Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-17 · Byla Nr. TS-100-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
TS-100-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39726-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-100-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39726-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 17 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. RV-22-7342 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, skirta vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriant 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi, pagal BK 284 straipsnį (3 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta vienų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu bei su 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu skirta vienų metų vienuolikos mėnesių ir dvidešimt trijų dienų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2021 m. gruodžio 22 d. veika perkvalifikuota ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir patikslinta bausme ir skirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2022 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga 2024 m. birželio 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-7342 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nustatyta nuoseklias mažėjimo tendencijas turinti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Resocializacijos skyriaus psichologė yra nurodžiusi, jog stebimas teigiamas pokytis. Nuteistasis intensyviai dalyvauja įvairiose veiklose. Asmuo stengiasi gerinti įvairius įgūdžius, kurie jam padės ateityje. Šiuo metu nuteistasis pasižymi teigiamu požiūriu į jį supančią bendruomenę. Šios aplinkybės, Komisijos vertinimu, yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko jo atžvilgiu taikė lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistojo A. K. nepaleisti lygtinai. Skundas grindžiamas tuo, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, dėl ko padarė prieštaringas išvadas. Skunde nurodoma, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kadangi priešingai nei pasisakė Komisija nuteistojo elgesyje nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Kartu prokurorė akcentuoja ir itin mažą nuteistojo darbo patirtį, kaip galimą veiksnį skatinantį tolesnį nusikalstamumą, juo labiau ir praeities teistumai buvo susiję su finansinės naudos siekiu. Be to nuteistojo savęs vertinimas yra aukštesnis nei vidutinis, stokoja gilesnės savianalizės nėra empatiškas nukentėjusiųjų atžvilgiu yra linkęs save pateisinti, vis dar stokojo realių ateities planų. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą prokurorė prašo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Nuteistasis A. K. teismui pateikė save charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P.s skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. K.šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkamai su Komisijos padarytomis išvadomis nuteistasis A. K. šiuo metu aktyviai dalyvauja įvairaus užimtumo programose, siekia specifinių įgūdžių gerinimo, turi teigiamą požiūrį į jį supančią bendruomenę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis.

Tuo tarpu kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą A. K. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta, kad ir nuoseklias mažėjimo tendencijas turinti, tačiau vis dar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau pati savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, tačiau siekiant visapusiškai nustatyti egzistuojančius ar neegzistuojančius pagrindus lygtinio paleidimo taikymui, reikalinga įvertinti ar nuteistasis asmuo daro pažangą mažindamas didesnę nei žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokurorės skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, o tokia išvada grindžiama sekančiais argumentais.

Visų pirma nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį (nepastovi gyvenamoji vieta; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumų; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimų būdų; stokoja empatijos; būdingas nuskalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu) ir kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Be to, toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant kaip vidutinę yra nepakitęs nuo praėjusio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo.

Kartu sutiktina su prokurorė skundo argumentu, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir menkas jų dengimo galimybes, kas apsunkintų jo dabartinę reintegraciją į visuomenę. Kaip bylos duomenys atskleidžia nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų bei nesumokėtų administracinių nuobaudų, tačiau realių jų padengimo galimybių neturi, nors ir teigia, jog įsipareigojimus dengia savanoriškai, tačiau savanoriškai dengiamos sumos yra itin minimalios ir finansinių įsipareigojimų problemų nesprendžiančios. Nuteistasis turi dviprasmišką požiūrį į darbą, laisvėje neturėjo nuoseklios darbinės patirties, negebėjo išlaikyti pastovaus darbo, su analogiškomis problemomis susidūrė ir įkalinimo įstaigoje, kadangi ir čia darbinė veikla nutrūko. Tuo tarpu dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių įvykdymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, buvo susiję su finansinės naudos siekimu, siekiant pasipelnyti, nors šiuo metu iš pateiktų teismui dokumentų matyti, jog nuteistasis pateikė dokumentus, jog pradeda dirbti nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d., tačiau šis įsidarbinimas negali atskleisti nuteistojo darbinio pastovumo, o be to nuteistasis neturi aiškių planų kaip dengs turimus finansinius įsipareigojimus. Įvertinus šias aplinkybes, dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, teismas sprendžia, jog finansiniai įsipareigojimai bei nuteistojo neturėjimas aiškių tikslų kaip juos įvykdyti, yra neabejotinas pakartotinio nusikalstamumo riziką keliantis veiksnys, neleidžiantis spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje, bausmė toliau galėtų vykdoma nuteistajam nebūnant struktūruotoje aplinkoje.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis A. K. yra linkęs minimalizuoti savo nusikalstamą elgesį, labiau kaltina kitus nei prisiima atsakomybę pats, o toks savęs perdėtas vertinimas, teismo nuomone itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo nenorą koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tuo aspektu, kad asmuo negeba prisiimti savo nusikalstamo elgesio pasekmių, jas sumenkindamas. Toks nuteistojo savivaizdis dar neleidžia spręsti, jog nuteistasis dėl savo priešingo teisei elgesio jau yra padaręs atitinkamas išvadas ir, kad yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais ir būdamas laisvėje. Juo labiau, kad nuteistasis praeityje yra ne kartą teistas, šiuo metu atlieka antrąją su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau akivaizdu, jog anksčiau iš savo patyrimo mokytis negebėjo, o dabartinis nuteistojo savęs vertinimas, taip pat dar neleidžia spręsti, jog iš ankstesnio patyrimo yra pasimokęs. Be to, nuteistasis net nesureikšmina savo nusikalstamo elgesio, neturi poreikio kažką savyje keisti, kas teismo vertinimu atspindi neigiamą nuteistojo vertybių orientaciją, tuo aspektu, jog net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, asmuo šios aplinkybės nevertina kaip reikšmingos ir skatinančios keisti elgesį teigiama linkme. Tokiu būdu akivaizdu, kad nuteistasis dar negeba tinkamai identifikuoti probleminių sričių, kas ir yra vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinį nusikalstamumą, o tai atskleidžia, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje dar nebūtų efektyvus, nes nuteistasis nėra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, kurioje vyrauja teise paremtas elgesys.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. K. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra tokia įtikinanti, kad leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiu būdu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. RV-22-7342 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą naikintinas ir lygtinis paleidimas netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą tenkinti, panaikinti (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. RV-22-7342 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą ir lygtinio paleidimo netaikyti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė