Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro įgaliotai atstovei L. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. (toliau – ir Užsienietis), (ILTU (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Teikime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. 2025 m. balandžio 11 d. 15.10 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu dėl užsieniečio sulaikymo iki 48 val., buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje ir tą pačią dieną perduotas VSAT Užsieniečių registracijos centrui.

2025 m. gegužės 2 d. VSAT Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį skyrių dėl tarpininkavimo perduodant paklausimą (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniam skyriui dėl kelionės dokumento užsieniečiui išdavimo, atsakymas negautas.

2020 m. liepos 29 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2020 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai“. 2020 m. rugsėjo 23 d. užsienietis apskundė Migracijos departamento sprendimą teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą bei paliko galioti Migracijos departamento sprendimą. 2020 m. lapkričio 30 d. užsienietis pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Užsieniečio skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento sprendimą. 2021 m. balandžio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai“, kurį užsienietis apskundė. 2021 m. lapkričio 11 d. užsienietis pateikė atsisakymą nuo skundo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, todėl įsigaliojo 2021 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento sprendimas. Užsieniečio perdavimas (duomenys neskelbtini) Respublikai nebuvo įvykdytas, nes dėl ilgų teisminių procesų buvo praleistas terminas, per kurį užsienietis turėjo būti perduotas.

2025 m. gegužės 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Lietuvos valdžios institucijoms iki 2025 m. birželio 9 d. neišsiųsti Užsieniečio iš šalies. 2025 m. birželio 5 d. EŽTT priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2025 m. gegužės 9 d. nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Užsienietis vykdo jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir kiekvieną trečiadienį iš e. pašto (duomenys neskelbtini) informuoja Migracijos departamentą apie savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Su VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūnais užsienietis bendrauja tik elektroniniu paštu.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą prašė tenkinti, nurodė, kad užsieniečio atžvilgiu Migracijos departamentas priėmęs sprendimą išsiųsti, jis yra apskundimo stadijoje, Regiono administracinio teismo nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, todėl išsiuntimas nevykdomas, iki kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai. Mano, kad alternatyvi sulaikymo priemonė yra proporcinga, kad būtų galima pasiekti įstatyme numatytus tikslus. Patikslino teikimą, jei būtų tenkinamas, prašo nustatyti tvarką, t. y. įpareigoti pranešti VSAT kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val., pareigūnui telefonu. Po pirmojo teismo sprendimo jis pranešdavo Migracijos departamentui, reikalinga su juo VSAT bendrauti, tikrinti buvimo vietą.

Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad su prašoma taikyti priemone nesutinka, taip pat nesutinka su pranešimu apie savo buvimo vietą telefonu, kadangi telefono neturi ir neturi lėšų apmokėti operatoriaus paslaugas, be to, toks reikalavimas pažeistų jo teises, nes nebuvo nurodytas teikime, prašymas neatitinka įstatymo, jam tektų papildomi įpareigojimai ir išlaidos, pajamų neturi. Teikimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes turėtų būti keičiama priemonė. Kadangi reikalavimas neatitinka įstatymo, šiuo atveju galima taikyti kitą priemonę, juolab telefono ryšys, tai nėra elektroninė priemonė. Anksčiau vykdyti priemonę problemų nekildavo, naudojasi nemokama interneto prieiga bibliotekose. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, būstas priklauso jam. Lietuvoje gyvena jo artimi asmenys. Susipažino su teikimu, pagrindo ir aplinkybių, kodėl priemonę taikyti, nenurodyta, pareiškėjas nenurodė jokių faktų, kad užsienietis pažeidė ar gali pažeisti įstatymus. Nors priemonė alternatyvioji, tai prievartos veiksmas, riboja teises ir laisves, priverčia atlikti tam tikrus veiksmus, tai sukuria tam tikrų nepatogumų ir turi įtakos jo teisėms ir laisvėms. Ši priemonė skiriama, kad būtų apsaugota visuomenė migracijos klausimais, šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kaip bus pažeisti visuomenės interesais. Tokia priemonė skiriama, kai yra reali galimybė tikrai išsiųsti užsienietį, tuo tarpu, jis yra užsienietis, kuris negali būti išsiųstas, nes galioja neišsiuntimo principas. Regiono administracinio teismo nutartyje, kuri dar neįsiteisėjo, nurodyta, kad nėra teisėtos galimybės išsiųsti užsienietį iš Lietuvos.

A. B. atstovė advokatė palaikė užsieniečio išsakytą poziciją, nes alternatyvios sulaikymui priemonės yra taikomos, kai yra sulaikymo pagrindų, šiuo atveju, apskritai nėra sulaikymo pagrindo, ko reikalauja įstatymo 113 straipsnio 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal šio įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Vadovaujantis UTPĮ 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių yra pranešimas elektroninių ryšių priemonėmis Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš teismui pateikto teikimo ir Užsieniečio asmens bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį. 2025 m. birželio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas nutartimi, panaikindamas 2025 m. balandžio 25 d. Regionų administracinio teismo nutartį, nustatė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo vykdymą. 2025 m. birželio 13 d. Regionų administracinio teismo sprendimu panaikintas Migracijos departamento 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, šis sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

Šio proceso metu 2025 m. balandžio 13 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas nustatytu elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.

Šiuo metu, kaip nurodoma Institucijos, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, 2025 m. birželio 13 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Migracijos departamento 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nėra įsiteisėjęs, minimas sprendimas šiuo metu yra apskųstas. Teismui nepateikta duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta. Be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų, kad dėl jo būtų pradėta ikiteisminių tyrimų, nėra, naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs, teikime nurodoma, kad šiuo metu taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas vykdo. Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus teisinį klausimo reglamentavimą, asmens kontrolė ir šiuo metu yra tikslinga.

Užsieniečio nurodomos aplinkybės, kad net ir alternatyvi sulaikymui priemonė varžo jo teises ir laisves, yra priverstas atlikti veiksmus, kurių, esant priešingai situacijai, neturėtų atlikti, nesudaro pagrindo spręsti, kad asmeniui Lietuvos Respublikoje šiuo metu esant neteisėtai, nėra būtina taikyti prašomos priemonės, siekiant kontroliuoti pastarojo buvimo vietą. Pastebėtina, kad Institucija prašo taikyti savo pobūdžiu vieną švelniausių priemonių, t. y. įpareigojimą pranešti apie savo buvimo vietą vieną kartą per savaitę elektroninių ryšių priemonėmis. Nėra pagrindo vertinti, kad minima priemonė būtų neproporcinga. Teikimo nagrinėjimo metu buvo akcentuojami ir tam tikri Migracijos departamento veiksmai, taip pat nurodoma, kad asmuo apskritai negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau Užsieniečio nurodomos aplinkybės tiesiogiai nėra susijusios su šiuo nagrinėjamu klausimu, o sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti Migracijos departamento sprendimą dėl asmens išsiuntimo, nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad yra pagrindas teikimą tenkinti ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, nustatant jos taikymo terminą iki 2025 m. spalio 11 d.

Institucija posėdžio metu patikslino teikimą, prašydama nustatyti pranešimo tvarką, t. y. būtent pranešti apie buvimo vietą telefonu. A. B. teigė šiuo metu neturintis lėšų operatoriaus paslaugoms apmokėti ir telefonu nesinaudojantis. Taigi, įpareigojant asmenį būtent prašomu būdu pranešti apie savo buvimo vietą, šios pareigos vykdymas gali būti iš esmės apsunkintas. Teismo vertinimu, pratęsiant aptariamos priemonės taikymą, nėra tikslinga keisti pranešimo apie savo buvimo vietą tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 116 straipsniu ir 117 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą, nustatant jos taikymo terminą iki 2025 m. spalio 11 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą.