- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-5629-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04143-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, B. R.
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbančio UAB „E“ vairuotoju, nevedusio, vaikų neturinčio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. (V. B.) 2016 m. vasario 14 d., apie 8.00 val., Kovo 11-osios g. 41, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, papildomai tirti nieko tikrai nereikia, viskas aišku, jis supranta, kad yra kaltas ir nori atlyginti žalą, nes ką tik gavo vairuotojo teises ir nenori jų prarasti, nes reikia dirbti, užsidirbti, pragyventi. Paaiškino, jog nepastebėjo, kad su savo vairuojamu automobiliu važiuodamas atbula eiga ir sukdamas šone prie durelių esančiais laiptukais kliudė kitą automobilį. Jis jokio garso negirdėjo, kadangi vairuojamo automobilio variklis dirba garsiai, ir tikrai netyčia pasišalino iš įvykio vietos. Važiuodamas kieme sustojo, išlipo iš automobilio, kadangi dažnai už mašinos būna ir kitos mašinos, nieko nesimato, galima lengvai į jas atsiremti. Už paties sunkvežimio būdos nieko nesimato. Jam yra buvę, kad nieko nematė ir įsirėmė į galinį žibintą, jis trūko ir teko kviesti policiją. Pasimokęs iš tos situacijos tikrai stebėjo aikštelėje stovinčius automobilius, tačiau tikrai nepastebėjo kliudyto automobilio. Nurodė, kad jis pats tik visai neseniai pradėjo dirbti vairuotoju, yra dar „žalias“, teisę vairuoti tokias transporto priemones, C kategoriją, gavo maždaug prieš du mėnesius. Ne iškart nuėjo dirbti, o įvykio dieną buvo dirbęs savaitę ar pusantros. Kartu su juo automobilyje važiavo krovėjas. Gailisi, bet tikrai nepastebėjo, prašo suprasti.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. J. nurodė, kad apie 18.00 val., tiksliai pasakyti negali, įvykio dienos nepamena, mano, kad galėtų būti 2016 m. vasario 14 d., jai paskambino kaimynė D. M. ir pasakė, kad tą dieną rūkydama ji pamatė atvažiavusį sunkvežimį, kuris užkabino nukentėjusiosios tamsiai pilkos spalvos automobilį Toyota Corolla Verso, stovėjusį galu prie jos namo, adresu Kovo 11-osios g. 41, Grigiškėse, Vilniaus m. Iš padarytų nuotraukų jos automobilis yra kairėje viršutinėje nuotraukoje, apačioje pirmas iš dešinės esantis automobilis (b. l. 12). Kaimynė pasiūlė išeiti ir pažiūrėti, ar viskas yra gerai. Nukentėjusioji išėjo į lauką ir pamatė, kad ant automobilio yra žymės, rodančios, jog kažkas į jį įvažiavo. Kaimynė pasakė, kad turi padariusi nuotraukas, jose gerai matosi įvažiavusiojo automobilio valstybinis numeris, tad bus lengva įrodyti šito žmogaus kaltę, ir, jei ji nori, gali kviesti policiją. Nukentėjusioji vakare iškvietė policijos pareigūnus. Sunkvežimis užkabino nukentėjusiosios automobilio vairuotojo pusės priekinę automobilio dalį, tiksliau, vairuotojo pusės priekinį bamperį. Apgadinimai tokie, kokie matosi fotonuotraukose (b. l. 19). Dar netvarkė automobilio, bet tvarkys. Kai išėjo į kiemą, sunkvežimio nebuvo, kadangi kaimynė jai paskambino praėjus kažkiek laiko, kai prisiminė. Automobilis iki to įvykio toje vietoje buvo tvarkingas, toks apgadinimas padarytas eismo įvykio metu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. nurodė, kad pažįsta V. B., kartu dirbo tą dieną, yra bendradarbiai. Nežino, kada tiksliai įvyko galimas įvykis. Gali būti, kad 2016 m. vasario 14 dieną. Galėjo būti rytas, nes į Grigiškes jie važiuoja rytais, galėtų būti apie 8.00 val.. Tą dieną dirbo su V. B.. Nieko nepajuto, nesuprato, kad būtų buvęs koks įvykis. Jis sėdėjo šone, o V. B. vairavo. Kieme daug automobilių pristatyta, gal ir buvo taip, kad jie kokį nors automobilį pravažiuodami kliudė, bet kad kažką būtų pajautęs ar išgirdęs, to nebuvo. Negirdėjo jokio garso, nebuvo ir jokio fizinio pojūčio. Jis po truputį važiavo, išsisukinėjo galbūt, bet tikrai nieko nebuvo. Dėl to ir nuvažiavo, nes nieko nematė ir nejautė, kitaip tikrai būtų išlipę pažiūrėti ir kvietę policijos pareigūnus. Mano, kad nuotraukoje nurodytame kieme galėjo sukinėtis jų automobilis (b. l. 12). V. B. buvo išlipęs pažiūrėti, ar nesiekė gale stovinčio automobilio, o įtarimų dėl priekyje stovinčių automobilių nekilo. Šitoje vietoje reikėjo apsisukti, kad galėtų išvažiuoti iš to kiemo. V. B. ne per seniausiai vairuoja tokius automobilius, nežino tiksliai kiek laiko. Stebėjo galą, kad neįsiremtų, o ne priekį, atrodė, kad abu viską mato. Tikrai nesijautė nieko, kitaip būtų girdėję, kadangi važiavo tyloje, muzikos nesiklauso, yra tik racija. Negali pasakyti – buvo šis įvykis ar ne, galbūt ir palietė kitą automobilį, bet tikrai nesijautė, atrodo, išvažiavo ir toliau dirbo. Jų automobiliai drausti, tad tikslo pasišalinti nebuvo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. nurodė, kad pažįsta nukentėjusiąją I. J.. Buvo 2016 m. vasario 14 d., ankstus rytas, apie 8.00 val. Jos butas yra 5 aukšte. Gyvena Kovo 11 – osios g. 41 name. Kaimynės I. J. automobilis buvo tiesiai po liudytojos langais, ji viską matė, kadangi buvo atsidariusi langą ir rūkė. Matė nelogiškai atliekamą krovininio automobilio išvažiavimą ir išsisukimą, kadangi ten niekaip nebuvo įmanoma įtilpti, todėl ir įvyko kitos mašinos grybštelėjimas, girdėjosi specifinis garsas. Ji visą šitą manevrą stebėjo. Tiksliai matė, kad „Ecoservice“ sunkvežimis važiavo atbulas, bandė išsisukti į dešinę, nors ten tai padaryti buvo neįmanoma. Jau matė, kad sunkvežimis buvo per arti nukentėjusiosios automobilio. Girdėjosi specifinis garsas – plastmasės grybštelėjimas. Garsas gal nebuvo didelis, bet ji jį išgirdo, kadangi aplink namus yra geras aidas. Asmuo tikrai žvilgtelėjo, tik ji nežino, ką pamatė – jis pažiūrėjo į kairę, sėdėdamas už vairo. Automobilio vairuotojas užkabino stovinčio nukentėjusiosios automobilio kairiąją priekinio bamperio pusę savo automobilio kaire vairuotojo puse, priekine dalimi, gal laipteliu arba kaire bamperio puse. Sunkvežimio vairuotojas vėliau išlipo pažiūrėti, kaip jam reikia išvažiuoti. Jis tikrai pažiūrėjo, tik liudytoja nepamena, ar atsidaręs duris, ar pro langą. Ką pamatė, ji nežino. Jis važiavo atbulas, grybštelėjo nukentėjusiosios automobilį, pažiūrėjo, vėl pajudėjo į priekį. Tada vėl išlipo pažiūrėti, kas gale ir ar nekabins automobilių iš galo. Tikrai buvo išlipęs, net nuotraukoje užfiksuota tai. Liudytoja nepamena, ar duris prasivėręs, ar pro langą, bet vairuotojas tikrai žvilgtelėjo į tą pusę, po to važiavo į priekį, tada atbulomis, bandė vienaip ir kitaip išsisukti, kol galiausiai į spalvotus konteinerius įsirėmęs išvažiavo. Mano, kad jeigu vairuotojas būtų vairavę lengvąjį automobilį, tikrai būtų girdėjęs, kad atsirėmė į kitą automobilį, tačiau kadangi važiavo su sunkvežimiu, ji nežino, ar jis galėjo girdėti. Jos vertinimu, tai buvo ne smūgis, o trintis. Negali pasakyti, kad pats sunkvežimis būtų sujudėjęs, kadangi jis ir taip juda važiuojant. Kažkokio stipraus, konkretaus nukentėjusiosios automobilio sujudimo tikrai nebuvo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis J. B. 2016 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 8.00 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Kovo 11-osios g. 41, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. J., kuri paaiškino, kad kaimynė D. M. matė, kaip jos automobilį kieme apsisukinėdamas užkliudė automobilis MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kairės pusės priekinio bamperio kampą ir išvažiavo. Apgadinimo aukštis 50-55 cm, automobilis MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė šoniniais laipteliais, kuriais lipama į sunkvežimio kabiną. Eismo įvykį D. M. matė iš savo buto, esančio penktame aukšte, įvykį nufotografavo.
Iš 2016 m. vasario 14 d. eismo įvykio schemos matyti automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat jų apgadinimai.
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti automobilių MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. (V. B.) 2016 m. vasario 14 d., apie 08.00 val., Kovo 11-osios g. 41, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MAN 8.145, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra. Tai patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. M. ir nukentėjusiosios I. J. paaiškinimai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, tarnybinio pranešimo, Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių, kad V. B. (V. B.) suprato sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinęs. Pažymėtina, kad automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, apgadinimai yra labai nežymūs, eismo įvykio metu krovininis, t. y. ženkliai sunkesnis ir didesnis, garsiai veikiantis automobilis kliudė lengvąjį automobilį, dėl ko krovininio automobilio vairuotojas galėjo nepajausti smūgio, ir jo negirdėti. Taip pat nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, manevruodamas kieme, nuolat žiūrėjo, ar nekliudė kurio nors automobilio, ir teigia nieko nepastebėjęs, įvykio fakto nepastebėjo ir kartu su juo buvęs liudytojas V. L., o liudytoja D. M. patvirtino, jog smūgio faktiškai nebuvo, labiau girdėjosi specifinis garsas – plastmasės grybštelėjimas, kuris taip pat nebuvo didelis, automobiliai dėl smūgio nesujudėjo.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. (V. B.) tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad V. B. (V. B.) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą V. B. (V. B.) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (šviesiu paros metu, važiuodamas atbuline eiga apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį), į tai, kad nustatyta V. B. (V. B.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su pažeidimu ir labai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirba, atsakingai žiūri į turimą darbą bei įvykusią situaciją, į tai, kad V. B. (V. B.) padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, automobilio apgadinimas nežymus. Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju V. B. (V. B.) už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktu,
nutaria:
Pripažinti V. B. (V. B.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. (V. B.) atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.