- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2-87-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02126-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims M. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo pripažinti jam teisę be atsakovo R. J. sutikimo statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. UAB ,,Statinių projektavimo biuras“ parengtą P/766 vieno buto namo (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintą projektą 2,50 m atstumu iki atsakovo (duomenys neskelbtini), bei ieškovo žemės sklypo ribos, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vykdo statybos darbus ir stato vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimyninis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2018 m. ieškovas išliejo pamatus 3 metrai atstumu iki atsakovui priklausančio sklypo ribos. Ieškovui pradėjus vykdyti namo statybos darbus, ieškovas bendravo su atsakovu ir pastarojo atsiklausė, ar jis sutinka, jog gyvenamojo namo stogo konstrukcija būtų arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio (atsakovo) žemės sklypo ribos. Atsakovas sutiko, toliau kaimyniškai bendravo, pasidalino augalų daigais šiltnamiui, jokių prieštaravimų, nesutikimų, pastabų kaimynui nereiškė. 2019 m. sausio mėn. ieškovui dengiant namo stogą, pastarojo konstrukcija buvo arčiau kaip 3 metrai iki atsakovo sklypo ribos, tačiau buvo išlaikomas priešgaisrinis 8 metrų atstumas iki kaimyninio sklypo pastato reikalavimas. 2019 m. ieškovui statant tvorą, atsakovo prašymu ji buvo patraukta 7 centimetrus link ieškovo namo, taip pat buvo paisoma atsakovo prašymo, jog tvoros darbinė/ne estetinė pusė būtų į ieškovo pusę.
3. Atsakovas pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, kuri 2020 m. kovo 16 d. atlikusi patikrinimą vietoje, surašė savavališkos statybos aktą, privalomai nurodė iki 2020 m. rugsėjo 19 d. pašalinti ieškovui savavališkos statybos padarinius. Kadangi ieškovas ir atsakovas nėra pasirašę leidimo statyti arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos ir dėl šviesos tvoros pralaidumo, o buvo tik žodžiu sutarę, dėl to ieškovas negalėjo pateikti statybų inspekcijai įrodymo, kad atsakovo sutikimas statyti pastatą arčiau kaip 3 metrai iki gretimo žemės sklypo, yra duotas. Atsakovas pats nurodė, kurioje vietoje ir kokią tvorą statyti, tačiau statybų inspekcijai pateikė skundą. Kadangi gyvenamasis namas nėra kilnojamas daiktas ir jo perkelti į kitą vietą be nuostolių nėra jokios galimybės, ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu ginčą išspręsti taikiai ir raštu patvirtinti duotą sutikimą, atsakovas prašymus, siųstus registruota pašto siunta, gavo, tačiau į juos neatsakė, laiko, jog atsakovas neprieštarauja ir sutinka su ieškovo prašymu. Mano, jog atsakovo teisės nepažeidžiamos ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių sutikimas būtų negalimas. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, jog jis atstumą sumažino nežymiai, tik 0,50 m, iki kaimyninio sklypo ribos atstumas yra 2,5 metro. Kaimyniniame žemės sklype, už tvoros yra atsakovo takelis, nėra augalų, pastatų. Ieškovo gyvenamojo namo atstumo nesilaikymas niekam nesukelia realios grėsmės, nepatogumų. Pateiktos teismui fotonuotraukos patvirtina, kad pats atsakovas yra pasodinęs medžius, yra pastatęs ūkinį pastatą, kurie neišlaiko įstatyme numatyto atstumo, be to, atsakovo stogo danga padengta asbestu, o tai jau seniai įstatymas numato, jog reikalinga keisti, nes yra pažeidžiami aplinkos saugos ir sveikatos normų reikalavimai, tačiau dėl to ieškovas nekelia atsakovui pretenzijų.
5. Ieškovas ir ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovo atstovė teisme papildomai nurodė, jog nesutinka, kad ieškovo atstumo sumažinimas atsakovui kaip tai užstoja šviesą, nes paties atsakovo pasodintas medis/vaismedis arčiau nei 5 metrai, ieškovui užstoja šviesą, be to, nuo šio medžio rudenį krenta lapai, kuriuos trečiasis asmuo (ieškovo žmona) turi grėbti, tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovo ir trečiojo asmens interesai, nors jie jokių pretenzijų dėl to nekelia. Atsakovo namas šiaurinėje pusėje negali užstoti pietinėje pusėje esančio namo, nes saulė šviečia iš pietų pusės. Tik atsakovo pastatai gali užstoti saulės šviesą. Atsakovo medžio šakos perėjusios net į ieškovo žemės pusę, atsakovo kompostinė yra prie ieškovo tvoros, bet dėlto ieškovas pretenzijų atsakovui nekelia. Atsakovo pastatai yra apie 2 metrus ir yra kur kas arčiau ieškovo tvoros, jam užstoja šviesą, pažeidžia atstumą. Atsakovas taipogi nepjauna žolės, dėl ko barstosi sėklos. Atstovė taip pat nesutinka su atsakovu, jog dėl labiau įsikišusios ieškovo namo stogo dalies dėl vyraujančių vėjų susidaro vėjo gūsiai, nes jie taipogi susidaro dėl atsakovo arčiau ieškovo tvoros stovinčių pastatų. Stogo konstrukcija negali įkristi į atsakovo sklypą, stogas yra pritvirtintas, neseniai pastatytas (uždėtas), medžiagos yra naujos. Tuo tarpu atsakovo namo danga yra šiferis, stogo pakalimai yra seni, supuvę ir gali nukristi į ieškovo žemės sklypą. Priešgaisrinio saugumo reikalavimas yra 8 metrai, mano, jog toks reikalavimas nepažeistas, priešingu atveju, atsakovas apie tai būtų informavęs atsakingus asmenis. Ieškovas atsakovo prašymu sutiko patraukti tvorą ir ją pastatė savo lėšomis. Ieškovas ir atsakovas bendravo, todėl mano, jog sutikimą atsakovas davė. Ieškovas bandė su atsakovu kilusi ginčą dėl stogo atstumo spręsti taikiai, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Atstovei nėra suprantama, kodėl šiuo atveju, atsakovas pyksta ant ieškovo.
6. Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas ginčo sutikimą davė žodžiu, statybų pradžioje, kai pradėjo mūryti namo sienas (pradžioje dedant pamatus), kalbėjo su kaimynu (atsakovu), jis klausė apie atstumus. Ieškovas sakė, jog stogas atstumo šiek tiek neišlaikys, kalbėjo ir apie tvorą, takelį, sutarė, jog nebus problemų. Ieškovas namą statė pagal projektą, iškišimas kaip ir projekte, 40 cm su truputėliu, gavosi 50 cm. Ieškovas sutinka, kad projektą pažeidė iš esmės.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas ir ieškinyje nurodė žinomai neteisingas aplinkybes apie tai, kad atsakovas neprieštaravo, sutiko, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), būtų statomas arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ieškovas neatsiklausė atsakovo ir negavo atsakovo sutikimo dėl gyvenamojo namo statybos arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atsakovas ieškovui pradėjus pamatų statybą (atliekant matavimus) įspėjo atsakovą ir aiškiai jam nurodė, jog ieškovas privalo statyti gyvenamąjį namą išlaikant teisės aktuose numatytus atstumus, laikantis projektinių sprendinių. Ieškovui buvo žinoma, jog atsakovas neleis pažeisti teisės aktų reikalavimų, tačiau tęsė statybas. Ieškovo ieškinio teiginius, jog atsakovas sutiko ir neprieštaravo gyvenamojo namo statybos darbams nesilaikant 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo ribos, paneigia rašytiniai įrodymai – atsakovo 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2020 m. sausio 8 d. rašyti skundai inspekcijai. Pirmą kartą ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo gavimo tada, kai gyvenamasis namas buvo pilnai pastatytas, uždengtas stogas ir nuleistos gegnės, t.y. savavališka statyba buvo atlikta. Ieškovas pateiktu ieškiniu siekia įteisinti savavališką statybą neteisėtai, ieškovas privalomo nurodymo neginčijo, todėl ieškovas turi vykdyti institucijos priimtą reikalavimą.
8. Atsakovas nurodė, jog ieškovo neteisėtai statomas statinys yra šiaurinėje pusėje atsakovo žemės sklypo atžvilgiu. Statinys, įvertinus jo atstumą nuo sklypo ribos, aukštingumą, ilgį, užstoja šviesą, dėl vyraujančių vėjų susidaro vėjo gūsiai, mažas saulės pralaidumas. Atsakovas nuogąstauja dėl saugumo, nes statybinės medžiagos, stogo konstrukcijos gali įkristi į atsakovo sklypą, be to, 3 metrų atstumas turi būti išlaikomas dėl priešgaisrinio saugumo.
9. Atsakovas ir atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė netenkinti ieškinio. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog pagrinde nesutikimas su ieškiniu yra dėl to, jog pažeisti teisės aktai, lydintys statybos dokumentai, statybos reglamentai, kur yra numatyti imperatyvūs reikalavimai statiniui. Šiuo atveju, yra pažeistas projektinis sprendimas, parengtas projektas ir ieškovui išduotas statybos leidimas. Projektiniuose sprendimuose yra numatyta, jog yra būtina išlaikyti minimalius 3 m atstumus nuo labiausiai atsikišusios statinio konstrukcijos, nuo stogo. Ieškovas privalėjo vadovautis norminiais aktais. Pažymėjo, jog atsakovas dar statybų pradžioje įspėjo ieškovą, kad jis laikytųsi privalomų atstumų, ir jokio sutikimo nesilaikyti atstumų ieškovas iš atsakovo negavo. Todėl vėliau, 2018 m.-2020 m. sausio mėn. atsakovas pateikė skundus Statybos inspekcijai, kuri atlikusi patikrinimą, matavimus, nustatė pažeidimą, jog yra tik 2,5 metro atstumas. Pagal ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą matyti, jog buvo atlikti tikslesni matavimai – vienoje kraštinėje yra pažeista 54 cm ir kitoje – 42 cm, buvo konstatuotas grubus pažeidimas. Tokia statyba yra neteisėta, savavališka ir turi būti nugriauta.
10. Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad visuomet siekė, jog būtų išlaikyti namo atstumai. Nuo pat statybų pradžios, pastebėjo, jog ieškovo namo pamatas neišlaiko atstumų, apie tai 2018 m. pabaigoje atsakovas informavo Statybų inspekciją, kad atliktų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo patikrintas projektas ir jame nurodyti atstumai. Ieškovas iš pradžių nuleido stogo gegnes iki pat sklypo ribos, tvoros, ir stogą uždengė šiferiu. Tuomet jis parašė antrą skundą ir gavo atsakymą, jog negali sklypo atmatuoti, nes nėra riboženklio, nors buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, dėl ko turėjo būti sukalti sklypo riboženkliai. Atsakovas parašė dar vieną skundą, pranešė, jog jis dalyvavo matavimuose ir turi būti sukalti sklypo riboženkliai. To pasekoje atvyko NŽT specialistai. Mano, jog ieškovas specialiai išmėtė riboženklius, kad negali būtų atlikti matavimų. Dėl atstumų laikymosi atsakovas žodžiu informavo ieškovą. Atsakovas nesutinka, kad jo namas ir medis neišlaiko atstumų, medžio šakas, kurios perėjo į ieškovo pusę, atsakovas nupjovė, taipogi yra nupjauta žolė. Atsakovas tvoros netvėrė, todėl jo atžvilgiu negali būti reiškiamos susijusios pretenzijos. Nėra saulės pralaidumo. Ieškovas sukėlė šulinį, dėl ko atsakovas taipogi turės kelti savo žemę, apie 50 cm, dėl ko turės atsivežti daug kubų žemės, galimai ir cokolis yra iškeltas per aukštai. Atsakovas nesutinka, kad nėra išlaikytas atstumas nuo jo ūkio pastato, nes statinys buvo pastatytas 1974 m., tuo metu buvo reikalaujama 2 m atstumo, o faktiškai yra daugiau, 2,5 m. Atsakovo namas iki sklypo ribos yra 5 m atstumu. Šiai dienai ieškovas vykdo statybas viduje. Atsakovas nurodė, jog dėl neišlaikyto atstumo negali augti jo augaliukai prie tvoros. Mano, jog statybos, priešgaisrinio saugumo atstumo neišlaikymas yra pats didžiausias pažeidimas.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje M. G. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė ir savo pozicijos raštu neišdėstė, teismo posėdyje nurodė, kad ji statybos procese pilnai nedalyvavo. Pačioje pradžioje, įsigijus žemės sklypą, draugiškai bendravo su atsakovo sutuoktine, tarėsi dėl tvoros ir takelio. Pradedant lieti namo pamatus, atsirado pretenzijos iš atsakovo, tačiau dėl ko, nežino, nes tame pokalbyje ji nedalyvavo. Nesutinka, jog jų statinys atsakovui užstoja saulę, nes saulę užstoja pavėsis iš atsakovo pusės. Žalos atsakovo sklypui nėra daroma, priešingai, ji turi tvarkyti lapus iš atsakovo sklypo.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog pagal atsakovo skundą 2020 m. vasario 10 d. patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatytas pažeidžiant esminius projekto sprendinius – neišlaikytas ne tik norminis, bet ir projektinis 3 m atstumas iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2020 m. kovo 12 d. statybos patikrinimo akte. Statytojui surašyti 2020 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktas ir kovo 19 d. privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojui nurodant iki 2020 m. rugsėjo 19 d. išardyti gyvenamojo namo konstrukcijas, esančias arčiau kaip 3 m nuo gretimo žemės sklypo ribos, nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Šiuo atveju, ieškovas pastatė gyvenamąjį namą, neišlaikydamas projektiniuose sprendiniuose nustatyto 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, todėl privalo gauti gretimo žemės sklypo savininko R. J. rašytinį sutikimą.
13. Teisme liudytoja apklausta M. Č. parodė, jog ji fiksavo pažeidimą, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), neišlaiko norminio 3 m atstumo. Gavus matininko atliktus matavimus, kur buvo užfiksuotas atstumas, šiais matavimais ir vadovavosi, patys matavimų neatliko. Parodė, jog atstumas yra skaičiuojamas nuo labiausiai atsikišusios konstrukcijos – stogo, šiuo atveju nebuvo išlaikytas reikalaujamas atstumas, todėl buvo konstatuotas pažeidimas. Pažeidimo pašalinimas yra būtinybė per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant reikalaujamą atstumą – sutrumpinant stogo konstrukciją ar kaip kitaip statytojo sprendimu.
14. Teisme liudytoja apklausta L. J. parodė, jog nuo namo statybos pradžios ieškovą įspėjo, jog jis privalo laikytis STR nurodytų atstumų. Matė, jog ieškovas namo pamatą padarė netinkamai, tačiau ieškovas statybas vykdė toliau, sakė, jog statybas vykdys savo nuožiūra. Nesutinka su ieškovu, jog dalinosi sodinukais. Prieš ieškovui statant tvorą, prašė ją tvarkingai pastatyti, tačiau ieškovas prašymo nepaisė. Ieškovas sutikimo dėl namo statymo mažesniu nei reikalaujama atstumu prieš statybas neprašė ir jam sutikimo nei ji (liudytoja), nei jos sutuoktinis nedavė. Mano, jog ieškovas privalo laikytis įstatymų, o jų nesilaikydamas, jis savivaliauja. Be to, ieškovo namas yra ne į tą pusę atsuktas. Liudytoja žino, jog kilus vėtrai, namo stogas nuplyštų ir nukristų tiesiai į J. kiemą. Ieškovas taipogi nepaiso įpareigojimo nebevykdyti statybų, kadangi statybų jis nesustabdė, baigė stogą, pats dirbo, kitoje namo pusėje dar pasidarė stoginę mašinai įvažiuoti. Liudytoja yra įsitikinusi, jog neatstačius reikalaujamo atstumo, būtų pažeistas priešgaisrinis reikalavimas, gaisro atveju, būtų sudėtinga privažiuoti prie jų namo. Ieškovas niekada neatliko matavimų ir jos (liudytojos), taip pat jos sutuoktinio juose nekvietė dalyvauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2020 m. sausio 13 d. gauto atsakovo R. J. skundo pagrindu, 2020 m. vasario 10 d. patikrino gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nustatė, kad 79,58 kv.m. ploto gyvenamasis namas (pagal techninius parametrus gyvenamasis namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai), pastatytas pagal UAB ,,Statinių projektavimo biuras“ 2017 metais parengtą ir patvirtintą statinio projektą ,,Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau-projektas), kurio statybai Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 10 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-51-180510-00064. Gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius projekto sprendinius – neišlaikytas ne tik norminis, bet ir projektinis 3 m atstumas iki gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2020 m. kovo 12 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant inspekcijai skundą, akte Nr. BIPA-20-200312-00032.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, nuostatomis statytojui surašyti 2020 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-200316-00039 ir 2020 m. kovo 19 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo statytojui nurodyta iki 2020 m. rugsėjo 19 d. (vėliau pratęsta iki 2020 m. gruodžio 19 d.) išardyti namo konstrukcijas, esančias arčiau kaip 3 m nuo gretimo žemės sklypo ribos, nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
17. Ieškovas R. G. pateikė teismui ieškinį dėl savininko teisių gynimo, prašo pripažinti jam teisę be atsakovo R. J. sutikimo statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. UAB ,,Statinių projektavimo biuras“ parengtą P/766 vieno buto namo (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintą projektą 2,50 m atstumu iki atsakovo (duomenys neskelbtini) bei ieškovo žemės sklypo ribos. Išklausius ieškovą, jo atstovę teisme bei įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos pateiktą teismui medžiagą, matyti, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl mažesnio nei 3 m atstumo nuo ieškovui priklausančio gyvenamojo namo stogo konstrukcijos iki kaimyninio (atsakovo) žemės sklypo ribos.
18. Atsakovas nesutinka, jog gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija būtų arčiau kaip 3 metrai iki jo (atsakovo) žemės sklypo ribos, nes ieškovas dėl galimo mažesnio atstumo jo neatsiklausė ir negavo sutikimo, be to, mažesnio atstumo buvimas neatitinka STR nustatytų reikalavimų, taip pat projektinio sprendinio reikalavimo, pažeidžia atsakovo teises.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimas“ 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Vienas iš tokių atvejų, nustatytų minėto priedo 4 punkte, yra tuomet, kai statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
20. Aplinkybę apie imperatyvaus reikalavimo pažeidimą ieškovas pripažįsta. Jis į bylą papildomai pateikė 2020 m. spalio 28 d. geodezininko A. S. planą, kuriame išmatuoti konkretūs atstumai nuo ieškovo gyvenamojo namo labiausiai atsikišusių pastato dalių iki žemės sklypo ribos, skiriančios ieškovą ir atsakovą. Iš plano matyti, jog nuo pastato labiausiai atsikišusios pastato dalies iki žemės sklypo ribos yra 2,57 m (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) ir 2,46 m (iš kitos pusės). Tokiu būdu, matyti, jog ginčo atstumas neišlaikytas net 0,43 m ir 0,54 m.
21. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, statydamas namą, neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto atsakovo sutikimo, nesilaikė privalomojo 3 m atstumo nuo labiausiai atsikišusios namo konstrukcijos iki gretimo sklypo ribos, nėra.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumą nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; nurodė, kad statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė šio atstumo keisti teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu.
23. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pagal teisės aktus, neišlaikant minimalaus atstumo, būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, patvirtintas seniūno ar notaro.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, neturėdamas gretimo sklypo savininko sutikimo, gyvenamąjį namą siekia įteisinti neišlaikydamas 3 m atstumo nuo labiausiai atsikišusios stogo konstrukcijos, atitinkamai 0,43 m ir 0,54 m, iki atsakovo sklypo be gretimo sklypo savininko – atsakovo sutikimo, turėdamas tinkamai paruoštą projektinį sprendinį, pagal kurį statybą privalėjo vykdyti išlaikant imperatyviomis teisės normomis nustatytą atstumą iki atsakovo žemės sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju, kai tik pats ieškovas nesilaikė nurodyto numatyto reikalavimo, atsakovas neprivalo grįsti savo atsisakymo priežasčių, o teismas – jų vertinti.
25. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nenustatyta išimtinų ar objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad statyba būtų pripažinta nepažeidžiančia atsakovo teisių. Ieškovui statybos teisė jam priklausančiame žemės sklype nebuvo apribota, jis turėjo realią galimybę teisėtai statybai, bet jis pats tą suteiktą teisę pažeidė dėl nerūpestingumo, nes pateisinamų priežasčių pažeidimui nėra. Atsakovas nuo pat ieškovo namo statybos pradžios prašė išlaikyti reikalaujamus atstumus, rašė skundus inspekcijai dėl galimų pažeidimų, todėl negalima manyti, jog atsakovas sutiko su galimais mažesniais atstumais, įskaitant atstumą nuo labiausiai atsikišusios ieškovo namo konstrukcijos iki atsakovo sklypo ribos. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir atsakovo žmona L. J.. Tuo tarpu, atsakovo žmona, byloje trečiasis asmuo M. G. parodė, jog statybų procese nedalyvavo ir nežino, dėl ko atsirado atsakovo pretenzijos. Ji nepatvirtino, jog atsakovas davė ieškovui sutikimą dėl mažesnių atstumų statant namą.
26. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta jokių pateisinančių priežasčių, kurios lėmė nukrypimą nuo įstatymo nustatytų ribų, tikslios ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų koordinatės buvo žinomos, todėl ieškovas dėl to turi prisiimti savo neatsakingo elgesio pasekmes.
27. Pripažinus ieškovui be atsakovo sutikimo įgyvendinti teisę statyti namą, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, būtų sudaromos sąlygos ignoruoti imperatyvius reikalavimus, būtų pažeistos atsakovo teisės ir atsakovas prieš savo valią turėtų atsisakyti jam įstatyme suteiktų teisių apsaugos apimties.
28. Kiti ieškovo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovo pareikštas ieškinys dėl jo, kaip savininko pažeistų teisių, gynimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, lieka neatlygintinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir yra atlygintinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovas patyrė tokias advokato pagalbos išlaidas: sumokėjo už dokumentų surašymą ir atstovavimą, iš viso 1100 (400+300+400) Eur sumą. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės, yra protingo dydžio, todėl iš ieškovo yra priteistinos.
31. Iš ieškovo taipogi yra priteistinos 17,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,10 Eur (septyniolikos eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.