtvirtintas sąlygas, nepagrįstai nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus atitinka Sutarties bendrosios dalies 7.4 ir 7.5 punktų sąlygos.

Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1731-936/2023 patenkino VVTAT apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės UAB „Perlas Energija“ ieškinį atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriuo pripažinta, kad Sutarties bendrosios dalies 7.4 punkto sąlyga ta dalimi, kuria įtvirtina abstrakčią bendrovės teisę vienašališkai, be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti Sutarties sąlygas, įskaitant elektros energijos kainą ir tarifus, nenurodant skaidrių kainų ir tarifų keitimo priežasčių ir būdų, atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o ta dalimi, kuria numato, kad apie Sutarties sąlygų pakeitimą vartotojas informuojamas UAB „Perlas Energija“ interneto svetainėje (o ne raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis), atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties bendrosios dalies 7.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Beje, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2023 m. spalio 26 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. e2A-1731-936/2023; 29 punkte) nurodė, jog Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punkte nėra detalizuota, kokiais atvejais ieškovė gali pasinaudoti nustatyta teise keisti sutarties sąlygas, įskaitant ir kainas. Kitos Sutarties Bendrosios dalies sąlygos taip pat nedetalizuoja, kokiu atveju sąlygos bus keičiamos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.4 punktas, nesant skaidriai pateiktos mokesčio keitimo priežasties ir būdo, taip pat nenurodant, kokiu atveju gali būti keičiamos sutarties sąlygos, ar tam tikri kriterijai, dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Vartotojui itin svarbu prieš sudarant sutartį būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija jis nusprendžia, ar nori susisaistyti sąlygomis, kurias iš anksto suformulavo įmonė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 7.4 punktas neatitinka sąžiningumo, teisių ir pareigų pusiausvyros ir skaidrumo kriterijų. Tai, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.5 punkte vartotojui nustatyta teisės nutraukti sutartį, neeliminuoja verslininko pareigos bendrosiose sąlygose, kurioms vartotojas negali turėti jokios įtakos, konkrečiai apibrėžti tam tikrus kriterijus dėl sąlygų, kainos keitimo. Jų neapibrėžus, galima spręsti, kad sąlyga yra nesąžininga (preziumuojama, kad nesąžininga, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punktas). Šiuo atveju 7.4 punktas užtikrino įmonės teisėtą interesą apsisaugoti nuo aplinkybių pasikeitimo, tačiau neatitiko teisėto vartotojų intereso žinoti ir turėti galimybę numatyti pasekmes.

Vertinant pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl, jos nuomone, susijusios civilinės bylos, papildomai pažymėtina, jog šiame nagrinėjamame ginče atsakovė pagrįstai laikosi pozicijos, jog reikšmingai skiriasi paminėtos civilinės bylos ir šios administracinės bylos tiek faktinis pagrindas, tiek dalykas, todėl nėra pagrindo ja remtis.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ji tinkamai informavo vartotojus apie daromą vienašališką sutarties keitimą, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išaiškinimas, kad vartotojai gali nesutikti su sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad sutartis būtų toliau vykdoma senomis sąlygomis, prieštarauja logikai ir visuomeninių paslaugų teikimo praktikai. Taip pat pareiškėja savo skundą grindžia aplinkybėmis, jog Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio mėnesį elektros energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas ir, kad pareiškėja iki pat 2022 m. liepos mėn. neturėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad negalės išlaikyti savo siūlomų kainų vartotojams, t. y., kad pareiškėjai gali reikėti vienašališkai keisti su vartotojais sudarytų sutarčių sąlygas (pareiškėjos teigimu, iki 2022 m. birželio mėnesio, skirtumas tarp Suomijos ir Lietuvos zonose susidariusių valandinių „Nord Pool“ elektros biržos kainų buvo daugmaž prognozuojamas, tuo tarpu nuo 2022 m. liepos mėnesio šis skirtumas pasiekė iki tol nenumatytą ženklų kainų skirtumą, kurio nebuvo įmanoma prognozuoti), o po to suprato, jog tęsdama veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis būtų patyrusi nuo 1,2 milijono iki 3,9 milijono eurų nuostolio.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji tinkamai įgyvendino pareigą informuoti vartotojus apie jos daromą vienašališką sutarties keitimą ir pažymi, kad vartotojai neturi pagrindo abejoti komercinės veiklos subjekto skleidžiama informacija ir imtis atitinkamų priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog komercinio subjekto (pareiškėjos) nurodoma informacija nėra klaidinanti, kadangi iš verslo subjektų pagrįstai tikisi, kad jų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo.

Nagrinėjamu atveju, vartotojai, sudarę fiksuotos kainos sutartis su pareiškėja, pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi visą sutartyje numatytą laikotarpį. Pažymėtina, jog elektros energijos tiekėjai, būdami verslo subjektais, prisiima savo veiklos riziką ir savo veikloje naudoja įvairias išvestines finansines priemones, kainos apsidraudimo produktus finansų rinkose tam, kad užtikrintų, jog bus finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo elektros energijos kainų svyravimų didmeninėje rinkoje. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog elektros energijos tiekimo srityje, kuri yra itin svarbi vartotojams, veikiantys komercinės veiklos subjektai, privalo sugebėti įsivertinti savo galimybes teikti tokio pobūdžio paslaugas, jos sąlygas, rinkos kainas, galimas rizikas ir pan. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri ir kontroliuoja elektros energijos tiekėjų veiklą šiame elektros energetikos sektoriuje, todėl jos pateikta nuomonė, kad vartotojai gali nesutikti su sutarties pakeitimu ir reikalauti, kad sutartis būtų toliau vykdoma senomis sąlygomis, nėra nereikšmingas vertinimas – priešingai, tai oficialus, kompetentingos priežiūros institucijos vertinimas. Todėl VVTAT neturėjo teisinio pagrindo abejoti šios Tarnybos pateikiamos informacijos teisėtumu. Be to, iš visų byloje esančių duomenų bei iš pačios pareiškėjos pateiktų duomenų apie 2021 m. pajamas VVTAT padarė išvadą, jog pareiškėjos finansiniai rodikliai geri.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, VVTAT komisija nutarime atsižvelgusi į pateiktą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonę bei įvertinusi visas esmines šios bylos aplinkybės, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ne tik, kad netinkamai informavo vartotojus, bet ir juos klaidino, tokiu būdu iškreipdama jų ekonominį elgesį, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl tinkamo vartotojų informavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai

informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017). Pabrėžtina, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente – 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos gairėse (toliau – Gairės) nurodyta, kad vartotojo priimtas sprendimas pirkti laikytinas sprendimu dėl sandorio net ir tuo atveju, jei po tokio jo apsisprendimo galutinis vartotojo ir prekybininko sandoris galiausiai nesudaromas. Šiose Gairėse taip pat nurodyta, kad sprendimams dėl sandorio yra priskiriamas ir sprendimas vykti į prekybos vietą ar parduotuvę. Be to, Gairėse pažymėta, kad tai, jog sprendimo dėl sandorio sąvoka yra apibrėžiama taip plačiai, yra svarbu, nes tai leidžia taikyti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos plačiau, taip pat ir tais atvejais, kai dėl nesąžiningo prekybininko elgesio vartotojas nesudaro sandorio ar paslaugų teikimo sutarties. Taigi, vadovaujantis šiuo principu, nesąžininga gali būti laikoma ne vien tokia komercinė veikla, kurios pastūmėtas vidutinis vartotojas gali nusipirkti produktą (arba jo nepirkti), bet ir tokia, kurios pastūmėtas vartotojas užeina į parduotuvę, praleidžia daugiau laiko užsisakinėdamas internetu ar nusprendžia nepasirinkti kito prekybininko ar produkto. Todėl, kiekvienu individualiu atveju, sprendžiant ar buvo padarytas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas, priežiūros institucijai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti tik asmens suklaidinimo komercinio subjekto veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Tos pačios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; LVAT 2019 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1146-552/2019). Be to, nustačius, jog komercinės veiklos subjekto veikla turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1-23 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos požymių, savaime laikoma, kad komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgiant į tai, poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia.

Šiuo konkrečiu atveju, Tarnybos komisija nutarime konstatavo, kad pareiškėja, kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kuri buvo laikoma antru didžiausiu pagal vartotojų skaičių nepriklausomu elektros tiekėju Lietuvoje (iš viešai skelbiamų duomenų), teikė vartotojams pasiūlymus sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo, numatant siūlomą fiksuotą elektros energijos tiekimo kainą. Pareiškėjos, kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, paslaugas pasirinko apie 180 tūkst. vartotojų. Beje, Tarnyba pažymėjo, jog tai yra itin didelis vartotojų skaičius, lyginant su kitų nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje turimu vartotojų skaičiumi. Tačiau vėliau pareiškėja nusprendė pakeisti fiksuotus planus pasirinkusiems vartotojams elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) iš fiksuoto plano į planą „Birža“, kuris turėjo įsigalioti nuo š. m. rugsėjo 5 dienos, dėl ko, vietoje fiksuotos sutartyje nustatytos sumos, vartotojai būtų turėję mokėti gerokai didesnes sumas (ekspertų teigimu, netgi „nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų“).

Taigi, nors pareiškėja ir teigia, kad informacija apie tai, jog vartotojai turi teisę nesutikti su sutarties pakeitimais, buvo nurodyta pačioje pareiškėjos vartotojams teiktoje pasirašyti sutartyje, tačiau, kaip matyti, pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 5 d. išplatintu pranešimu informavo vartotojus tik apie galimybę sutikti su perkėlimu į siūlomą planą „Birža“ arba nutraukti sudarytą sutartį su pareiškėja ir sudaryti naują sutartį su kitu nepriklausomų elektros energijos tiekėju, tačiau neinformavo vartotojų apie dar vieną galimybę, t. y., jog vartotojai turi teisę nesutikti su pareiškėjos vienašališkai pakeistos sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, VVAT pagrįstai skundžiamame Nutarime konstatavo konkretų bei realų vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktą.

Nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pateikė argumentus, susijusius su kitais elektros tiekėjais (UAB „Ignitis“, UAB „Elektrum Lietuva“), tačiau jie vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau nei vienas šimtas tūkstančių eurų (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis kiekvienu individualiu atveju nustatomas ne tik pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnį, bet ir remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 970 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, atsižvelgiant į komercinio veiklos subjekto padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, trukmę ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju, spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmuoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pareiškėjos pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais (2021 m.) ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 procento pareiškėjos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo, antruoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pažeidimo: 1) pobūdį, 2) sunkuma, 3) mastą, 4) komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius ir 5) pažeidimo trukmę bei apskaičiavo bazinį baudos dydį. Tarnybos komisija vertino pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėja vartotojams pateikė pasiūlymą sudaryti fiksuotos kainos elektros energijos tiekimo sutartį, tačiau vėliau, išaugus elektros kainoms, atsisakė vykdyti sudarytos sutarties sąlygas, be to, paskelbusi informaciją apie elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties pakeitimą, pareiškėja nenurodė vartotojams, jog jie turi teisę nesutikti su vienašališku pareiškėjos atliekamu sutarties pakeitimu, tokiu būdu klaidindama vartotojus ir skatindama juos priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis vartotojai galimai nebūtų priėmę. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjos vykdyta komercinė veikla, atitiko Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 7 straipsnio 6 punktą. Todėl už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį pradinį baudos dydį – 1,5 procento pareiškėjos metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais buvo nuspręsta didinti 10 procentų.

Vertinant pažeidimo sunkumą, atsižvelgta į tai, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimas padarytas itin jautrioje, energijos pirkimo–pardavimo vartotojams srityje: elektros energija vartotojams yra nepaprastos svarbos produktas, o vartotojas, perkantis energiją, paprastai turi labai ribotą galimybę pasirinkti energijos pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentą, taip pat į tai, kad pareiškėja sukėlė žalą ne tik vartotojams, bet kilo atitinkamų finansinių pasekmių ir padarinių visai valstybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už pažeidimo sunkumą nustatytą pradinį baudos dydį buvo nuspręsta didinti 10 procentų.

Vertinant pareiškėjos padaryto Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo mastą, atsižvelgta į tai, kad pareiškėja klaidinančią informaciją vartotojams skleidė įvairiais sklaidos kanalais, t. y. tiek pareiškėjos interneto svetainėje, tiek žiniasklaidoje, o padarytas pareiškėjos pažeidimas, paveikė visuose Lietuvos rajonuose gyvenančius vartotojus. Todėl pareiškėjos padaryto įstatymo pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis bei nuspręsta pradinį baudos dydį didinti 10 procentų.

Įvertinusi dėl pažeidimo gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, atsižvelgdama į tai, kad remiantis viešai skelbta informacija, pareiškėja buvo pajėgi vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nenorėjo ieškoti ateities veiklos rizikų suvaldymo alternatyvų, taip pat siekė išvengti galimų nuostolių, nors vėliau paskelbė, jog dalį (ne daugiau nei 0,0631 Eur/kWh) vartotojų praradimų kompensuos, Tarnybos komisija nusprendė nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad klaidinanti informacija skleista trumpiau nei mėnesį, t. y., vadovaujantis Apraše nustatytu trukmės vertinimu, pareiškėjos padaryto įstatymo pažeidimo trukmė vertintina kaip neilgai trukusi. Remdamasi tuo, Tarnybos komisija nusprendė pareiškėjai nustatytą pradinį baudos dydį sumažinti 15 procentų. Nustačius bazinį baudos dydį (t. y. pradinį baudos dydį įvertinus pažeidimo pobūdį – padidinus 10 procentų, įvertinus sunkumą – padidinus 10 procentų, įvertinus mastą – padidinus 10 procentų; įvertinus gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius – nepadidinus ir nesumažinus ir, įvertinus trukmę – sumažinus 15 procentų), trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes (Aprašo 30 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsižvelgdama į Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytą baigiamąjį atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, Tarnybos komisija lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, jog pareiškėja savo noru ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą, t. y. pareiškėja savo noru nustatė kainos skirtumo kompensavimo mechanizmą visiems vartotojams. Remdamasi tuo, Tarnybos komisija nusprendė pareiškėjai skiriamos baudos dydį sumažinti 10 procentų.

Kaip matyti iš Nutarimo turinio, skiriant pareiškėjai baudą, papildomai atsižvelgta į tai, kad tyrimo metu pareiškėja bendradarbiavo su Tarnyba bei teikė prašomą informaciją ir į tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą pareiškėja padarė pirmą kartą.

Nors pareiškėja skunde laikosi nuomonės, jog priimdama Nutarimą Tarnybos komisija siekė tik nubausti pareiškėją, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju skiriama bauda buvo individualizuota pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir, nors už pažeidimo pobūdį, sunkumą bei mastą pradinis baudos dydis didintas, įvertinusi pareiškėjos gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, Tarnybos komisija pradinio baudos dydžio nedidino, o, įvertinusi pažeidimo trukmę, – pradinį baudos dydį sumažino. Nustatytas bazinis baudos dydis, įvertinus nustatytą pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dar buvo sumažintas ir tokiu būdu paskirta apskaičiuota sankcija (90 000 Eur).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Tarnybos komisija nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl pareiškėjai minėtu nutarimu skirta 90 000 EUR bauda yra teisėta ir pagrįsta, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo šios baudos naikinti ar mažinti jos dydžio.

Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad skundžiamas VVTAT 2022 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka tiek VAĮ 10 straipsnio nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą. VVTAT atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, neatliko, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.