Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-506 dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 148 MGL, t. y. 7400 Eur dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 14 d. 1/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2024 m. rugsėjo 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs minėtus Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su teiginiu, kad šiuo metu galima įžvelgti akivaizdžią nuteistojo D. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste yra pagrindas teigti, jog nuteistasis D. K. yra įgyvendinęs ir kitą BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią lygtinio paleidimo taikymo sąlygą, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Vis dėlto, pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai, kad nuteistasis atitinka minėtus kriterijus, dar nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei nuteistasis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. kuomet įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju Komisija, remdamasi Nutarime pateiktais argumentais, konstatavo, kad nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra tikslingas, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Savo ruožtu teismas, susipažinęs su nuteistojo D. K. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo D. K. asmens bylą, neturi pagrindo nesutikti su Komisijos vertinimu ir daro išvadą, kad D. K. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš veiksnių, skatinusių nuteistąjį D. K. nusikalsti, buvo finansinės naudos siekimas – Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis nusikalstamos veikos vykdymo metu nedirbo ir pats pripažįsta, kad finansinis nesaugumas ir nedarbas buvo veiksniai, skatinę jo nusikalstamumą. Šiame kontekste svarbu įvertinti nuteistojo požiūrį į darbą ir jo galimybes užsidirbti pragyvenimui teisėtu būdu. Skunde nuteistasis teigia, kad Komisija, anot jo, netinkamai įvertino šias aplinkybes. Visų pirma nuteistasis nurodo, kad Komisijos teiginys, jog jo vykdoma individuali veikla ((duomenys neskelbtini)) yra galimai fiktyvi, yra spekuliatyvus ir neturi jokio faktinio pagrindo. Nurodo, kad jo individuali veikla yra teisėtai registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI), jis reguliariai deklaruoja pajamas ir moka mokesčius, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai. VMI ar kitos institucijos nėra inicijavusios jo veiklos sustabdymo ar panaikinimo procedūrų, kas patvirtina veiklos teisėtumą. Teismas pažymi, kad nors nėra pagrindo nesutikti su pastaraisiais nuteistojo teiginiais, tačiau, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ši individuali veikla, visų pirma, nuteistojo yra vykdoma pakankamai neilgą laikotarpį, t.y. ji tik 2025 m. vasario 17 d. buvo prilyginta darbinei veiklai, o taip pat į tai, kad nėra pateikta duomenų, kokio dydžio pajamas nuteistasis gauna iš individualios veiklos, dėl ko negalima įvertinti, ar šių lėšų pakanka nuteistojo pragyvenimui ir skolų dengimui. Šių duomenų teismui taip pat nėra pateikta, jų nuteistasis nenurodė ir skunde. Taigi, nors ir nėra konkrečių faktinių aplinkybių, įrodančių, jog nuteistasis šią veiklą vykdo fiktyviai, Komisija turėjo pagrįstą pagrindą skeptiškai vertinti aplinkybę, ar vien šios nuteistojo individualios veiklos užtenka išpildyti pozityvaus užimtumo kriterijų ir neabejotinai teigti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, gebės pragyvenimui pelnytis teisėtu būdu, kas nagrinėjamu atveju yra ypač svarbu, turint omenyje, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo susijusios su siekiu gauti lėšų neteisėtu būdu.

Taip pat šia tema nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijai jis pateikė oficialią pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Šis darbas užtikrina teisėtas pajamas, galimybę padengti įsiskolinimus ir sėkmingą integraciją į visuomenę. Anot nuteistojo, Komisijos sprendimas ignoruoti šią pažymą pažeidžia ABTĮ 8 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad Komisija Nutarime pripažino, jog jis laisvėje dirbo, turi darbinius įgūdžius ir motyvaciją, kas tiesiogiai patvirtina jo pasirengimą reintegracijai, tačiau sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra prieštaringas, nes ignoruoja šias Komisijos išvadas. Tačiau teismas su šiuo nuteistojo teiginiu nesutinka. Visų pirma, Komisija Nutarime aplinkybę dėl nuteistojo patvirtinto įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju įvertino, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas šioje įmonėje, tačiau Komisija atkreipė dėmesį, kad metinis atlyginimo vidurkis šioje įmonėje tėra 339 Eur, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo finansinio stabilumo po paleidimo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo Komisijos vertinimu. Aktualiais duomenimis, gautais iš „rekvizitai.vz.lt“ puslapio, UAB (duomenys neskelbtini) metinis atlyginimų vidurkis šiuo metu siekia 386 Eur, 2025 m. gegužės 1 dienos duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo 559 Eur (neatskaičiavus mokesčių). Taigi, remiantis minėtais duomenimis, teismui taip pat kyla abejonių, jog minėtos darbinės veiklos užtektų užtikrinti nuteistojo gebėjimą pragyvenimui pelnytis teisėtu būdu išėjus į laisvę. Papildomai šiuo atveju pažymėtina, kad nors teismas teigiamai vertina tai, jog pastaruoju metu stebimos nuteistojo pastangos darbinės veiklos atžvilgiu, pastebėtina, kad nuteistasis D. K. šias pastangas deda tik pakankamai neilgą laiką – jo individuali veikla pripažinta darbine veikla 2025 m. vasario 17 d., o įdarbinimo galimybė UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinta 2025 m. balandžio 23 d., nors bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. lapkričio 16 d., tokiu būdu darytina išvada, kad pastangas užtikrinti savo pozityvų užimtumą nuteistasis pradėjo rodyti tik priartėjus laikotarpiui, nuo kurio buvo galimas jo lygtinis paleidimas, tikėtina, suvokdamas, jog darbinė veikla bus teigiamai įvertinta svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Taigi, nors teismas ir teigiamai vertina aplinkybę, kad D. K. šiuo metu vykdo individualią veiklą (nors jos apimtys ir nėra aiškios) ir patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, visgi pažymėtina, kad tai dar negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbą išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie pelnymosi pragyvenimui nusikalstamu būdu, todėl ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama svarstant lygtinio paleidimo klausimą, o turi būti vertinama kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Tokiu būdu nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad Komisijos Nutarimas jam netaikyti lygtinio paleidimo, priimtas įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias darbines aplinkybes, yra prieštaringas, kadangi akivaizdu, jog tai nebuvo vienintelė aplinkybė, kuria Komisija motyvavo savo sprendimą.

Aplinkybė, kad nuteistąjį charakterizuojančios darbinės aplinkybės negali būti suabsoliutinamos, nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje pabrėžta, kad nuteistasis darbinę patirtį pradėjo kaupti nuo 2016 m., yra sukaupęs pakankamą darbo stažą pagal savo amžių, tačiau buvo epizodų, kai metė darbą neturėdamas kito ir pasirinko neteisėtą veiklą kaip pajamų šaltinį. Anksčiau turėti darbo ryšiai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, kas rodo, kad nors formaliai socialiniai vaidmenys egzistavo, jie nebuvo pakankami apsauginiai veiksniai, stabdantys kriminalinį elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tokia patirtis rodo būtinybę gilinti elgesio pokyčius ir vertinti ne tik nuteistojo faktinį užimtumą, bet ir asmens motyvaciją bei atsakomybės jausmą laikytis teisėto gyvenimo būdo. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus ir kitų Socialinio tyrimo išvadoje išskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymas, o būtent: nuteistojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių bei tai, kad jis buvo įtakojamas asocialios grupės. Šie kriminogeniniai veiksniai yra susiję su D. K. asmeninėmis savybėmis, kurios turėjo įtaką jo nusikalstamam elgesiui, todėl svarbu įvertinti nuteistojo progresą jas valdant laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Nutarime Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo pripažįsta pasidavęs netinkamai asmenų įtakai, turi menką atsparumą aplinkai, įkalinimo įstaigoje ši situacija išlieka tokia pat – pagal 2025 m. gegužės 15 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus (KŽS) pateiktus duomenis, nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos. Nuteistasis gebėjo įvardinti tik kai kuriuos savo kriminogeninius veiksnius bei tik dalį savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Su mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis susieti kriminogeniniai veiksniai dar nėra valdomi pilna apimtimi. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia Komisijos išvada. Analizuojant Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, matyti, kad D. K. yra teistas tris kartus, jo nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio – susijusios su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) disponavimu. Nuteistojo elgesio raida rodo pasikartojančią nusikalstamą orientaciją ir nesimokymą iš ankstesnių klaidų. Taip pat nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje ir pats pripažįsta pasidavęs jų įtakai, siekdamas greito finansinio pelno, kas atskleidžia jo menką atsparumą išorinei įtakai bei motyvacijai gauti neteisėtas pajamas. Plačiau analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio sritį, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis ne visada geba atpažinti problemines situacijas ir jų sprendimo būdus, jam būdingas impulsų kontrolės trūkumas, pasireiškiantis kartotiniu nusikalstamu elgesiu ir nesugebėjimu suvaržyti elgesio, neatsižvelgiant į galimą žalą visuomenei. Nors nuteistasis supranta priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veikų ir pasekmių, anksčiau buvo linkęs nepasidaryti išvadų ir pilnai nepriimti atsakomybės už savo veiksmus. Šiame kontekste svarbu įvertinti nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų istoriją. Iš duomenų, pateiktų Socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad nuteistasis nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. dalyvavo psichologinėje intervencijos priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, kurios metu buvo skatinamas analizuoti situaciją, įsijaučiant į kito žmogaus vaidmenį, tiek ir kalbant apie savo paties problemas bei nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau nuteistojo dalyvavimas šioje intervencijoje buvo vertinimas tik kaip iš dalies sėkmingais, jo dalyvavimas nepasižymėjo stipria motyvacija bei pastangomis, jis nebuvo suinteresuotas išsamiai savianalizei. Nors intervencijos pabaigoje nuteistasis pademonstravo kiek patobulintus įgūdžius problemų identifikavimo srityje ir sugebėjo įvardinti kai kuriuos savo kriminogeninius veiksnius bei dalį savo nusikalstamo elgesio pasekmių ne tik sau pačiam, bet ir kitiems, tačiau pažymėta, kad mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis susieti kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi pilna apimtimi ir tolesnis intervencinis darbas turėtų būti nukreiptas į tų pačių kriminogeninių veiksnių – problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių suvokimo valdymą. Tuo tarpu dalyvaudamas individualiose psichologinėse konsultacijose nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. gegužės 13 d., nuteistasis jau parodė didesnę motyvaciją, jo dalyvavimas buvo išreikštas kaip sėkmingas, jis į konsultacijas įsitraukė vedamas ne tik išorinės, bet ir vidinės motyvacijos, siekdamas gilesnės savianalizės, pripažino padaręs klaidų ir išreiškė norą jas suprasti ir ateityje nekartoti. Programos metu gebėjo įvardinti kylančias problemas, ieškojo konstruktyvių sprendimo būdų, analizavo savo stipriąsias ir silpnąsias savybes bei jų įtaką skirtingose gyvenimo srityse, savo nusikalstamo elgesio aplinkybes bei numatė konkrečius veiksmus, padėsiančius tokių sprendimų išvengti ateityje. Taigi, nors šiuo atveju matomas nuteistojo progresas dalyvaujant tokio pobūdžio intervencinėse priemonėse, vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad aktyvesnis ir sėkmingas D. K. dalyvavimas tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, stebimas pakankamai neilgą laikotarpį, ir tik pastaraisiais metais, jau suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas tokio pobūdžio priemonėse. Teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu įrodė, jog nori ir gali dėti pastangas valdyti su jo mąstymu ir elgesiu susijusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, kryptingai siekdamas pokyčių šioje srityje, tačiau nėra pagrindo nesutikti su Socialinio tyrimo išvadoje ne kartą pakartota įžvalga, kad nuteistojo atžvilgiu dar yra reikalinga tolesnė intervencija, siekiant gilinti kriminogeninių veiksnių supratimą, stiprinti problemų sprendimo įgūdžius ir atsakomybės už savo veiksmus priėmimą. Teismo vertinimu, nors nuteistojo D. K. pastangos mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdžios, ją nuteistasis dar gali reikšmingai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir tęsdamas dalyvavimą tikslinėse intervencinėse priemonėse, todėl ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad pataisos įstaigoje jo elgesys buvo pavyzdingas, kas patvirtina jo pasirengimą sėkmingai integracijai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad pirmą kartą nuteistiems asmenims lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas prioritetine tvarka, nes jų reintegracijos galimybės yra didesnės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pats ne visiškai atitinka savo deklaruojamus kriterijus. Visų pirma, pažymėtina, kad D. K. nėra pirmą kartą nuteistas asmuo. Kaip jau minėta, jis iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jam buvo paskirta šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė, buvo teistas du kartus, visus iš jų – už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, už pirmąjį iš šių teistumų jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Vis dėlto šios aplinkybės nesulaikė D. K. nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, ko pasėkoje jam buvo paskirta jau reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Šiuo atveju, remiantis anksčiau išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad D. K. iš ankstesnių teistumų ir jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, grįždavo prie nusikalstamų veikų darymo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti to, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, tam, kad nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą, jo elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, kaip jis teigia, kadangi jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo baustas vieną kartą (2024 m. lapkričio 6 d. už narkotinių medžiagų vartojimą). Pastaroji aplinkybė rodo, kad ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis patyrė tam tikrų sunkumų su disciplinuotu elgesiu.

Nuteistasis skunde taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad 2025 m. birželio 19 d. pataisos įstaigos administracija, įvertinusi jo elgesį ir resocializacijos pažangą, priėmė sprendimą iš paprastosios grupės jį perkelti į lengvąją grupę. Paskyrimas į lengvąją grupę, anot nuteistojo, reiškia, kad jo elgesys laikomas nepriekaištingu, o jo resocializacijos rezultatai – teigiami, kas dar kartą patvirtina, kad jis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos sprendimas ignoruoti ar neatsižvelgti į šią naują aplinkybę, anot nuteistojo, dar labiau sustiprina argumentą, jog sprendimas neskirti lygtinio paleidimo yra neproporcingas, formalus ir prieštarauja tiek nacionaliniam teisiniam reguliavimui, tiek tarptautiniams žmogaus teisių standartams. Tačiau teismas su tokiu nuteistojo vertinimu nesutinka. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad su skundu iš tiesų yra pateiktas 2025 m. birželio 19 d. sprendimas dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau šis sprendimas buvo priimtas jau po Nutarimo priėmimo 2025 m. birželio 17 d., taigi, Komisija į šią aplinkybę negalėjo atsižvelgti priimdama Nutarimą. Atitinkamai ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu naikinti Nutarimą. Savo ruoštu teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, taip pat su skundu pateiktas sprendimas, iš kurio matyti, kad D. K. 2025 m. gegužės 29 d., buvo paskirta skatinimo priemonė, yra vertintinos teigiamai. Įvertinus nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų bei paskatinimų dinamiką, sutiktina, kad šiuo atveju D. K. elgesio korekcija vyksta teigiama linkme, jo elgesys šiuo metu yra disciplinuotas, visgi, toks nuteistojo elgesys yra tai, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ir pati savaime ši aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš teismo anksčiau aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad būtent patekimas į struktūruotą aplinką, t.y. laisvės atėmimo vietų įstaigą, buvo ta sąlyga, kuri padėjo nuteistajam sėkmingai imtis priemonių valdyti jam aktualius kriminogeninius veiksnius, tačiau šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl jo gebėjimo šią iniciatyvą sėkmingai tęsti nestruktūruotoje aplinkoje lygtinio paleidimo atveju.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad D. K. šiuo metu dar yra neatlikęs santykinai nemažos bausmės dalies – beveik 10 mėnesių iš paskirtų 2 metų 6 mėnesių, t.y. beveik trečdalio bausmės. D. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, o nuteistojo pažanga mažinant su šia rizika susijusius kriminogeninius veiksnius, kaip jau minėta, yra stebima dar pakankamai neilgą laiką. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo D. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. K. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-506 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.