- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e1-1776-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16999-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2022 m. gegužės 14 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2022 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2022 m. gegužės 14 d., apie 22.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryžoje vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas. Nurodė, kad išgėrė 2022 m. gegužės 14 d., apie 18.00 val. vieną butelį 0,5 l talpos degtinės, gėrė namuose, nes sušalo tvarkydamas sklypą. Po to nusprendė nuvažiuoti į Vilniaus miesto centrą pasivaikščioti, važiavo automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį Volvo 2022 m. gegužės 13 d. pardavė kaimynui A. K. už 2 000 Eur, tačiau dar nespėjo perrašyti automobilio VĮ „Regitra“. Nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
2022 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Č. nurodė, kad dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule, nustatyta pamainą nuo 2022 m. gegužės 14 d., 19.30 val. iki 2022 m. gegužės 15 d., 7.30 val. kartu su porininku D. K. (D. K.), patruliavo automobiliu, kurio borto Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 14 d., apie 22.45 val. patruliavo ir buvo Liepkalnio g. prie degalinės „Viada“, kuomet per racijas gavo iškvietimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus link važiuoja automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. 2022 m. gegužės 14 d., apie 21.50 val., jie minėtą automobilį pamatė ties Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryža, automobilis judėjo iš lėto, tiek pirmyn, tiek atgal. Jie prie šio automobilio privažiavo. Automobilį vairavo V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), jis važiavo vienas. V. J. akivaizdžiai atrodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Kai jo buvo paklausta ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nevartojo. 2022 m. gegužės 14 d., 22.56 val. alkotesteriu V. J. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, o pakartotinai 2022 m. gegužės 14 d., 23.19 val. nustatytas 2,36 promilių girtumą. V. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, o automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alkoholinių gėrimų butelių ar kitokių girtavimo požymių nematė. Patvirtina, kad tiek ji, tiek jos porininkas matė vairavimo faktą.
2022 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. (A. K.) nurodė, kad 2022 m. gegužės 13 d., apie 16.15 val. iš savo kaimyno V. J. už 2 000 Eur nusipirko jo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusipirko prie savo namo adresu (duomenys neskelbtini). Prašo leisti jam atsiimti savo automobilį. Apie tai, kad 2022 m. gegužės 14 d. V. J. vairavo jo automobilį girtas jis sužinojo tik policijoje apklausos metu. Taip pat nori patikslinti, kad kai jis nusipirko minėtą automobilį, jį paliko pas V. J. kieme iki 2022 m. gegužės 16 d., jis turėjo nuvažiuoti į VĮ „Regitra“ ir įforminti minėtą automobilį jo vardu, t. y. perrašyti.
2022 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 14 d., apie 22.50 val. Vilniuje, Minsko pl., policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojui patikrinimo metu alkotesteriu 2022 m. gegužės 14 d., 22.56 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 2022 m. gegužės 14 d., 23.19 val. nustatytas 2,36 promilių girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0039 (Patikros sertifikato Nr. 1680205) buvo nustatytas 2022 m. gegužės 14 d., 22.56 val. V. J. 2,12 promilių neblaivumas, 2022 m. gegužės 14 d., 23.19 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.
2022 m. gegužės 14 d. neblaivumo nustatyto akte užfiksuota, kad V. J. nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai bei užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys.
2022 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. J. savanoriškai pateikė transporto priemonės 2022 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą nuo (duomenys neskelbtini)
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. J., tačiau prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateikta 2022 m. gegužės 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 13 d. įsigijo A. K. Tyrimo metu automobilį leista atsiimti A. K.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Volvo XC90, 2006 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 6 610 Eur.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. gegužės 14 d., apie 22.50 val., Vilniuje, Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę dėl kaltinamajam V. J. inkriminuoto antruoju neblaivumo patikrinimo metu užfiksuoto 2,36 promilių neblaivumo, kadangi baudžiamojoje byloje visos aplinkybės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikacijos bei nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. J. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos mokėjimą išdalinti dalimis per 24 mėnesius.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į V. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta judrių gatvių sankryžoje Vilniaus mieste, vairuotojui nustatytas vidutinis – t. y. 2,12 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. J. – vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau yra teistas 1 kartą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie V. J. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės šiek tiek didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis –75 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. J., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos dydį išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau savo prašyme nenurodė dėl kokių priežasčių jis to prašo ir nepateikė duomenų, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį V. J. paskirtos baudos mokėjimo terminą. Įvertinus, kad V. J. yra darbingo amžiaus, spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. J. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Kaltinamasis V. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,12 promilės neblaivumo – vidutinis neblaivumo laipsnis, prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį 22.50 val., Vilniaus mieste, judrių gatvių sankryžoje, savaitgalį. V. J. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie V. J. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 6 610 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
V. J. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu valdytojas ir savininkas buvo ne kaltinamasis, o A. K. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas V. J. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė veikos padarymo metu buvo 6 610 Eur.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinama, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti V. J. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti V. J., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.
Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš V. J. konfiskuotino turto (automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 610 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitra.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.