Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, išsiskyręs, dirbantis statybininku pagal individualios veiklos pažymą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra jis turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą, mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G. išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 115,84 Eur (400 Lt), pinigines lėšas skirtas vaiko išlaikymui pervedant į motinos S. B., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. lėšų vaiko išlaikymui visiškai nemokėjo ir kitos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokiu būdu, A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2020 m. gegužės 1 d. susidarė 3489,34 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2014 metais išsiskyrė su S. J.. Santuokoje susilaukė dukros S. G., gim. (duomenys neskelbtini), po skyrybų teismas priteisė 400 litų (115,85 €) vaiko išlaikymui. Su teismo sprendimu buvo susipažinęs ir žinojo, kad turi mokėti lėšas vaiko išlaikymui, ir tai darė tol, kol buvusi sutuoktinė jam leido matytis su vaiku. Bet kai matytis su vaiku neleido, jis nustojo mokėti alimentus. Šiai dienai įsiskolinimas gali būti susidaręs iki 4000 eurų. Puikiai žino, kad skolą išieško antstoliai. Paskutinį kartą su antstole bendravo 2020 metais vasario mėnesį. Ji ragino jį mokėti alimentus, tačiau jis jai paaiškino, kad nemoka, nes jam neleidžia bendrauti su dukra. Šiuo metu dirba, tačiau antstoliui apie tai, kad jis dirba nieko nepranešė. Šiuo metu dirbdamas jis gauna atlyginimą į rankas grynais pinigais. Pats gyvena Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) (pas tėvus) ir (duomenys neskelbtini) (su drauge), Klaipėda. Šiuo metu dirba nelegaliai. Patikslino, kad jeigu jam leis matytis su vaiku, jis susidariusį įsiskolinimą padengs ir alimentus mokės. Kai turi galimybę, apiperka vaiką būtinomis prekėmis, ne kartą yra išleidęs 50 eurų ir daugiau. Taip pat nori pažymėti, kad buvusi žmona S. J. riboja susitikimus su dukra, dažniausiai leidžia susitikti ne dažniau kaip į metus kartą, ir su pašaliniais asmenimis, t. y. su jos dabartiniu vyru. Įvykus skyryboms, nežino ar buvo paskirtas laikas susitikti su dukra, skyrybų dokumentų nėra išsaugojęs, tačiau neseniai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti jam sprendimo kopiją. Paskutiniu laiku neretai sulaukia grasinančių žinučių iš buvusios žmonos, neva mirs ne savo mirtimi. Reikalauja atsisakyti vaiko pavardės, atsisakius tėvystės nebeturės pretenzijų dėl alimentų, bet jis nenori sutikti su jos tokiu reikalavimu. Nori bendrauti su dukra, palaikyti su ja ryšius, susitikti dažniau nei į metus kartą, tačiau to daryti neleidžia S. J.. Alimentų mokėti neatsisako, susidariusį įsiskolinimą pripažįsta. Patikslino, kad sutinka, jog byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei prašo jam skirti viešuosius darbus, kuriuos galės derinti su darbais ir pagal galimybes dengti susidariusį įsiskolinimą. Papildomos apklausos metu parodė, kad nieko naujo paliudyti nenori, pasilieka prie ankščiau savo duotų parodymų, juos tvirtina ir šiuo metu. Patvirtino, kad dėl to, jog nemokėjo vaikui išlaikymo galėjo susidaryti 3489,34 eurų skola, šios skolos neginčija, tačiau šiuo metu viso įsiskolinimo negali padengti, dengs jį dalimis pagal savo galimybes. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo jam skirti viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji S. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. G. susituokė 2013 metais birželio mėnesio pabaigoje. Santuokoje susilaukė dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2014 metais santuoka buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. teismo sprendimu iš A. G. dukrai S. G. buvo priteistas vaiko išlaikymas po 400 Lt, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais pačiais metais ji pateikė vykdomąjį raštą antstolei V. D.. Patikslino, kad nuo 2014 metų A. G. lėšas vaiko išlaikymui mokėjo nereguliariai. 2014 metais ji kreipėsi į antstolę dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo. 2014 metais A. dirbo, nes 2014 metais balandį jis sumokėjo 200 litų, 2014 m. liepos mėnesį gavo iš jo 300 Lt. 2015 metais sausį - 86, 89 eur; kovo mėnesį - 40 eur; 2016 metais A. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, ir iš darbovietės jai mokėjo, atsimena, kad vieną kartą buvo gavusi iš jo darbdavio grynais pinigais, šį čekį yra pateikus antstolei. Patikslino, kad A. su vaiku bendrauja kas dvejus metus, nors puikiai žino, kur jie gyvena ir jo bendravimui su vaiku ji neprieštarauja. Net teismo sprendimu buvo nustatyta, kad jis gali dalyvauti vaiko auklėjime. Šiuo metu ji yra ištekėjusi ir kai A. paskutinį kartą lankė dukrą jos dabartinis vyras siūlė leisti jam pakeisti vaiko pavardę, kad jis galėtų įsivaikinti jos dukrą ir atleisti buvusį vyrą nuo pareigos mokėti alimentus. Tačiau šis nesutiko, motyvuodamas, tuo, kad vaikas yra jo kraujas ir jis principingai to nedarys. Per laikotarpį nuo 2014 metų jis nedovanojo jai jokių dovanų, tik praeitais metais rugsėjo mėnesį nupirko jai kuprinę ir penalą, mokyklinių priemonių, gimtadieniui padovanojo 30 eurų. Buvusio sutuoktinio ji ne kartą klausė, kodėl jis nemoka alimentų, jis sako, kad dėl to, jog šiuo pinigus ji išleis savo reikmėms, o ne dukters. Jis niekaip neprisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu jis dirba nelegaliai, nes per savo „Facebook“ paskyrą „A. G.“ jis deda skelbimus, susijusius su statybomis. Patikslino, kad jis jokios specialybės neturi, tačiau dirba statybose, kloja plyteles, pila pamatus, atlieka ir kitus statybinius darbus. Jos žiniomis jis savo turto neturi, registruotas pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dėl lėšų vaiko išlaikymui nemokėjimo yra susidariusi apie 3000 eurų skola. Be to, pats A. G. pasisakė, kad 2019 metais rugsėjį važiavo į Daniją, ir iš ten žadėjo vesti alimentus, tačiau jokių lėšų nemokėjo. 2019 metais gruodžio pradžioje grįžo iš Danijos. Apie tai, ar jis šiuo metu turi kažkokių kitų įsipareigojimų, ji nieko nežino.

Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), jokio turto, registruoto savo vardu neturi. Iš „Regitros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonių registruotų A. G. vardu nėra. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gauto pranešimo matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2014-11-10 iki 2015-07-28 buvo įsigijęs verslo liudijimus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto pranešimo matyti, kad A. G. šioje įmonėje dirbo nuo 2020-01-27 iki 2020-02-17, dirbdamas įmonėje jokių dokumentų, jog turi mokėti lėšas vaiko išlaikymui nepateikė ir apie tai neinformavo, todėl jokių išskaičiavimų iš jo atlyginimo nebuvo atlikta.

Iš 2020-04-27 gauto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pranešimo Nr. 18601 matyti, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp S. G. ir A. G. 2014-05-22 buvo išsiųstas A. G. advokatui V. R. per LITEKO VEP posistemį. 2020-03-09 pasirašytinai išduotas teismo sprendimas A. G. pagal prašymą.

Iš 2020-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto pranešimo Nr. 2020/05/04 matyti, kad šioje įmonėje A. G. dirbo nuo 2018-05-29 iki 2018-09-10. Laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2018-09-30 iš jo atlyginimo buvo išskaičiuotos lėšos vaiko išlaikymui.

Iš 2020-04-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto pranešimo matyti, kad A. G. šioje įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2018-01-22 iki 2018-04-03. Dirbdamas įmonėje jokių dokumentų, jog turi mokėti lėšas vaiko išlaikymui nepateikė ir apie tai neinformavo, todėl jokių išskaičiavimų iš jo atlyginimo nebuvo atlikta.

Iš 2020-04-15 gauto pranešimo Nr. SD(19.3)-(19.3.7E) nustatyta, kad A. G. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2015-05-15 ir nuo 2015-06-19 iki 2015-09-29, išmokų minėtais laikotarpiais negavo, nuo 2014-11-10 iki 2015-07-28, 2015-09-29 išregistruotas iš užimtumo tarnybos kaip neatvykęs priimti pasiūlymo dirbti.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. G., turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukters S. G. išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 115,84 Eur (400 Lt), pinigines lėšas skirtas vaiko išlaikymui pervedant į motinos S. B., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. lėšų vaiko išlaikymui visiškai nemokėjo ir kitos materialinės paramos vaikui neteikė. Tokiu būdu, A. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2020 m. gegužės 1 d. susidarė 3489,34 eurų įsiskolinimas. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė vieną nesunkų trunkamojo pobūdžio tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teistumas jam išnykęs. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis A. G. sutiko atlikti viešuosius darbus, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.