Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

2007 m. vasario 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Z. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta teismo nutarime, Z. N. 2006 m. rugpjūčio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2006 m. liepos 29 d., apie 23 val. 30 min. Panevėžio r., Smilgių seniūnijos Sujetų kaime, Oninių šventės metu R. M. parduotuvėje - alaus bare, kibo prie policijos pareigūnų, ranka rodė įžeidžiančius gestus, nevykdė nurodymo eiti prie policijos pareigūno automobilio girtumui nustatyti, protokolui surašyti, nevykdė policijos pareigūno nurodymo palikti alaus barą - parduotuvę, nekelti triukšmo, grasino susidoroti.

Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra Smilgių seniūnijos įgaliotinis ir 2006 m. liepos 29 d. jis su pareigūnu V. B. dirbo šventėje, turėjo užtikrinti viešąją tvarką, žiūrėti kaip vykdoma prekyba. Jam su V. B. būnant R. M. parduotuvėje - alaus bare, atėjusi Z. N. pasakė, kad jie yra ne vietoje, turėtų eiti į lauką, nes ten nepilnamečiai vartoja alkoholį, rodė įžeidžiančius gestus. Jai buvo liepta netriukšmauti, prisistatyti, eiti iš baro. Z. N. nepaklausė. Kadangi Z. N. buvo neblaivi, kėlė triukšmą, nevykdė nurodymo palikti alaus barą, ji buvo pakviesta į jo tarnybinį automobilį. Kai jis norėjo įteikti jai šaukimą atvykti į policijos nuovadą, ji apsisuko ir išlėkė, tačiau netrukus sugrįžo ir pasakė, kad ji parašys „Panevėžio ryto“ redaktoriui, kad jis nedirbsiąs įgaliotiniu. Kad Z. N. buvo neblaivi, jis sprendė iš jos iššaukiančio elgesio, garsaus šaukimo, juto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Su Z. N. nenorėta veltis į konfliktą, kadangi ji yra moteris, todėl nusprendė su ja išsiaiškinti, kai ji išsiblaivys. Z. N. įžeidė policininko garbę ir orumą.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. liepos 29 d. su pareigūnu K. T. dirbo šventėje. Tą dieną turėjo užtikrinti viešąją tvarką. R. M. bare esančiose patalpose, bendravo su baro savininku. Bekalbant išgirdęs triukšmą. Išėjęs iš bare esančio kambariuko matė K. T. , kuriam Z. N. gestais aiškindama rodė, kad jis nubaudęs jos mamą, ji parašysianti apie jį laikraštyje, jį atleis iš darbo. K. T. liepęs jai prisistatyti, pasakyti gyvenamąją vietą, bet Z. N. atsisakiusi. K. T. liepęs jai netriukšmauti. Matė kaip inspektorius turėjo tušinuką ir ruošėsi kažką rašyti, jis mano, kad kvietimą. Jis išėjo iš baro, nes manė, kad pareigūnas pats išsiaiškins situaciją. Kad Z. N. grasino K. T. susidoroti, jis negirdėjo. Mano, kad K. T. nenorėjo konfliktuoti su moterimi, todėl jos nesulaikė.

Liudytojas G. N. teismo posėdžio metu parodė, kad užbėgo į R. M. barą nusipirkti cigarečių. Bare, esančiame kambarėlyje, buvo baro savininkas, du pareigūnai ir dar kažkoks asmuo. Jis paklausęs, ką jie čia dirba, geriau nueitų pažiūrėti, ką daro paaugliai. Pareigūnai jam pasakę, kad tai ne jo reikalas ir davė suprasti, kad jis dingtų iš baro. Vėliau jis iš baro buvo išstumtas. Apie konfliktą papasakojęs žmonai, ji netrukus nuėjusi į barą pažiūrėti. Jis likęs lauke, nes vėl buvęs išstumtas iš baro. Žmona bare netriukšmavusi, jis negirdėjęs.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti. Z. N. pasakymas policijos pareigūnui eiti į lauką, nes ten nepilnamečiai vartoja alkoholį, negali būti vertintinas kaip kibimas prie policijos pareigūnų. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad negirdėjęs, jog Z. N. grasino pareigūnui K. T. susidoroti. Liudytojo K. T. parodymai, kad Z. N. ketina pranešti apie jį „Panevėžio ryto“ redaktoriui, kad jis nedirbsiantis įgaliotiniu, negali būti vertintini, nei kaip grasinimas susidoroti, nei kaip pareigūno garbės ar orumo įžeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, kad Z. N. kibo prie policijos pareigūnų, rodė įžeidžiančius gestus ranka, grasino susidorojimu, teisme neįrodytos. Pareigūnų K. T. , V. B. parodymai teismo posėdžio metu, jų tarnybiniai pranešimai, esantys byloje nepatvirtina, kad pareigūno reikalavimai Z. N. buvo teisėti. Z. N. neigia, kad policijos pareigūnai ją kvietė į policijos automobilį girtumo nustatymui ar protokolo surašymui. Liudytojai V. B. ir K. T. teismo posėdžio metu nenurodė, kad Z. N. buvo paaiškinta kokį teisės pažeidimą ji padarė ir kodėl jai reikia surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Kitos administracinės bylos, kuri pridėta prie šios bylos, nagrinėjimo metu liudytojo K. T. nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja šios bylos nagrinėjimo metu nurodytoms aplinkybėms, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, kaip noras paneigti savo netinkamą pareigų - užtikrinti viešąją tvarką šventės metu - atlikimą. K. T. ir V. B. parodymus, kad Z. N. prievarta nevesdinta į policijos automobilį, nesulaikyta, nenorint konfliktuoti su moterimi, paneigti jų veiksmais, kadangi tą vakarą nebuvo sulaikytas ir, pasak pareigūnų, konfliktavęs G. N. . Be to, liudytojo V. B. parodymai, kad jis išėjo iš baro, palikęs pareigūną K. T. ir Z. N. , įrodo, kad Z. N. viešosios tvarkos nepažeidė. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareigūnų reikalavimai Z. N. eiti prie policijos automobilio girtumui nustatyti, protokolui surašyti nebuvo teisėti ir pagrįsti. Administracinėje byloje esančių, teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta.

II.

Panevėžio rajono policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu. Teigiama, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas neištyrė pateiktų įrodymų ir jų neįvertino kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 ir 257 straipsniai. Medžiagoje dėl Z. N. administracinio teisės pažeidimo buvo surašyti dviejų liudytojų V. B. ir R. M. parodymų protokolai, kurie patvirtino teisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Tačiau teismas, pažeisdamas ATPK 276 ir 284 straipsnių nuostatas, neiškvietė į teismo posėdį šių liudytojų, jų neapklausė ir tokiu būdu negalėjo vertinti šių įrodymų, o atvirkščiai, rėmėsi tik konfliktuojančių pusių (asmenų) parodymais, kurie vertintini kritiškai. Teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Z. N. atsiliepimas į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliaciniu skundu ir tvirtinama, kad jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas, o teismo priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų kaip kad numato ATPK 256 ir 257 straipsniai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais faktais. Apylinkės teismas išklausė liudytojų, tiek policijos pareigūnų K. T. , V. B. , tiek liudytojo G. N. parodymų, tiek ištyrė ir kitą administracinės bylos medžiagą. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino aplinkybes, sietinas su tuo, kad policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti. Jos žodiniai priekaištai dėl policijos pareigūnų nesiėmimo priemonių pašalinti vykstančius teisės pažeidimus - nepilnamečių girtavimo šventės metu, negali būti pagrindas traktuoti, kad ji kibo prie policijos pareigūnų. Jos pasakymas, kad kreipsiuosi į žiniasklaidą dėl netinkamo policijos pareigūnų darbo, tikrai nėra joks grasinimas ir negali būti taip vertinamas kaip teisme teigė liudytoju apklausiamas K. T. .

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė ATPK 276 ir 284 straipsnių nuostatas ir neiškvietė į posėdį liudytojų V. B. ir R. M. . Mano, kad teismas šių teisės normų reikalavimų nepažeidė. Teismui visiškai pakako objektyvių duomenų pagrindžiančių jos nekaltumą dėl inkriminuoto teisės pažeidimo ir surašiusio policijos pareigūno administracinės teisės pažeidimo protokolą suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Jokių tiesioginių įvykio liudytojų be jos ir G. N. bei policijos pareigūno K. T. bei iš dalies V. B. , nebuvo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tokią svarbią administracinės bylos aplinkybę, jog tas alaus baras, kuriame užtiko esančius policijos pareigūnus jau 22 valandą privalėjo nebedirbti, t. y. būti uždarytas. Tačiau jis nebuvo užsidaręs, policijos pareigūnai, kartu su šeimininku bei jo draugu ten svečiavosi. Ir administracinės teisės pažeidimo protokole yra nurodytas laikas, kada neva, pažeidė įstatymus 23 val. 30 min., t. y. toks laikas, kai alaus baras jau l val. 30 min. turėjo būti uždarytas. Taigi, patys pareigūnai dangstė neteisėtą įmonės veiklą, jos nenutraukė, nesurašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir panašiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė galiojantį Policijos veiklos įstatymą bei savo kaip pareigūnų pareigas. Jos nurodomas aplinkybes patvirtina prie atsiliepimo pridedamas Panevėžio rajono savivaldybės Mero potvarkio nuorašas, iš kurio matyti, iki kada turi teisę dirbti R. M. įmonė, konkrečiai, baras. Teismas nei pažeidė, nei netinkamai pritaikė kokių nors proceso teisės normų, nepažeidė materialiosios teisės normų, motyvuotai, pagrįstai ir teisingai priėmė nutarimą nutraukti jos atžvilgiu administracinę teiseną (ATPK 250 str. l p.) Prašoma apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyta incidento fabula sudaro pažeidimo objektyviąją pusę. Reikia sutikti su Z. N. atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu teiginiu, kad policijos pareigūnų reikalavimų apimtį nustato teisės dokumentai, kad ne bet koks pareigūno reikalavimas užtraukia administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje turi ypatingą svarbą ir šiuo procesiniu dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo, jame suformuluojamas kaltinimas. Kaltinimas turi būti aiškus ir todėl turi būti nurodyta kokiomis teisės normomis apibrėžtų reikalavimų apkaltintasis asmuo nevykdė padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Priešingu atveju, negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė. Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra tik veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį, tačiau nėra nurodyta kokiais norminiais aktais vadovaudamasis pareigūnas veikė ir kėlė reikalavimus patrauktajam administracinėn atsakomybėn asmeniui, kurių šis nepaisė. Iš bylos medžiagos reikėtų suprasti, kad pareigūnams buvo duota užduotis užtikrinti viešėją tvarką šventės metu. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, šiuo atveju policijos pareigūnai turi vykdyti pareigas ir jų veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar kitame norminiame akte. Administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūno reikalavimas traktuojamas teisėtu, tačiau jis nepagrindžiamas teise.

Beje, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime padarytuoju įrodymų vertinimu. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Teismas įrodymus vertino teisingai, yra įrodymų analizės ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Apelianto teigimas kad teismas turėjo kviesti papildomus liudytojus, nenurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole, nepriimtinas, nes nesiderina su teismo bešališkumo principu. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas