Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-18 · Byla Nr. ATP-802-634/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
ATP-802-634/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Byla Nr. ATP-802-634/2013
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00634-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2; 50.15.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. ir transporto priemonės savininko OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas už tai, kad jis 2013-05-26, apie 22.15 val., vykdamas iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, per Kybartų KP, krovininiu automobiliu Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu OOO „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu, žodžiu deklaravo, kad gabena du pakelius cigarečių. Atlikus automobilio detalų muitinį tikrinimą, vilkiko kabinoje, po vidaus apdailos apmušalais, rasta paslėpta 1340 pakelių cigarečių „Jin Ling“ pažymėtų Rusijos Federacijos akcizo ženklais, kurių bendra vertė su priskaičiuotais mokesčiais yra 9621,20 Lt (74,01 MGL). Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimu S. B. pripažintas kaltu padarius ATPK 210 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 10 000 (dešimties tūkstančių) litų bauda su 1340 pakelių cigarečių „Jin Ling“, ir automobilio Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto OOO „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu, konfiskavimu.

Šalies argumentai

S. B. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nutarimą pakeisti – netaikyti automobilio Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Skunde nurodo, jis neginčija jo atžvilgiu priimto teismo nutarimo, tik mano, kad teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į kai kurias svarbias aplinkybes ir nepagrįstai taikė automobilio, kuriuo buvo gabentos cigaretės, konfiskavimą. Dėl padaryto pažeidimo S. B. kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą pažeisti įstatymus vertė sunki finansinė padėtis, kadangi šeimos pagausėjimo laukianti šeima gyvena vien tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir dėl tokios itin griežtos nuobaudos taikymo materialiai labai nukentės. Be to, automobilio, kurį teismas nutarė konfiskuoti, vertė yra 40 000 Lt, jis priklauso S. B. darbdaviui - OOO „(duomenys neskelbtini)“, todėl konfiskavus šį automobilį, jis privalės jo savininkui atlyginti šio automobilio vertę, o tai padaryti nėra jokių galimybių - santaupų bei nekilnojamojo turto neturi, iš banko yra paėmęs 17 000 Lt kreditą, šiuo metu negauna jokių pajamų, nes po automobilio sulaikymo yra nušalintas nuo vairuotojo darbo. Skundo autoriaus nuomone, atsižvelgus į visas šitas aplinkybes bei į tai, kad jis yra užsienietis ir nežinojo Lietuvoje galiojančių įstatymo griežtumo, teismas turėjo netaikyti automobilio konfiskavimo. Skunde taip pat nesutinkama, kad gabentų prekių vertė ir kiekis yra didelis, kadangi atsižvelgiant į konfiskuoto automobilio vertę jų vertė yra daugiau nei keturis kartus mažesnė. Be to, ta aplinkybė, kad prekes pažeidėjas vežė būtent šiuo automobiliu, niekaip nėra susijusi su tuo, jog nekonfiskavus šios transporto priemonės, analogiškos veikos gali būti daromos būtent šiuo automobiliu.

OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorius apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nutarimą pakeisti – netaikyti OOO „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausančio automobilio Renault Premium 420 DCI, valst. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą taikyti minėto automobilio konfiskavimą, neatsižvelgė į kai kurias, jų manymu, svarbias aplinkybes. Būtent, kad priėmus tokį nutarimą, yra pažeisti ATPK 20 str. nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims, tačiau OOO „(duomenys neskelbtini)“ jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Konfiskavus jai nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį bus nubaustas ne tik administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo S. B., bet ir jo darbdavys. Be to, automobilio, kurį teismas nutarė konfiskuoti, vertė yra apie 40 000 Lt, todėl jį konfiskavus, jo vertę įmonei turėtų atlyginti S. B., kuris dėl jo turtinės padėties tai padaryti bent jau per artimiausius dešimt metų neturi jokių galimybių, kadangi jis neturi jokio nekilnojamojo turto ar automobilių, jo pajamos yra minimalios. Konfiskuotu automobiliu įmonė užsidirbdavo pajamas, šio automobilio netektis sudavė rimtą smūgį jos ekonominei veiklai - negalėjo įvykdyti jau priimtų užsakymų krovinių pervežimui bei neteko dalies būsimų užsakymų. Tai yra pirmas atvejis, kai įmonės transportu buvo gabenama kontrabanda. Apie tai, jog įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu bus vežamos cigaretės, niekas iš įmonės vadovų ar administracijos nežinojo ir su šiuo įvykiu įmonė niekaip nėra susijusi, ką savo paaiškinimais patvirtino ir S. B., todėl įmonei priklausančio automobilio konfiskavimas pažeidžia bet kokius teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei objektyvumo principus. Skundo autorius mano, kad atsižvelgiant į tai, jog S. B. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kurį iš esmės lėmė sunki jo šeimos materialinė padėtis, bei į tai, jog krovininis automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, priklauso jo darbdaviui, kuris niekuo nesusijęs su padarytu administracinės teisės pažeidimu, teismas turėjo teisę netaikyti automobilio Renault Premium 420 DC1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinė muitinė prašo apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

S. B. ir transporto priemonės savininko OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus apeliaciniai skundai tenkinti.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 210 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir už jį paskirtos baudos dydžio nėra, apeliaciniuose skunduose nesutinkama tik su papildomos nuobaudos už šį pažeidimą – krovininio automobilio konfiskavimo, taikymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., bylą nagrinėja tik apeliacinių skundų ribose.

Išnagrinėjus apeliacinius skundus, skundžiamą nutarimą ir susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimu S. B. skyrė papildomą administracinę nuobaudą - automobilio Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nepagrįstai.

Gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti konfiskavimas ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, t. y. šios sankcijos taikymas, nustačius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad gabentos cigaretės buvo paslėptos vietose, apsunkinančiose jų suradimą, be automobilio tokio prekių kiekio nepastebimas gabenimas per valstybės sieną fiziškai yra negalimas, todėl nutarė transporto priemonę konfiskuoti.

Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, garantuojant proceso dalyviams įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92).

Apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje.

Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Nustatant teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimo proporcingumą, reikėtų pasverti apribojimu siekiamo apginti intereso ir ribojamos asmens teisės svarbą. Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Byloje Bowler International Unit prieš Prancūziją (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009) nustatytas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas dėl to, kad konfiskavus iš pareiškėjos – sąžiningos pervežimų tarpininkės – prekes, panaudotas kontrabanda gabenamoms narkotinėms medžiagoms paslėpti, nebuvo nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir pagrindinių asmens teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, nes nebuvo jokio teisinio mechanizmo šiam apribojimui ištaisyti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos turima teisinės gynybos priemonė – ieškinys nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – nesuteikia sąžiningam savininkui tinkamos galimybės išdėstyti savo bylą kompetentingoms institucijoms. Tokia išvada padaryta įvertinus muitinės baudų, kuriomis asmenys, padarę kontrabandą, nuteisiami muitinės administracijos (privilegijuoto kreditoriaus pagal nacionalinę teisę) naudai, dydžius ir šių asmenų nemokumo pavojų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. aprobuotas Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (III), kat. 19.; Teismų praktika 32).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ATPK nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš pažeidėjo, o ATPK 210 str. 1 d. nenumatytas privalomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas kaip nors prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta gabenti kontrabandą, taigi preziumuojama, kad jis yra sąžiningas. Pagal galiojančias teisės normas automobilio konfiskavimas savininkui reikštų galutinį nuosavybės praradimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pažeidimą padaręs asmuo yra nepajėgus atlyginti savininkui konfiskuoto automobilio vertės, darytina išvada, kad sąžiningas turto savininkas vėliau galimybės ginti savo teises neturės. Taigi šiuo atveju konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Teismo praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. įvertinus, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie daromą pažeidimą nieko nebuvo žinoma, S. B. baustas pirmą kartą, pažeidėjas transporto priemone naudojosi darbo santykių pagrindu, transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti (taigi nėra pagrindo jos konfiskuoti siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui), rastam cigarečių kiekiui gabenti nėra būtina krovininė transporto priemonė, taip pat įvertinus tai, kad S. B. už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 10 000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė 9621,20,70 Lt) konfiskavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui priklausančio krovininio automobilio konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda už aukščiau minėtos vertės prekių neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui, kadangi yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti sąžiningo trečiojo asmens turtines teises. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir nepaskiriant minėto automobilio konfiskavimo.

Atsiliepimas

Pažymėtina, kad Kauno teritorinės muitinės atsiliepime į apeliacinį skundą minimos teismų nutartys ir jose nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms šioje byloje.

Taigi skundžiamas nutarimas keistinas, panaikinant papildomos administracinės nuobaudos skyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

S. B. ir transporto priemonės savininko OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus apeliacinius skundus tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti transporto priemonę, su kuria gabentos prekės – automobilį Renault Premium 420 DCI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą OOO (duomenys neskelbtini) vardu.

Transporto priemonę Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti bendrovei OOO (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis