Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnas 2007 m. rugsėjo 25 d. J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. B. 2007 m. rugsėjo 25 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio dokumentų, nei privalomojo civilinio atsakomybės draudimo (vėliau dokumentai buvo rasti). Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 2500 litų baudą kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

II.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą, atstovė su skundu nesutiko ir teigė, kad J. B. kaltė įrodyta, administracine nuobauda jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo versija paneigta bylos medžiaga.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. priėmė nutartį, kuria J. B. skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko galioti.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.) konstatavo, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, ir J. B. kaltė vengiant medicininio patikrinimo yra įrodyta, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Nurodė, kad iš bylos medžiagos – medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1592, matyti, kad pareiškėjo neblaivumas (jo laipsnis) nėra nustatytas dėl jo išreikštos valios neatlikti reikalaujamų veiksmų neblaivumui (girtumui) nustatyti. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai A. B. ir G. P. tarnybiniuose pranešimuose ir teisminio nagrinėjimo patvirtino, kad radijo ryšiu gavę iš Vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, registruotą informacijos žurnale (b. l. 58), apie transporto priemonę vairuojantį girtą vairuotoją. Atvykę į (duomenys neskelbtini), matė kaip J. B. vairavo automobilį bandydamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir, įtarus, kad jis neblaivus, sulaikė. Teismas nurodė, kad pareigūnų parodymai logiški, nuoseklūs ir tikslūs. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti ir teigti, kad šių policijos pareigūnų ir pažeidėjo santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai jį kaltinti. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti šių pareigūnų nešališkais, neprieštaringais paaiškinimais, jų pagrįstumu ir teisingumu. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas neigia automobilio vairavimo faktą, tačiau jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai akivaizdžiai prieštaringi jo paties pirminiam paaiškinimui, kurį jis savo ranka parašė 2007 m. rugsėjo 25 d. ir pripažino vairavęs automobilį, taip pat policijos pareigūnų parodymams, kurie įvertinti kaip patikimi ir objektyvūs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas administraciniame teisės pažeidimo protokole aplinkybių, kurias įrodinėjo teisme ir argumentų, kuriais jis grindė savo nekaltumą, nenurodė. Teisminio nagrinėjimo metu J. B. parodymus teismas vertino kaip jo gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir pripažino šališkais bei vertino kaip neobjektyvius. Pareiškėjo teiginys, kad jis su savimi neturėjo automobilio raktelių ir todėl neturėjo galimybės vairuoti transporto priemonės, paneigtas policijos pareigūnų, liudytojo V. S. parodymais ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Pažymėjo, kad liudytojų V. J. Š. ir I. B. parodymai nepaneigia pareiškėjo kaltės, be to, jos, kaip ir pats pareiškėjas, yra suinteresuotos bylos baigtimi.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigia, kad buvo išgėręs, kad atsisakė būti tikrinamas alkotesteriu bei sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 48-52). Tai patvirtina ir byloje esantys pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1592 (b. l. 15). Tačiau tam, kad atsirastų atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti aplinkybę, kad J. B. vairavo transporto priemonę. Pažeidėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė vairavęs automobilį (b. l. 48-52). J. B. apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti, kad nevairavo transporto priemonės, nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ 8 punktą, kuriame nurodyta, jog, jeigu transporto priemonės bagažo, variklio dangčiai, durelės, stoglangis yra neuždaryti (neužrakinti) ar yra kitos galimybės nekliudomai patekti į transporto priemonės vidų, tokia transporto priemonė apžiūrima dalyvaujant dviem kviestiniams. Taip pat nurodo, kad Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 1034 nėra duomenų apie kviestinius asmenis, todėl tai rodo, kad automobilis buvo užrakintas ir jis automobilio nevairavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Instrukcijos 3 punkte, reglamentuojančiame transporto priemonių priverstinį nuvežimą, nurodyti atvejai, kada transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, t. y., padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), taip pat 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 1034 (b. l. 58) matyti, jog transporto priemonė Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, transporto priemonės vairuotojui pažeidus KET 68 punkto reikalavimus, t. y., esant atsakomybei, numatytai ATPK 126 straipsnyje. Todėl apelianto nurodyta Instrukcija nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

Liudytojas V. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu automobilis yra užrakintas ir nėra raktų, tai parašoma Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, o jeigu automobilio rakteliai yra, tada tokie duomenys nėra rašomi. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 1034 nenurodyta, kad automobilio raktų nėra. Be to, aplinkybę, kad J. B. automobilį vairavo, todėl turėjo ir automobilio raktelius, patvirtina Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 16), įrašai apie pranešimus policijai (b. l. 59), taip pat J. B. paaiškinimas (b. l. 68), liudytojų A. B. ir G. P. nuoseklūs ir tikslūs parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 48-52). Pažeidėjo, jo draugės V. J. Š. ir dukros I. B. keliama versija vertintina kritiškai, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, pozicija, kurios laikosi J. B., prieštarauja jo rašytam pirminiam paaiškinimui (b. l. 68), apie tai nenurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.