Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2023 m. kovo 11 d. apie 17 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „R.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje Baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas G. S. pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, yra įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Išvadą dėl kaltinamojo kaltės teismas daro remdamasis liudytojų V. L., N. S. parodymais, kitais anksčiau ištirtais ir aptartais įrodymais, kurių sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo G. S. kaltė yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų N. S. ir V. L. parodymais, šių liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir visiškai atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Šie asmenys nėra pažįstami, nesaistomi tarpusavio santykiais, todėl akivaizdu, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas liudytojas N. S. parodė, kad „P.“ vairuotojas jam pasirodė įtartinas jau nuo tada, kai jį pastebėjo vairuojant automobilį P. A. teritorijoje. Važiuojant paskui jį, matė, kad vairuotojas važiavo neatsargiai, mėtėsi po kelią, stebėdamas šio vairuotojo neatsargų mėtymąsi po važiuojamąją kelio dalį, nutarė pasekti iš paskos. Matė, kaip minėto automobilio vairuotojas sustojo tiesiog sankryžoje ir užsigesino automobilį. Jis atsidaręs langą, lėtai pravažiavo pro sustojusį automobilį ir pamatė, kad už vairo sėdintis asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, bando atidaryti langą, bet jam nepavyksta. Kol skambino 112, matė, kaip minėtas P. vairuotojas išlipo iš automobilio, atsidarė kapotą, iki minutės laiko užtrukęs, jį užsidarė ir nuvažiavo link „L.“ prekybos kvartalo. Jam nuvykus, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas V. L. patvirtino, kad 17.00 val. iš budėtojų gavę nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) g., nes automobilį P. vairuoja neblaivus asmuo. Visą laiką kol vyko nurodytu adresu su pranešėju bendravo telefonu. Nuvykus į parduotuvės „L.” aikštelę, matė, kad vairuotojas automobilyje sėdi vienas. Pradėjus bendrauti su asmeniu, iš karto pajautė stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudę, batų raišteliai atrišti, atsegtos kelnės. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau jis keistai elgėsi, iš pradžių tą daryti lyg ir sutiko, tačiau priėjęs prie tarnybinio automobilio kategoriškai tai atsisakė padaryti. Vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testą: eiti tiesia linija pėda po pėdos, tačiau ir šį veiksmą jis atsisakė atlikti. Nepavykus nustatyti vairuotojo blaivumo, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Policijos komisariate jam taip pat ne vieną kartą buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą, tačiau tai darytis jis ir toliau vengė, todėl buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kraujo ir šlapimo mėginiui paimti. Jokių išmestų daiktų, kadangi tą dieną buvo šviežiai prisninga, nebuvo. Į įvykio vietą nuo automobilio P. atvykimo, pareigūnai atvyko maždaug per minutę laiko. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo atsisakė eiti tiesia linija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtino, kad G. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.52 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0.68 promilės etilo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakyme nurodyta, kad nėra prieštaravimo tarp to paties asmens paimtame šlapime nustatytos alkoholio koncentracijos 0,68 % ir kraujyje nustatytos alkoholio koncentracijos 2,52 %. Šie duomenys rodo, kad suvartotas alkoholis yra rezorbcijos fazėje, kuomet alkoholio koncentracija kraujyje jau yra didelė, o į šlapimą dar tik pradėjo skirtis. Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2023 m. kovo 11 d. 17.05 val. gautas telefoninis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. automobilio P., v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vingiavo keliu, buvo išlipęs iš automobilio, vos pastovėjo ant kojų. Pranešėjas sujungtas su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK. Pranešime Bendrajam pagalbos centrui, garso įraše užfiksuota, kad pranešėjas nurodo, kad važiuoja paskui neblaivų vairuotoją, kuris (duomenys neskelbtini) gatvėje išlipo iš automobilio. Pranešėjas nurodo automobilio markę –P., pasako valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) Operatoriui paklausus, iš ko jis sprendžia, kad vairuotojas neblaivus, pranešėjas atsako, kad jis dabar išlipo sankryžoj ir nepastovi ant kojų. Taip pat nurodo, kad ilgokai važiavo paskui jį ir jis per visą kelią svirduliavo. Pranešėją sujungus su policijos budėtoju, pranešėjas nurodė, kad P. vairuotojas sustojęs atsidarė mašinos kapotą, po to vėl įlipo į automobilį ir važiuoja. Pranešėjas nurodo, kur važiuoja P. automobilio vairuotojas ir pasako, kad sustojo aikštelėje už „L.“, aikštelės vietą. Apžiūrint vaizdo įrašus matyti, kad policijos pareigūnai siūlo G. S. pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, tačiau jis atsisako, nurodo, kad pūsti nenori, pasako, kad atsisako pūsti, kad dirba „L.“. Vėliau policijos pareigūno įkalbinėjamas pučia į alkotesterį, tačiau neįpučia reikiamo kiekio, blaivumas nenustatomas.

Visi šie aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo G. S. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai. Nors kaltinamasis tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek apklausiant teisme, neigė savo kaltę, pateikdamas savo deklaratyvią gynybos versiją, kad neva alkoholį vartojo tik sustabdęs automobilį, o jo neadekvatų elgesį galėjusios įtakoti maudynės šaltame vandenyje, tačiau kaltinamasis jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė nurodytų tariamų aplinkybių, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės ir bausmės, numatytos baudžiamajame kodekse už tyčinio nusikaltimo padarymą. Teismas vertindamas kaltinamojo gynybinę poziciją, jog alkoholinius gėrimus jis vartojo tik sustabdęs automobilį, t. y. suvartojo 200 ml trauktinės, kurios stiprumas 43 laipsniai, pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas R. L. į ikiteisminio tyrimo pareigūno paklausimą, nurodė, kad G. S. sudėjimo, t. y. 177 cm ūgio ir 85 kg svorio vyriškos lyties (redukcijos faktorius 0,71) asmeniui suvartojus 200 ml 43 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam pilnai rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta maksimali 1,14% alkoholio koncentracija, kai tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykio dieną 17.50 val. iš kaltinamojo paėmus kraujo mėginį, jam nustatyta dvigubai didesnė, t. y. 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Pažymėtina, kad analizuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltinamojo akcentuojamą aplinkybę, kad jis blogai jautėsi, netinkamai vairavo, nes jam svaigo galva nuo neva patirto šalčio poveikio ir jo organizmo reakcijos, teismas vertina kaip siekį sumenkinti baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų svarbą, priešpastatyti nereikšmingas šiam įvykiui aplinkybes, kurios suklaidintų teismą, siekiantį nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų V. L., N. S. parodymais, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu ir specialisto išvada, specialisto atsakymu, vaizdo bei garso įrašais, kitais aukščiau aptartais faktiniais duomenimis, nes šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina kaltinamojo veiksmuose esant BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (b. l. 147–148), per penkerius metus būdamas vieną kartą baustu administracine tvarka už KET pažeidimą (b. l. 154). G. S. nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas ir nesigydė (b. l. 160). G. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracinė nuobauda yra negaliojanti, nors bylos nagrinėjimo metu niekur nedirbo, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad iki įvykio jis turėjo nuolatines pajamas, yra darbingo amžiaus, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad švelnesnės bausmės – baudos paskyrimas kaltinamajam atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. nusikalto pirmą kartą, už tokio pobūdžio KET pažeidimus nėra baustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl skiriamos bausmės – baudos dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu siūlė paskirti kaltinamajam G. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir transporto priemonės konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...>, gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs G. S. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, vairavo transporto priemonę pakankamai ilgą atstumą, judriuoju paros metu, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir viešame eisme dalyvaujančių asmenų saugumui, nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, sprendžia, kad dviejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir tinkamas bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, jog nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas yra konfiskuotinas turtas, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, nes ši transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė, be kurios nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2023 m. kovo 15 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 46–47) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis G. S.. Kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 121 – 124, 125–128). Šios kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 57 MGL, tai yra 2 850 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog G. S. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas G. S. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2023 m. kovo 15 d. nutarimu G. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.