Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui S. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018-03-06 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. VK-1488 pagrindu ieškovė įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisės į minėtą butą nuo 2018-03-16 registruotos ieškovės vardu. Ieškovė ragino atsakovą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, 2020-01-06 siuntė raginimą išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, tačiau atsakovas į raginimus nereaguoja. Duomenų, kad atsakovas būtų išsikraustęs su jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, byloje nėra.

Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Byloje jokių duomenų, kad šalis sietų prievoliniai teisiniai santykiai, nėra. Tokiu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Pagal CK 4.37 straipsnį, turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdo teisėtu pagrindu ar būtų iš jo išsikraustęs, teismui nepateikė. Ieškovė, paveldėjusi pagal įstatymą butą, tapo teisėta šio turto savininke. Atsakovas, naudodamasis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia jos, kaip buto savininkės, teises ir trukdo ieškovei turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo disponuoti. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš buto yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 6 punkto nuostatomis, deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis; prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas panaikinti S. Š. deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), netenkintinas. Iškeldinus atsakovą, ieškovei atsiras teisė pačiai kreiptis su prašymu pakeisti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-05-12 sprendimu Nr.(8.3)TP-20-T-594-5295 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį teismui. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį turėjo būti mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis, reikalavimas dėl duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą panaikinimo yra išvestinis. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 93 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovei G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.