Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria buvo patenkintas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl E. V. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. 2024 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimas kreipėsi į teismą teikimu, kuriuo prašė subendrinti bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu. Teikimu buvo prašoma nurodyti bausmės skaičiavimo pradžią ir įskaitytus laikotarpius. Teikime buvo nurodyta, kad nuteistasis E. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. vasario 8 d., vykdant 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį. Numatoma bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 8 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas patenkintas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. V. prie bausmės, paskirtos 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, pridėti dalis (po 15 parų arešto) bausmių, paskirtų 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu; 2024 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu; 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai, taip pat įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, dalis iki šios nutarties paskelbimo dienos. Nutartyje nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos.

II. Skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir jam paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, apėmimo būdu bei įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį, kuris pakeistas 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išaiškinimu, kad negalima taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies, kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, priskiriamos gretutinėms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai skiriasi pagal kategorijas, todėl paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu.

3. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. V. skundas tenkinamas iš dalies.

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

2. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018, 19 punktas).

3. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, kuris 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas, E. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugpjūčio 11 d. veika), jam paskirta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugpjūčio 2 d. veika), jam paskirta bausmė – 39 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 26 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 8 d. veika), jam paskirta bausmė – 39 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 26 parų arešto bausmė. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, E. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. vasario 7 d. veika), jam paskirta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, E. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. spalio 10 d. veika), jam paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

4. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, Nr. 2A-7-3-489/2019).

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis E. V. teismų procesiniais sprendimais yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir keturių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos pasikėsinant į tas pačias įstatymo saugomas vertybes, t. y. nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Baudžiamieji nusižengimai buvo padaryti pagrobus svetimą turtą iš prekybos centrų, pagrobtas turtas buvo nedidelės vertės. Nusikalstama veika, kuri priskiariama nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo padaryta pagrobus svetimą turtą iš prekybos centro, buvo padaryta 560,30 Eur turtinė žala, t. y. turtinė žala viršijo 3 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 2 dalis) (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendis). Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Taigi akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį ir pavojingumą yra susijusios, t. y. buvo padarytos kėsinantis į svetimą turtą.

6. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo bausmių bendrinimo būdu, tačiau apygardos teismas pažymi, jog padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, nesiskiria pagal pavojingumą, t. y. baudžiamieji nusižengimai ir nesunki nusikalstama veika, priskiriami gretimoms kategorijoms, be kita ko, kaip aptarta šios nutarties 9 punkte, nusikalstamomis veikomis pasikėsintą į svetimą turtą, o esminis skirtumas tarp padarytų nusikalstamų veikų, tai pagrobto turto vertė. Be to, esant tokioms aplinkybėms, jei būtų skiriamos ir subendrinamos bausmės taikant bausmių apėmimo būdą, akivaizdu, kad nebūtų teisinga galutinė bausmė, kadangi tokiu atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies vienų nusikalstamų veikų nebaudžiamumas. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenis, įvertinęs bausmių bendrinimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinko teisingą bausmių bendrinimo būdą, nesilaikė bausmių bendrinimo taisyklių, įtvirtintų BK 63 ir 64 straipsniuose, ar neįvertino visų bausmės bendrinimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, nėra jokio pagrindo.

7. Be kita ko, pirmosios intancijos teismas, spręsdamas, kokius bausmių dydžius pridėti, įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. kad E. V. teistas 13 kartų, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas, buvo lygtinai paleistas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nulemtas jo gyvenimo būdo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs asmenį charakterizuojančius duomenis, vis dėlto parinko nueteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, kur nustatyta taisyklė, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios, 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesių laisvės atėmimo), pirmosios instancijos teismas pridėjo dalis (po 15 parų arešto) švelnesnių, kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Bendrindamas bausmes, teismas vadovavosi BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, t. y. viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straispnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 65 straipsnio 2 dalis) ir E. V. paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, į E. V. subendrintos bausmės laiką įskaitė 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

9.1. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitė atliktas bausmės dalis, tačiau neteisingai. Pažymėtina, kad iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendis, kuris 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas, 2024 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas; 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas; 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis ir 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėję, priimti patvarkymai ir teismų galutiniai procesiniai sprendimai pateikti vykdyti (duomenys neskelbtini) kalėjimui. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su tokiu bausmių įskaitymo būdu, kadangi pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į atliktą bausmę įskaitoma bausmės dalis, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini, todėl jie privalo būti įskaityti į galutinės bausmės laiką.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai subendrino bausmes, paskirtas 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2024 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, tačiau netinkamai į E. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė bausmės dalis pagal ankestesnius jo atžvilgiu priimtus teismo baudžiamuosius įsakymus ir nuosprendžius, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis keistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. V. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalį dėl į laisvės atėmimo bausmę įskaitytino laiko pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. V. į paskirtos galutinės subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktas bausmės dalis ir įskaitytus laikotarpius vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį, pakeistą 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2024 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2024 m. kovo 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį ir 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.