Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-22 · Administracinė byla Nr. I-4396-580/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
I-4396-580/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Petras Viščinis (pirm.), Jūra Marija Strumskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Trečiasis asmuo
T. V.
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Juozas Čivilis, Birutė Deveikienė
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko,

sekretoriaujant Neringai Pustovit,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Janinai Miknevičienei ir advokatui Juozui Čiviliui,atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui T. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Birutei Deveikienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) 2008-08-22 akto Nr. (100)11.55-1013 rezoliucinę dalį, kurioje prašoma iki š.m. spalio 3 dienos likviduoti pradėtą statyti konstrukciją bendroje mansardoje ir apie tai iki spalio 6 dienos informuoti Departamentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu T. V. lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagal bendraturčių susitarimą T. V. valdo pirmą aukštą, o pareiškėjas – antrą. Pareiškėjas nusprendė iš vidaus apšiltinti gyvenamojo namo antro aukšto perdenginius. Vykdant remonto darbus 2008-07-23 gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-07-16 reikalavimą, kuriuo buvo įpareigotas pristatyti remontą leidžiančius dokumentus. 2008-08-22 aktu Nr. (100)11.55-1013 Departamentas priėmė skundžiamą sprendimą. Su sprendimo įpareigojimu iki nustatytos datos likviduoti pradėtą statyti konstrukciją pareiškėjas nesutiko. Dėl įpareigojimo leisti T. V. patekti į palėpę nurodė, kad dėl to ginčo nėra, jis sutinka, kad T. V. pagal suderintą projektą įsirengtų įėjimą į jai priklaussančią palėpės dalį. Pareiškėjas pažymėjo, jog priimtas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nes nėra grindžiamas objektyviais duomenimis bei teisės normomis, netinkamai įvertinta faktinė bei teisinė situacija, klaidingai konstatuojama apie neteisėtos statybos vykdymą ir keliami reikalavimai likviduoti atliktus darbus. Be to, akte nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi, neteisėta laikytina tokia statyba, kai statinys (jo dalis) yra statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, savavališka statyba laikoma statinio (jo dalies) statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktu bei aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14 punktu, atskirų patalpų apšiltinimas iš pastato vidaus, perdenginių apšiltinimas priskirtini prie pagrindinių statinio paprastojo remonto darbų. Pareiškėjo manymu, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jis yra atleidžiamas nuo pareigos gauti statybos leidimą, nes statybos leidimas neprivalomas atliekant statinio paprastąjį remontą, nebent statinio paprastasis remontas atliekamas saugomoje teritorijoje. Kadangi gyvenamasis namas, esantis B. Sruogos g. 23, Vilniuje, nėra saugomoje teritorijoje, todėl šio namo antro aukšto paprastajam remontui nėra būtinas statybos leidimas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teiginiu, kad prieš pradedant statybos, remonto darbus bendrojoje dalinėje nuosavybėje privaloma gauti bendrasavininkės notarine tvarka patvirtintą sutikimą, kadangi savo lėšomis remontuoja tik jam nuosavybės teise priklausančio namo antrojo aukšto patalpas ir nereikalauja kitos bendraturtės atlyginti dalį remonto išlaidų. Pažymėjo, kad aktas surašytas kompetentingo duoti tokius nurodymus subjekto, todėl laikytinas administraciniu sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Departamento vyriausiasis specialistas V. D., vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsniu, patikrinęs adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomus darbus nustatė, jog yra vykdomi mansardinio aukšto įrenginėjimo darbai, neturint namo bendrasavininkės sutikimo. Nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymiai, tačiau atsižvelgiant į nedidelę atliktų darbų apimtį, nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo procedūros ir pasiūlyta pareiškėjui geranoriškai išardyti sumontuotą konstrukciją, išdėstant pasiūlymą ginčijamame 2008-08-22 rašte Nr. (100)11.55-1013. Pareiškėjas skunde plačiai pasisako dėl statybos leidimo, dėl vykdomo paprastojo remonto, kuriam nereikalingas statybos leidimas, tačiau raštas su minėtais klausimais nesusijęs. Pareiškėjas 2008-08-22 atsakovo raštą Nr. (100)11.55-1013 vadina aktu, tačiau šiuo raštu buvo tik pasiūlyta pareiškėjui geranoriškai išspręsti konfliktinę situaciją. Pažymėjo, kad ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad reikalavimas, jog prieš pradėdamas statybos, remonto darbus bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pareiškėjas turėjo gauti bendraturtės sutikimą, yra teisėtas. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidžia bendraturtės teisę į nuosavybę. Civilinio kodekso 4.81 straipsnis numato, jog namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis, konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi bendraturčiams priklauso po 1/2 palėpės dalį (juridiškai palėpė nėra padalinta), todėl pareiškėjas be bendraturtės sutikimo negali pradėti statyti konstrukcijos bendroje palėpėje. Pažymėjo, kad iki 2008 m. pavasario galėdavo patekti į palėpę pareiškėjui po namo padalinimo likusiais laiptais, tačiau šiuo metu jai neleidžiama. Patekti į palėpę reikalinga dėl to, kad ten yra įrengta jos televizijos antena, turi būti valomas namo kaminas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

VĮ Registrų centras duomenimis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po 1/2 priklauso pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui (b.l. 10-11). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-08-22 raštu Nr. (100)11.55-1013 (b.l. 8) pareikalavo, kad A. V. iki 2008-10-03 likviduotų pradėtą statyti konstrukciją bendroje mansardoje ir apie tai iki 2008-10-06 informuotų Departamentą arba gautų bendrasavininkės sutikimą darbų tęsimui. Be to, šiuo raštu pareiškėjas įpareigojamas užtikrinti nevaržomą T. V. patekimą į palėpę. Pastaroji įpareigojimo dalis dėl T. V. patekimo į palėpę nėra skundžiama, todėl dėl jos nepasisakoma. Rašte nurodoma, jog buvo patikrinti namo mansardoje atliekami statybos darbai, atlikta fotofiksacija. Kaip nurodė atsakovo atstovė, minimos fotonuotraukos nėra išlikusios. Įpareigojimas pareiškėjui grindžiamas tuo, jog jis kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valdo po 1/2 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo ir kitų statinių.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi administraciniu aktu laikomas teisės aktas, priimtas vykdant administravimo funkcijas. Statybos įstatymo 27 straipsnis numato, kad visų statinių valstybinę statybos priežiūrą apskrities lygiu vykdo apskrities viršininko administracija bei išvardina teises, kurias turi apskrities administracija bei jos įgalioti pareigūnai. Kompetentingo asmens vykdant jam pavestas administracines funkcijas priimtas aktas turi visus reikalingus administracinio akto požymius, numato reikalavimus asmeniui, todėl negali būti laikomas rekomendacinio pobūdžio raštu ar pasiūlymu.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad kiekvienas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodoma apskundimo tvarka. Skundžiamame akte teisės normos, kuriomis remiantis priimtas įpareigojimas likviduoti atliktus darbus, nenurodytos, iš turinio matyti, kad priimant aktą buvo remiamasi faktu, jog pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo turi bendrą nuosavybę. Nors raštu pareiškėjas įpareigojamas gauti trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą, nėra nurodyta teisės norma, kurios pagrindu keliamas šis reikalavimas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta apskrities viršininko administracijos teisės prižiūrėti, kad statinio statyba, į kurios sąvoką įeina ir remonto darbai, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Vadinasi, atsakovas turi teisę duoti įpareigojimus, susijusius su trečiųjų asmenų teisių pažeidimu statybos procese. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkte numatyta, kad bendraturčių sutikimas reikalingas tada, kai reikalinga gauti statybos leidimą dėl statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Tačiau tokio remonto darbų pareiškėjas neatliko. Atsakovo atstovai skundžiamame akte nekonstatavo pažeidimų, susijusių su statybos leidimo neturėjimu, tai nėra pagrindo laikyti, kad atliekamiems darbams leidimas buvo reikalingas. Atsakovo atstovo pasisakymuose atkreiptas dėmesys, jog jokių pažeidimų, susijusių su statybos leidimo neturėjimu nėra užfiksuota ir šiuo pagrindu aktas nėra grindžiamas. Vadinasi, aktas grindžiamas tik trečiųjų asmenų teisių pažeidimu, tačiau jame nėra nurodyta kokiu būdu pareiškėjo atliekami darbai pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teises, o taip pat kokiose teisės normose toks pažeidimas yra numatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-990/2007, išspausdintoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 3 yra akcentavęs sprendimo motyvavimo svarbą sprendžiant jo teisėtumo klausimą. Tas pat taikytina ir reikalingumui pagrįsti sprendimus teisės normomis. Ne pareiškėjas ir ne teismas turi parinkti teisės normą, kurios pagrindu priimamas sprendimas. Kiekvienas įpareigojimas turi būti paremtas administraciniame akte išdėstytomis teisės normomis.

Dėl paminėtų priežasčių administracinis aktas pripažįstamas savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 8 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Pareiškėjas dėl skundo padavimo turėjo bylinėjimosi išlaidų – 100 Lt žyminio mokesčio ir 590 Lt atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimi priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-08-22 akto Nr. (100)11.55-1013 rezoliucinę dalį, kurioje prašoma iki š.m. spalio 3 dienos likviduoti pradėtą statyti konstrukciją bendroje mansardoje ir apie tai iki spalio 6 dienos informuoti Departamentą.

Priteisti A. V. naudai iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 690 Lt (šeši šimtai devyniasdešimt Lt bylinėjimosi išlaidų).

Sprendimas per 14 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Petras ViščinisAudrius BakaveckasJūra Marija Strumskienė