Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 str. nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės policijos nuovada 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. nutraukė, motyvuodama tuo, kad nėra pažeidimo įvykio ir sudėties.

J. M. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

J. M. nuomone, D. Ž. teismui nepateikė dokumentų patvirtinančių jos teisę kalbėti V. K. vardu ar spręsti visus su ja susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>.

Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Byloje esantys įrodymai (J. M. pareiškimas (b.l.8) patvirtina, kad 2012 m. spalio 18 d. D. Ž. neleido jai aplankyti močiutės V. K.. Įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad D. Ž. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų tam tikros žalingos pasekmės, daryti negalima. Abejoti tyčios jos veikoje buvimu leidžia ir ta aplinkybė, kad pati V. K. nenori būti lankoma giminaičių ir kitų asmenų (D. Ž. ir V. K. paaiškinimai (b.l.10-12), pastaroji žino, kad dukra D. Ž. neįleidžia lankytojų, ir tam pritaria. Byloje nėra duomenų, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, byloje esantys vaizdo įrašais tai patvirtina, todėl nėra pagrindo netikėti D. Ž. ir V. K. paaiškinimais. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Ž., neįsileisdama J. M. į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde, V. K. dėl ligų yra paskirtas nuolatinis slaugos poreikis, o slaugą atlikti pavesta B. Z., o ne D. Ž., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai V. K. gyvena su savo dukra D. Ž., be to, pastaroji susitikti su V. K. neleido J. M., o ne pašalpą už nuolatinę slaugą gaunančiai B. Z., todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog D. Ž. teismui nepateikė dokumentų patvirtinančių jos teisę kalbėti V. K. vardu ar spręsti visus su ja susijusius klausimus, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad V. K. atsisakė bendrauti su ją lankančiais giminaičiais, o jos dukra tik perdavė šią žinią artimiesiems.

Dėl bylos gražinimo iš naujo tirti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK Vilkpėdės policijos nuovadai pažymėtina, kad nors ATPK 302¹² str. 3 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, tačiau grąžinti bylą iš naujo tirti galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju grąžinti bylą policijos nuovadai nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad nesant galimybės neabejotinai nustatyti vieno iš pažeidimo sudėčiai būtinų elementų – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai nesant ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.