Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-50-227/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
2A-50-227/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Rimantas Savickas, Margarita Dzelzienė (pran.)
Pareiškėjas
A. J.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2A-50-227/2009

teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

34.1;121.15;121.21;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m.vasario 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko , sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-664-783/2008 pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiem samenims A. A. J, M. J., E. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2008m. rugpjūčio 04d. kreipėsi į teismą ir prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jos sutuoktinio V. J., mirusio 1988 m. kovo 20 d mirties. Nurodo, kad ji tik 2008 m. kovo mėnesį sužinojo, jog jos sutuoktinio motina B. J., mirusi 1985m. gruodžio 23d, savo pastatus, esančius Kupiškio m., P.Cvirkos g.15a/17 lygiomis dalimis 1978 m. lapkričio 21 d. testamentu paliko savo sūnums, tarp jų ir jos sutuoktiniui. Jokio kito turto po jos sutuoktinio mirties nebuvo ir todėl jai nebuvo ką paveldėti. Nurodytas aplinkybes prašo laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti tikslu paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiajam sutuoktiniui priklausančią turto dalį gavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkrčio 7 d. sprendimu pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti atmetė ir priteisė iš ieškovės 12 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja, atsirado iki 2000 metų LR civilinio kodekso įsigaliojimo. Todėl paveldėjimo santykiams, atsiradusiems po V. J. mirties, yra taikomos 1964 m. LR civilinio kodekso normos(LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 str). Pagal 1964m. CK 587 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, jei jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo (LR CK 587 str. 3 d.). Nustatyta, jog dėl palikimo priėmimo pareiškėja per šešis mėnesius į notarinę įstaigą nesikreipė, paliktu turtu nesirūpino. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog jai iki 2008 m. kovo mėnesio nebuvo žinoma apie buvusio sutuoktinio motinos testamento buvimą neduoda pagrindo pripažinti svarbia priežastimi, duodančia pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę paneigia suinteresuoto asmens A. A. J. paaiškinimai teismui, byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai. Taip byloje yra duomenys, kad dėl B.J. testamentu palikto turto, kuriuo buvo paliktas nekilnojamasis turtas testamentiniams įpėdiniams, tarp jų ir pareiškėjos sutuoktiniui, vyko teisminiai ginčai, kurie baigėsi taikiai teismui patvirtinus taikos sutartį ir tuo pagrindu dalis palikimo buvo įregistruota pareiškėjos sutuoktinio V. J. vardu. Todėl teismas sprendė, kad apie tai pareiškėjai, gyvenusiai kartu su sutuoktiniu iki pastarojo mirties, negalėjo būti nežinoma (tai ji privalėjo žinoti). Pareiškėja, nesikreipdama į notarinę įstaigą ar nepradėdama palikimo faktiškai valdyti per šešis mėnesius nuo V. J. mirties (mirė 1988m. kovo 20d), praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir neįrodė svarbių priežasčių, duodančių pagrindą termino atnaujinimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 – 11-7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą palikimui priimti po vyro V. J. mirties.

Skundą grindžia šiais argumentais:

Sprendimo išvada, jog ji prarado teisę į jai priklausančią palikimo dalį, nes per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dėl jo priėmimo nesikreipė į notarinę įstaigą ir paliktu sutuoktinio turtu nesirūpino, nepagrįstas. Ji nežinojo, kad po jos sutuoktinio mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas ir todėl neatliko nurodytų veiksmų. Pripažįsta žinojusi, apie testamentą, paveldėjimą, bei teisminius ginčus dėl palikimo tarp paveldėtojų, t.t,. jos vyro. Dėl vyro pablogėjusios vyro sveikatos su vyru apie tai nekalbėjo, be to, jis mirė nepraėjus trims metams po ginčų , jokių nuosavybės dokumentų sutuoktinio vardu namuose nebuvo ir todėl jai nebuvo žinoma apie vyro vardu įregistruotą nuosavybės dalį.

Teismas sprendime nepasisakė , jog apie testamentą ji sužinojo tik 2008 m. kovo mėnesį, šią aplinkybę nepagrįstai laikė neesmine ir jos net nevertino, teigdamas, kad pareiškėja apie testamentą žinojo (privalėjo žinoti). Būtent ši aplinkybė realiai sutrukdė jai žinoti apie vyrui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį.

Po vyro mirties faktiškai ji pradėjo valdyti visus likusius velionio kilnojamuosius daiktus, tai yra radijo imtuvą, laikrodį, asmeninius jo drabužius ir kt. Tai reiškia, kad ji priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra (1964 m. CK 587 straipsnis).

Apeliacinis (atskirasis) skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas(CPK 320 str.) .

Įstatymas nesuteikia teisės teismui keisti pareiškimo pagrindo ir dalyko ir tokia teisė suteikta tik pareiškėjui. Toks šių procesinių teisių įgyvendinimo ribojimas yra nustatytas, siekiant civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, nustatant, kad šalių procesinės teisės turi būti įgyvendinamos tik įstatymo nustatyta tvarka ir ne kitaip, o šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Todėl teismas nagrinėja bylą pareiškėjo suformuotose ribose.

Šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad paveldėjimo teisės santykius jų atsiradimo metu reglamentavo 1964m. civilinis kodekas ir jo nuostatos taikytinos šioje byloje. Minėto kodekso 587 straipsnio 2 dalyje nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėja savo teisių ginimo būdą pasirinko per praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo institutą- CPK 588 str. , nes pareiškime taip ji suformulavo reikalavimą ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių(CK 588 str.). Pagal tokio pobūdžio prašymą apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą pareiškimą atmesti.

Taip apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir sprendime nurodė, kad dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, pareiškėja per šešis mėnesius į notarinę įstaigą nesikreipė, palikėjo paliktu turtu nė kiek nesirūpino (1964 m. LR CK 587 str.) . Pati pareiškėja pareiškime teismui nurodo, kad jokio kito turto po jos sutuoktinio mirties nebuvo ir todėl jai nebuvo ką paveldėti. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir padarė pagrįstą išvadą, kad ji neatliko veiksmų, įrodančių, kad ji, kaip įpėdinė, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, palikimą priėmė, tai yra per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo (LR CK 587 str. 2, 3 d.).

Skundo teiginys, jog teismas turėtų pripažinti svarbiomis priežastimis aplinkybę, kad jai iki 2008 m. kovo mėnesio nebuvo žinoma apie buvusio sutuoktinio motinos testamento buvimą ir po jo mirties atsiradusį palikimą, gyvenamąjį namą, esantį Kupiškyje, P.Cvirkos g.15a/17a, o šios aplinkybės teismas nesvarstėir nepagrįstai laikė neesmine, nepagrįstas ir atmestinas. Priešingai apeliantei, apylinkės teismas nurodytą pareiškėjos aplinkybę svarstė ir pagrįstai sprendime padarė išvadą, jog nėra pagrindo tikėti tokiais pareiškėjos paaiškinimais, nes juos paneigia suinteresuoto asmens A. A. J. paaiškinimai teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pati apeliantė skunde ir apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jai buvo žinoma, jog vyko teisminiai ginčai tarp testamentinių įpėdinių, tarp kurių buvo ir jos vyras, dėl paveldėjimo, atsiradusio po B.J. mirties, o tuo metu ji(pareiškėja) su savo sutuoktiniu kartu gyveno iki pat pastarojo mirties. Be to, nuosavybės teisė į palikimo dalį – nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota pareiškėjos sutuoktinio vardu. Šios aplinkybės duoda pagrįsto pagrindo išvadai, jog pareiškėjai buvo žinoma, arba turėjo būti žinomas turtas, likęs po sutuoktinio mirties ir todėl negali būti vertinama svarbia priežastimi dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti. Ji(pareiškėja) nenurodė kitų priežasčių, trukdžiusių jai laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Todėl apylinkės teismo išvada, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nesant svarbių priežasčių, dėl kurių terminas palikimui priimti galėtų būti atnaujinamas, pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priimtą procesinį sprendimą pavadinimo sprendimu, o ne nutartimi, kuria baigiamos tokio pobūdžio bylos (CPK 578 str.1 d.), neduoda pagrindo naikinti procesinį sprendimą, nes byla iš esmės yra teisingai išspręsta (CPK 329 str. 1 d. ir CPK 337 str. 1 p.).

Iš skundo matyti, kad pareiškėja jame nurodo naujus argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame (ir atskirajame skunde CPK 338 str.) kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų , t.y kad po vyro mirties ji faktiškai pradėjo valdyti visus likusius velionio kilnojamuosius daiktus: radijo imtuvą, laikrodį, asmeninius jo drabužius ir kt., nenagrinėja ir nevertina, o šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų- nepriima (PK 314 str.).

Aptartais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kolegija absoliučių nutarties(sprendimo) negaliojimo pagrindų nenustatė(CPK 326 str.1d.1p).

Kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį tai, jog skunde ji nurodė naujas aplinkybės, būtent, kad ji po sutuoktinio mirties faktiškai faktiškai priėmė palikimą. Patvirtindama šią aplinkybę, pareiškėja bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu paaiškino, kad ji net mokėjo mokesčius už žemę, esančią prie sutuoktinio paveldėto namo. Šios aplinkybės suteikia teisę pareiškėjai svarstyti galimybę kreiptis į pirmosios instancijos teismą paminėtu pagrindu nauju pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 442 str. 1 p., 444 str.2 d. 9 p. ir Lietuvos AukščiausiojoTeismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę, turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”, išaiškinimai ). Šios bylos baigtis neužkerta kelio pareiškėjai ginti savo interesus nurodytu būdu kitoje byloje.

Atmetus skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesiniųn dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88, 92, 93, 98).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. 17,00Lt(septyniolika litų)išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėMargarita DzelzienėRimantas Savickas