Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinius atsakovui T. B., trečiajam asmeniui R. P. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2010 m. rugsėjo 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-111-322-2010 nustatyta, kad T. B. 2008 m. lapkričio 30 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, spirdamas koja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. P., tarnybos metu bandančiam sulaikyti T. B. ir įsodinti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, pasipriešino valstybės tarnautojui ir, įspirdamas į dešinę koją R. P., padarė dešinio kelio sąnario girnelės išnirimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje nutartyje konstatuota, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p., tai yra, panaudodamas fizinį smurtą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Iš Šiaulių apskrities VPK pažymų (b.l. 6, 7, t. 2), nedarbingumo pažymėjimų (b.l. 8-13, t. 2) matyti, kad R. P., nukentėjusiam nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, ligos metu nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. sausio 27 d. priskaičiuota ir išmokėta 5368,64 Lt nedarbingumo pašalpa, socialiniam draudimui darbdavys sumokėjo 1319,14 Lt įmokų. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojęs arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi arba padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigybių atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki penkerių metų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šio statuto 40 str. 3 d. 7 p. (iki 2008-12-30 galiojusi redakcija) nustatė, kad kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju yra 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 2009 m. birželio 5 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ (b.l. 36, t. 1) nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis R. P. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas ir nuspręsta išmokėti šiam pareigūnui 12 jo mėnesinių darbo užmokesčio dydžio – 32402,40 Lt – kompensaciją. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados (b.l. 35, t. 1) matyti, kad nutarta Šiaulių AVPK skirti 32402,40 Lt 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Kelmės rajono PK viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui R. P.. Iš Šiaulių apskrities VPK darbuotojų sąrašo (b.l. 38-40, t. 1), sąskaitų išrašų (b.l. 41-42, t. 1) matyti, kad ši suma į R. P. asmeninę sąskaitą pervesta 2009-06-22.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tokiu būdu, valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios bylos atveju atsakovo T. B. neteisėti veiksmai (nusikaltimo padarymas), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusia Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b.l. 16-18, t. 2). Joje konstatuota, kad atsakovas T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, T. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d. numatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu, įvertinus aplinkybių visetą, įstatymas suteikia teismui galimybę, tačiau ne pareigą, priteisti žalos atlyginimą už sveikatos sužalojimą iš šį sužalojimą padariusio asmens, kuris veikos padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje.

Atsakovas serga paranoidine šizofrenija, yra psichikos sveikatos centro įskaitoje (b.l. 52, t. 2), jis – neįgalus, iš dalies darbingas (b.l. 54, t. 2), gaunantis nedidelę 268,24 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (b.l. 53, t. 2). Iš jo paaiškinimų matyti, kad jis gyvena su pensijinio amžiaus mama, nuosavo būsto, kitokio vertingo turto ir papildomų pajamų neturi. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis itin sunki, ligos pobūdis kelia abejonių dėl visiško pasveikimo ir darbingumo padidėjimo, todėl pilnumoje patenkinus ieškinius atsirastų sunkių pasekmių, nes, jų dydį vertinant atsakovo pajamų atžvilgiu, ieškiniai labai dideli, jų išieškojimą nukreipus į vienintelį pragyvenimo šaltinį – invalidumo pensiją, būtų labai ilgam ir stipriai apsunkintas neįgalaus asmens gyvenimas.

Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Įvykęs incidentas tarp atsakovo ir trečiojo asmens R. P. yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu atsakovas buvo nepakaltinamumo būsenoje, pareigūnas R. P., vykdamas atlikti tarnybinės užduoties – sulaikyti medicinos darbuotojams besipriešinantį psichikos liga sergantį asmenį, žinojo apie sulaikomo asmens psichinę būseną, todėl galima daryti išvadą, kad pareigūnas neįvertino situacijos, nesiėmė atitinkamų priemonių tokios būsenos asmens sulaikymui, t.y., būdamas nepakankamai atidus ir apdairus, netinkamai įvertino susidariusią situaciją ir galimas pasekmes. Tokiu būdu, darytina išvada, kad paties pareigūno didelis neatsargumas padėjo atsirasti neigiamoms pasekmėms – jo sužalojimui. Priešingai, atsakovas, priešindamasis policijos pareigūnui, psichinės ligos paūmėjimo metu negalėjo numatyti, kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą.

Psichikos sveikatos priežiūros teisinis reglamentavimas turi apsaugoti visuomenę nuo potencialios socialinės rizikos - grėsmės piliečių ir savo gyvybei ar sveikatai, kurią kelia kai kurie ligoniai, turintys psichikos sutrikimų. Tam, kad visuomenė būtų apsaugota nuo pavojaus, kurį kelia kai kurie ligoniai, turintys psichikos sutrikimų, būtina įgyvendinti Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatytą tikslą – laiku užkirsti kelią psichikos ligos paūmėjimui. Valstybės pareiga - sukurti teisinį reglamentavimą, nustatantį priemonių visumą, sudarančią prielaidas ir sąlygas šį tikslą pasiekti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (b.l. 16-18, t. 2) nustatyta, kad atsakovas T. B. 2008 m. lapkričio 30 d. sirgo psichine liga. Tokiu būdu egzistavo potenciali grėsmė, kad ligos paūmėjimo metu jis gali padaryti žalą aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl ligai paūmėjus turėjo būti priverstinai hospitalizuotas. Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties, būtent dėl psichikos liga sergančio T. B. hospitalizavimo jo artimų giminaičių iniciatyva buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kurios darbuotojams nepavykus įkalbėti T. B. gera valia vykti į medicinos įstaigą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Būtent policijos pareigūnai dėl jiems valstybės patikėtų funkcijų privalėjo imtis priemonių, nukreiptų į galimos žalos sumažinimą ar išvengimą, tačiau pareigūnui R. P. nepavyko pačiam tokios žalos išvengti – jis buvo psichikos liga sergančio asmens sužalotas. Dėl kelio sąnario girnelės išnirimo R. P. negalėjo vykdyti tiesioginių policijos pareigūno pareigų, buvo nedarbingas nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. sausio 27 d., už šį laikotarpį jam priskaičiuota ir išmokėta 5368,64 Lt nedarbingumo pašalpa. Kadangi jis sužalotas vykdant tarnybines pareigas, jam išmokėta 12 jo mėnesinių darbo užmokesčio dydžio – 32402,40 Lt – kompensacija. Tokiu būdu, nuo atsakovo, sergančio psichikos liga, veiksmų nukentėjusiam asmeniui žala, padaryta sveikatai, atlyginta. Kadangi valstybei tenka pareiga apsaugoti visuomenę nuo grėsmės, kurią kelia kai kurie ligoniai, turintys psichikos sutrikimų, todėl valstybės institucijos ir tarnybos, įgyvendinančios šias valstybės funkcijas ir tikslus, privalo prisiimti ir nuostolius, padarytus asmens, sergančio psichikos liga, dėl kurios paūmėjimo asmuo, šiuo atveju T. B., pasipriešinimo policijos pareigūnui metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Įvertinus atsakovo T. B. turtinę padėtį, pareigūno R. P. neatsargumą, valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo grėsmės, keliančios psichikos liga sergančių asmenų, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinius, pareikštus regreso tvarka asmeniui, kuris žalos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tikslinga atmesti.

Kadangi ieškiniai atmesti, ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d., CPK 259 str., 265 str., 268 str., teismas

nusprendžia:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinius atsakovui T. B., trečiajam asmeniui R. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.