- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-19702-1190/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02003-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Kiršienė
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- I. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. S.
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys antstolis R. S., I. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas prašo: 1) nustatyti 38,2948 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav., naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Mikera“ matininko R. M. parengtą 2025 m. gegužės 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovui atskirai naudotis skiriama 191474 m² dalis, pažymėta indeksu „1“ žalsvai mėlyna spalva, o atsakovams skiriama naudotis skiriama 191474 m² dalis, pažymėta indeksu „2“ geltona spalva; 2) priteisti iš su ieškiniu nesutinkančių atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi ir su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas bei teismo išlaidas valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), atsiliepime nurodė, jog ginčo tarp ieškovo ir NŽT dėl plano suderinimo niekada nebuvo. Nors NŽT buvo nurodžiusi jai pateikto derinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano trūkumus, ieškovas patikslinto plano atsakovei nepateikė; jį pateikė teismui kartu su ieškiniu. Prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Atsakovas Ž. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jam siųsti ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir laikomi įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo ir trečiojo asmens I. A. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams. Ieškovui priklauso ½ dalis žemės sklypo, atsakovams – kita ½ dalis. Todėl pasirinko tokią naudojimosi tvarką – po ½ dalį. Mano, kad tokia naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš bendrasavininkų yra Lietuvos Respublika, kuri pati žemės sklypo nedirbs, o atsakovo dalis yra areštuota, atitinka interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principus. Su NŽT interesai suderinti, bendraturčiams naudotis tenkančiose sklypo dalyse yra proporcingai dirbamos ir miško žemės. Duomenų, kad kurio nors bendraturčio teises pažeistų prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka, byloje nėra. Naudojimosi tvarka objektyviai pagrįsta. Teismų praktikoje nėra draudimo, nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kai vienam bendraturčiui naudotis nustatoma konkreti sklypo dalis, o kiti bendraturčiai, tarp jų ir Valstybė, dalimi naudotųsi bendrai. Ieškovas 2019 m. buvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį ir ji buvo įregistruota viešajame registre. Tačiau sutarties galiojimas baigėsi ir pratęstą žemės sklypo dalies nuomos sutartį, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, VĮ ,,Registrų centras“ neregistravo. Tinkamam nuosavybės valdymui būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. NŽT nurodžius trūkumus, matininkas, atsižvelgdamas į šiuos trūkumus, pateikė tokį planą, koks jis galėtų būti įregistruotas. Visi trūkumai pašalinti. Su atsakovu buvo bendrauta, bet susitarti nepavyko. Miško žemė padalinta lygiomis dalimis. Visas sklypas yra apvažiuojamas, privažiavimas yra. Konfliktas tarp šalių kilęs, atstovės žiniomis, kadangi ieškovas nėra giminaitis, o žemės sklypas anksčiau buvo giminių rankose.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams. NŽT valdo žemės sklypo dalį kaip valstybinės žemės patikėtinis. Ieškovas kreipėsi į NŽT ir pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. NŽT ieškovui nurodė, kad planą suderinti iš esmės kliūčių nėra, tačiau nurodė technines klaidas: nurodyti žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinatės, gretimybės ir privažiavimo kelią. Iš pateikto teismui plano matyti, kad ieškovas atsižvelgė į NŽT pastabas ir trūkumus ištaisė. Kliūčių suderinti šį planą NŽT nebūtų, tačiau ieškovas jo NŽT nepateikė, o kreipėsi į teismą. Duomenų, kad žemės sklypas būtų naudojamas kitaip nei prašo nustatyti ieškovas, NŽT neturi. Taip pat neturi duomenų, kad ieškovo dalies nuomininkė naudotų atsakovo sklypo dalį. NŽT pretenzijų dėl plano neturi, priekaištų iš atsakovo NŽT negavusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 38,2948 ha žemės sklypas, unikalus Nr. esantis Kėdainių r. sav., (toliau – Sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (95737/382948 dalys), atsakovui (95737/382948 dalys) ir ieškovui (191474/382948 dalys). Valstybei priklausančią žemės sklypo dalį turto patikėjimo teise valdo Ž. I. pateikė UAB ,,“ 2025 m. gegužės 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį skirtingomis dalimis pažymėtos dvi lygios Sklypo dalys, iš kurių viena 19174 m² dalis (mėlyna) naudotis būtų skiriama atskirai ieškovui, o 19174 m² dalis (geltona) naudotis būtų skiriama bendrai atsakovams (t. 1, 15 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo, tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus. Teismas yra pasisakęs, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Nustatoma naudojimosi tvarka turi būti patogi bendraturčiams, racionali ir turi tarnauti geresniam nuosavybės valdymui. Minėta tvarka turi atitikti proporcingumo principą, t. y. nepažeisti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekiant išvardintų tikslų turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taip pat teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-481/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-423/2012).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė susirašinėjimo su atsakovu el. paštu kopiją, taip pat matininko E. V. 2020 m. spalio 9 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį naudojimosi tvarkos pageidavo atsakovas. Iš šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, jog miško žemės sklype plotas padalintas ne proporcingai kiekvieno bendrasavininko turimai žemės sklypo daliai. Be to, pagal šį planą ieškovui atskirai naudotis skiriama 291704 m² dalis, o atsakovui ir R. S., po kurio mirties palikimą priėmė Valstybė, bendrai naudotis skiriama 91244 m² dalis, taigi akivaizdu, jog naudotis skiriamos dalys neatitinka turimos žemės sklypo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas UAB ,,“ 2025 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, pagal kurį naudojimosi Sklypu tvarką prašo nustatyti ieškovas, parengtas atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismas įvertinęs, ieškovo pateiktą planą bei byloje pateiktus kitus rašytinius duomenis, ieškovo atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad šis planas atitinka teisės aktų reikalavimus bei tinkamai įgyvendins bendraturčių teises.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra logiška, pagrįsta ir nepažeidžianti nė vieno iš bendraturčių teisių, yra pagrindas nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal UAB ,,“ matininko R. M. 2025 m. gegužės 5 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Ž. S. 1000,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, 114,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur už matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Teisinės pagalbos išlaidoms pagrįsti pateikė 2025 m. gegužės 2 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2037 bei jos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimo pavedimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, iš esmės su ieškinio reikalavimais sutiko, ieškovė reiškė reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš nesutinkančio atsakovo, teisinės pagalbos išlaidos bei byloje sumokėtas žyminis mokestis priteisimas iš atsakovo Ž. S. ieškovui.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 121,00 Eur už matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2025 m. sausio 24 d. UAB ,, išrašytą sąskaitą 121,00 Eur sumai.
CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014). Atsižvelgiant į tai, kad neparengus minėto plano, bylos išnagrinėjimas nebūtų įmanomas, be šių išlaidų ieškovo ieškinys negalėtų būti patenkintas, spręstina, jog ieškovas neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, be jų apsieiti nebuvo įmanoma, jos nėra neprotingai didelės. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu plano rengimo išlaidų priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr., esančiu Kėdainių r. sav., tvarką pagal UAB ,,“ matininko R. M. 2025 m. gegužės 5 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 191474 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“ mėlyna spalva, o atsakovai Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, kartu naudojasi 191474 m² dalimi, pažymėta indeksu „2“ geltona spalva.
Priteisti ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 235,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą siųsti VĮ ,,Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.