- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-09
- Bylos Nr.
- I-717-662/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis, Audrius Bakaveckas (pran.), Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, LR
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Audriaus Bakavecko, kolegijos teisėjų Petro Viščinio ir Jūros Marijos Strumskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu skundu (b. l. 31) prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –LR VRM) sekretoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 2/17-2622 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei atnaujinti terminą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo apskundimui.
Paaiškino, jog jo buvimas tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus 1-uose pataisos namuose yra ne valstybės teikiama išlaikymo forma, o laisvės suvaržymo forma. Todėl negali būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti visišką valstybės teikiamą išlaikymą ir jo padėties nereguliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas, numatantis „visiško valstybės išlaikymo“ sąvoką, asmenims, patalpintiems slaugos ar auklėjimo įstaigose. Laisvės atėmimo vietose pilnai suteikiama tik nakvynė, o nuteistieji, norintys gauti teisėtą išmoką, turi nedirbti ir neturėti savo asmeninėje sąskaitoje pinigų. Todėl pagal šias faktines aplinkybes negalima pareiškėjo laikyti visiškai valstybės išlaikomu asmeniu. Taip pat pažymi, kad LR VRM sprendimas priimtas 2004 m. gruodžio 15 d. negalėjo būti vykdomas atgaline data, t. y. nuo 2004 m. lapkričio 1 d.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas LR VRM prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 22-24) nurodė, jog Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM 2004 m. lapkričio 23 d. informavo VRM Personalo departamento Pensijų skyrių, kad pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant Vilniaus 1-uose pataisos namuose. Minėtą faktą patvirtino Vilniaus 1-ųjų pataisos namų 2004 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 12-1785, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atlieka bausme minėtoje institucijoje ir yra valstybės išlaikomas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu ir minėtais dokumentais VRM sekretorius 2004 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2/17-2622 nutraukti valstybinės pareigūno pensijos už tarnybą mokėjimą pareiškėjui.
Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra apibrėžta „visiško valstybės išlaikymo sąvoka“ sąvoka. Sprendimo priėmimo metu galiojančios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Al-85 patvirtintos „Valstybinių pašalpos išmokų mokėjimo šių išmokų gavėjams, apgyvendintiems ar slaugomiems globos, auklėjimo slaugos įstaigose, tvarkos“ 3.2 p. buvo nustatyta, kad valstybės išlaikomas asmuo yra toks asmuo, kuris gauna iš valstybės maistą, aprangą ir nakvynę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Kodeksas) XIV skyrius reglamentuoja arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą bei sveikatos priežiūrą. Kodekso 173 str. nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistiesiems susirgus, jie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, tokie nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai. Taip pat minėto straipsnio 7 d. numatyta, kad nuteistiesiems kiekvieną mėnesį iš pataisos namų lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Manome, kad nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, yra valstybės išlaikomas, todėl vadovaujantis įstatymo 11 str. 5 d. pensija pareiškėjui neturėjo būti mokama, o LR VRM sekretoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 2/17-2622 yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. kreipėsi į teismą praleidęs administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. apibrėžtus terminus. Pareiškėjas terminą, skundui paduoti, skaičiuoja nuo LR VRM 2006 m. vasario 24 d. rašto Nr. 1D-1445-92 gavimo dienos, nors minėtas raštas negali būti laikomas administraciniu aktu, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme, kadangi jis nenustato pareiškėjui teisių ar pareigų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti dalyje, o jei teismas pripažins, kad skundo padavimo terminas praleistas, bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pensijos bylos Nr. 17291 duomenys rodo, jog 2001-05-17 Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresnysis pasienietis policininkas A. P. atleistas iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje Statuto 43 str. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2001-07-26 išvada nuo 2001-05-18 jam neterminuotai skirta pensija už tarnybą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 5 d., 2004-12-15 priėmė sprendimą Nr.2/17-2622, kuriuo nuo 2004-11-01 nutraukė A. P. skirtos Pensijos mokėjimą, kadangi pareiškėjas Vilniaus 1-uose pataisos namuose nuo 2004 m. balandžio 9 d. atliko bausmę ir buvo visiškai valstybės išlaikomas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, išnagrinėjęs A. P. skundą, Sprendimą paliko galioti (b. l. 10).
Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 5 d. (2000-12-21 įstatymo Nr. IX–115 redakcija) (toliau – Įstatymas) nustatė, kad pensininkams, gaunantiems visišką valstybės išlaikymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo (2005-12-19 įstatymo Nr. X–212 redakcija) 11 str. 3 d.
Teismas 2006-07-27 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo (2000-12-21 įstatymo Nr.IX-115 redakcija) 11 str. 5 d. nuostata (pensininkams, gaunantiems visišką valstybės išlaikymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nemokamos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatoms, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teisę saugo įstatymai ir nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. nuostatoms, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-12-24 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 5 d. (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. ir 20 str. 3 d., formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A12–219–2004 yra konstatavęs, kad kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju - iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo". Pareiškėjo atžvilgiu atsakovo priimtas sprendimas dėl pensijos mokėjimo nutraukimo iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-12-24 nutarimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytas, nes tada galutinio sprendimo dar nebuvo.
Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu tas teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.
Tokioje situacijoje, kokia yra susidariusi nagrinėjamoje byloje, sprendimo motyvavimas tuo, kad anksčiau taikyta teisės norma yra pripažinta antikonstitucine, atitinka Konstitucijos 107 ir 110 straipsnius ir neiškreipia jų turinio. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į priekį, nėra paneigiama. Pirma, Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra nurodęs, kad ši taisyklė nėra absoliuti. Antra, nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužsibaigus teisės normos taikymo procedūrai, todėl nėra taikymo atgal problemos. Tokioje situacijoje kaip tik yra pasiekiamas Konstitucijos 110 straipsnio tikslas, kad dėl tokio Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nė vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pagrindas nutraukti pareiškėjui pensijos mokėjimą numatytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 5 d. išnyko dar nesant galutinio sprendimo ir šio sprendimo dar neįvykdžius, todėl A. P. reikalavimas tenkintinas, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2004-12-15 sprendimas Nr. 2/17-2622 naikintinas ir pareiškėjui priteistina už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. kovo 27 d. neišmokėta pensijos dalis sumoje 7292,97 Lt.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą terminą skundui paduoti, todėl prašo šią administracinę bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 22 p. nustatyta, kad jeigu atsisakoma skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas ar Kalėjimų departamentas (toliau vadinama – centrinės institucijos) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo kopiją. Sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Kartu su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pateikti dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui, o pensijos byloje paliekamos šių dokumentų kopijos. Taigi administracinėje ir pensijos bylose nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. P. buvo išsiųsta ginčijamo sprendimo kopija, todėl atsakovo argumentai, kad A. P. praleido skundo padavimo terminą atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo A. P. patikslintas skundas tenkintinas.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2004-12-15 sprendimą Nr. 2/17-2622 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti A. P. už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. kovo 27 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sumoje 7292,97 Lt.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.