- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-367-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S.M.
- Trečiasis asmuo
- J.M.
- Atsakovas
- L.P.
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Macievskij Procesinio sprendimo kategorija: 29.1; 30.2; 30.9.1; 121.15;
2008 m. balandžio 21 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S.M. ieškinį atsakovei L.P. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys J.M. (atstovaujama pagal įstatymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Prūdiškių pensionato) ir V.K. (atstovaujama pagal įstatymą F.K.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydamas įkeldinti jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę netrukdyti jam naudotis 3/8 šio buto dalimi. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys buto, bendraturčiais su juo yra jo sesuo J.M., kuriai priklauso 3/8 dalys, ir atsakovė L.P., kuriai priklauso ¼ dalis buto. Visi bendraturčiai nuosavybės teises į minėtą butą įgijo 2006-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Šiuo metu minėtame bute gyvena atsakovė, kuri kategoriškai nesutinka įsileisti ieškovo į ginčo butą ir tokiu būdu pažeidžia jo teises naudotis jam tenkančia buto dalimi. Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinė komisija administracinio teisės pažeidimo byloje 2007-02-07 nutarimu paskyrė atsakovei nuobaudą (įspėjimą) pagal ATPK 188 str. Atsakovė ir toliau neįsileidžia ieškovo į ginčo butą. Į ginčo butą patenkama naudojantis koridoriumi, kurio ½ dalis priklauso kito gretimo buto savininkei V.K.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tretysis asmuo V.K. neturi jokio ryšio su ginčo butu. Pagal 2006-08-18 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldimą turtą sudaro ne tik ginčo butas, bet ir dalis žemės sklypo, esančio sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu įregistruota 3/16 dalys šio žemės sklypo. Tarp paveldėtojų yra nustatytos tik idealios dalys, realios dalys nenustatytos. Ieškovui ginčo bute nepriklauso atskiras gyvenamasis kambarys, todėl turi būti išspręstas realus paveldimo turto pasidalinimas tarp įpėdinių, nes kitaip bus pažeistos jos, kaip savininkės, teisės. Realiai atidalinti ieškovui priklausančios buto dalies bute negalima, su juo kartu gyventi ir naudotis vienu butu atsakovė negalės dėl blogų santykių ir ieškovo psichinės būklės. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokia daikto vieta jam priklauso bendrame daikte, jis nepateikė net plano, kuri 3/8 dalis izoliuotų patalpų jam priklausytų bute. Techniškai perplanuoti patalpų negalima. Ginčo sprendimas galimas tik išmokant kompensaciją arba paimant žemė sklypą. Ieškovas turi kitą butą.
Teismo nustatytu terminu daugiau atsiliepimų negauta.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu ieškovo S.M. ieškinį patenkino ir įkeldino jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę netrukdyti jam naudotis 3/8 šio buto dalimi; priteisė iš atsakovės L.P. ieškovui S.M. 50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 154 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-01-08 nutartimi nutarė ištaisyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad iš atsakovės L.P. priteisiama ieškovui S.M. 289 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 915 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendime teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovei L.P. ir trečiajam asmeniui J.M., ieškovui ir trečiajam asmeniu priklauso po 3/8 dalis, o atsakovei – ¼ dalis minėto buto. Ieškovas, būdamas ginčo buto bendraturtis, turi teisę juo naudotis, valdyti ir disponuoti, nepažeisdamas kitų bendraturčių bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovo teisės į ginčo butą yra kaip nors įstatymų nustatyta tvarka apribotos; tai, kad atsakovė negalės taikiai sugyventi su ieškovu, negali apriboti jo, kaip bendraturčio, teisių naudotis ginčo butu. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovas kaip nors trukdė ar trukdys jai naudotis minėtu butu ar pažeidinės jos teises, kad jis yra nesugyvenamo būdo. Teismas nustatė, jog ieškovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, kadangi jis negali patekti į ginčo butą, kurio bendraturčiu yra. Todėl jis turi būti įkeldinamas į ginčo butą, uždraudžiant atsakovei trukdyti naudotis ieškovui tenkančia buto dalimi. Tai, kad tarp šalių bei trečiojo asmens J.M. nėra nustatyti ginčo buto naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarka, negali užkirsti ieškovui patekti į ginčo butą, kurio bendraturčiu yra, nes reikalavimas dėl įkeldinimo gali būti reiškiamas savarankiškai nuo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Ginčo tarp šalių dėl kito bendro turto nėra. Teismas visus kitus atsakovės ir trečiojo asmens J.M. atstovo argumentus atmetė kaip neturinčius reikšmės bylai arba nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog toks ieškovo įkeldinimas, nesant priešingų įrodymų, nepažeis atsakovės ir trečiųjų asmenų teisių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L.P. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismo sprendimu nėra atidalintos ieškovui priklausančios 3/8 dalys buto, jam nepriklauso atskiras kambarys; ieškovas nebuvo apteikęs buto plano ir nenurodė, kokia daikto vieta jam priklausytų bute, teismas šios aplinkybės net netikrino. Apeliantės nuomone, kadangi jos ir ieškovo tarpusavio santykiai yra itin blogi, teismas spręsdamas ginčą turėjo vadovautis CK 1.5 str. numatytais principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą. Ieškovo nuomone, teismas objektyviai išnagrinėjo ieškinį, įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, dalyvavusių asmenų parodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui J.M. nuosavybės teise priklauso po 3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), remiantis 2006 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu Nr. JS-3282 ¼ paminėto buto priklauso atsakovei L.P. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neįleidžia ieškovo į minėtą bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį butą; teismas rėmėsi šio fakto pripažinimu, taip pat nutarimu administracinėje byloje, kurioje atsakovė nubausta pagal ATPK 188 str. už tai, kad neįsileido ieškovo į minėtą butą. Teismas tinkamai pritaikė šalių teisiniams santykiams CK 4.37 str. 1 d. ir 4.39 str., padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas būdamas buto bendraturčiu, turi teisę juo naudotis, valdyti ir disponuoti, taigi turi teisę patekti į butą ir jame gyventi. Nustačius, kad ieškovo teisė pažeista, teismas pagrįstai ją apgynė, tenkindamas ieškinį dėl įkeldinimo ir įpareigojimo netrukdyti naudotis.
Apeliantė L.P. savo skunde nurodė, kad ieškovas serga psichine liga, dėl to ji negalės gyventi su juo viename bute, ieškovui nėra išskirtas vienas iš kambarių, atskiras kambarys jam ir nepriklauso, nėra atidalintos jam priklausančios 3/8 dalys buto. Ieškovas nebuvo pateikęs buto plano ir nenurodė, kokia vieta jam priklausytų bute, teismas šios aplinkybės netikrino. Kolegija negali sutikti su apeliantės samprotavimais. Apeliantė be pagrindo tapatina ieškovo pareikštą reikalavimą dėl įkeldinimo į butą ir įpareigojimo netrukdyti naudotis butu su reikalavimu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje ir ieškovas, ir atsakovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nes buto bendraturčiai turėtų valdyti, naudotis ir disponuoti bendraturčių susitarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.1 d., 4.81 str.1 d.)), tačiau toks reikalavimas nebuvo teismui pareikštas nei ieškovo, nei atsakovės. Nesant reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva svarstyti, kokiomis buto patalpomis ir kokia tvarka ieškovas gali ginčo bute naudotis, tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovo galimas sveikatos sutrikimas ir nesugyvenamas būdas taip pat nėra pagrindas apriboti jo, kaip buto dalies savininko teisę įeiti į butą ir juo naudotis. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nekliudo šalims pareikšti reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atskiroje civilinėje byloje.
Dėl analogiškų motyvų kolegija nesutinka ir su apeliantės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėjo vadovautis CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kad byloje turėjo būti atidalintas visas paveldimas tarp įstatyminių įpėdinių turtas, o byloje ginčas nebuvo išspręstas. Kaip paaiškino apeliantė teismo posėdžio metu, be ginčo buto įpėdinai gavo dar ir namų valdą sodininkų bendrijoje „Sodžius-4“, ji norėtų perleisti ieškovui jos dalį namų valdos sodininkų bendrijoje, o mainais gauti ieškovo dalį bendrajame bute. Kolegija pažymi, kad apeliantė (atsakovė išnagrinėtoje byloje) turi teisę pareikšti kitiems bendraturčiams ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir reikalauti priteisti butą jai, išmokant bendraturčiams kompensaciją už jiems priklausančias buto dalis, tačiau tokio priešieškinio byloje pareikšta nebuvo; be priešieškinio teismas neturėjo pagrindo padalinti paveldėtą turtą tarp įpėdinių. Apeliantė netinkamai aiškina CK 1.5 str. nuostatas kaip absoliučią teismo teisę pačiam, be šalių pageidavimo, nustatyti šalių ginčo ribas; toks CK 1.5 str. normos aiškinimas prieštarauja CPK 13 str. įtvirtintam dispozityvumo ir CPK 17 str. šalių procesinio lygiateisiškumo principams. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo netinkamo elgesio atmestini, kaip neįrodyti.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti arba pakeisti, todėl jis paliekamas galioti, o atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.