- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- I1-615-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01951-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2,92 eurų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-12).
Nurodo, kad 2019 m. balandžio 9 d. į iš anksto suplanuotą pareiškėjui priklausantį ilgalaikį pasimatymą atvyko jo sutuoktinė, kuriai nebuvo suteikta galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nes parduotuvė tą dieną nedirbo. Nesuteikus galimybės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pareiškėjas su sutuoktine negalėjo apsirūpinti maistu, dėl ko ilgalaikis pasimatymas neįvyko.
Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 eurų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 19-24).
Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo argumentais. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 6 d. parduotuvės pardavėja buvo sulaikyta pareigūnų ir nedelsiant nušalinta nuo pareigų. Dėl šios nenumatytos aplinkybės, parduotuvė 2019 m. balandžio 8 d. informavo Vilniaus PN, kad 2019 m. balandžio 9 – 11 d. parduotuvė nedirbs. Atsakovės atstovas tą pačią dieną (2019 m. balandžio 8 d.), iškabino informacinius pranešimus gyvenamuosiuose korpusuose apie tai, kuriomis dienomis parduotuvė nedirbs. Atsakovės atstovas pateikia pažymą, kuri patvirtina, kad informaciniai pranešimai buvo iškabinti 2020 m. balandžio 8 d.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl to, kad parduotuvė nedirbo ir gavo atsakymą. Atsakyme Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė pasimatyti su sutuoktine. Taip pat nurodyta, kad dėl neveikiančios parduotuvės, pareiškėjui ir jo žmonai Vilniaus PN pasiūlė nemokamai patiekti maistą ir maitinti pagal laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintą dienotvarkę ilgalaikių pasimatymų patalpose, tačiau pareiškėjas ir jo žmona atsisakė šio pasiūlymo bei nusprendė atsisakyti pasimatymo. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų, o priešingai pasiūlė alternatyvą – nemokamą maitinimą pareiškėjui ir jo žmonai, tačiau pareiškėjas savo laisva valia atsisakė pasimatymo.
Vilniaus PN teigia, kad pareiškėjas skunde nepagrindė savo skaičiavimų dėl neturtinės žalos dydžio, nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl mano, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teigia, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjui ir jo sutuoktinei nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas teigia, jog ilgalaikio pasimatymo metu kartu su žmona negalėjo pasirūpinti parduotuvės maistu, nes parduotuvė nedirbo. Tikina, jog dėl šios priežasties iš anksto suplanuotas ilgalaikis pasimatymas neįvyko.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Apsipirkimo ir maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose plačiau reglamentuojama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-114 „Dėl Asmenų, atvykusių į igalaikius pasimatymus, apsipirkimo ir maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-114), 3 punkte nurodyta, jog į ilgalaikį pasimatymą atvykstantis asmuo ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki ilgalaikio pasimatymo dienos pateikia prašymą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriui, kuriame nurodo, ar pageidauja įsigyti prekių įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, ar nemokamai maitinsis BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. To paties Įsakymo 5 punktas nurodo būdus kaip prekes gali įsigyti, 5.1 papunktis detalizuoja, jog su prekių asortimentu galima susipažinti, užsisakyti ir sumokėti iš anksto, o 5.2 papunktis, kad tai galima padaryti ir atvykus į ilgalaikį pasimatymą. Įsakymo Nr. V-114, 9 punkte nustatyta, jog asmenys, atvykę į ilgalaikius pasimatymus ir išreiškę valią, kad ilgalaikio pasimatymo metu jiems nemokamai būtų tiekiamas maistas, numatytas BVK 173 straipsnio 4 dalyje, yra nemokamai maitinami pagal nustatytas vidaus taisykles.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, jog parduotuvės, esančios Vilniaus PN veiklą vykdo ne pataisos namai, o UAB „Lobby Baltic“. Vilniaus PN gavę informaciją, jog parduotuvė nedirbs, nedelsdami, tą pačią dieną (2019 m. balandžio 8 d.) iškabino informacinio pobūdžio pranešimą 8-9 būrių skelbimo lentoje, kuriame nurodė, jog parduotuvė balandžio 9-11 d. nedirbs. Vilniaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat buvo informuotas, todėl jo sutuoktinė turėjo galimybę pasirūpinti prekėmis iš anksto. Taip pat Vilniaus PN teigia, jog administracija pasiūlė pareiškėjui ir jo sutuoktinei nemokamai patiekti maistą, tačiau jie nemokamo maisto atsisakė. Pareiškėjo teigimu, jis apie tai, kad parduotuvė neveiks sužinojo tik iš anksto suplanuoto ilgalaikio pasimatymo dieną, apie 13.30 val. Patikino, jog informacinio pobūdžio pranešimą iškabino pats, tai patvirtina ir nuteistieji, byloje pateikę rašytinius parodymus (b. l. 13). Pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, kad maisto atsisakė savo noru.
Teismas vertindamas byloje pateiktą medžiagą nustatė, jog parduotuvė, esanti Vilniaus PN 2019 m. balandžio 9 d. nedirbo. Faktą, jog parduotuvė nedirbo įrodo atsakovės atstovo pateikti paaiškinimai, informacinio pranešimo apie parduotuvės nedarbą kopija, pareiškėjo paaiškinimai (b. l. 15, 35).
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo sutuoktinei, kuri 2019 m. balandžio 9 d. atvyko į iš anksto suplanuotą ilgalaikį pasimatymą, apsipirkti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje nebuvo galimybės. Teismas pažymi, jog tai, kad parduotuvė nedirbo, nepriklausė nuo Vilniaus PN valios. Parduotuvė priklausė UAB „Lobby Baltic“, kuri dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, minėtomis dienomis negalėjo vykdyti savo veiklos. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, informacinius pranešimus dėl parduotuvės nedarbo 2020 m. balandžio 9-11 d., konstatuoja, jog neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, dėl to, kad minėtomis dienomis parduotuvė nedirbo, nėra.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė, negalėję nusipirkti maisto Vilniaus PN esančioje parduotuvėje ilgalaikiam pasimatymui, savo noru nutraukė pasimatymą, nes nenorėjo likti be maisto.
Vilniaus PN teigia, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo pasiūlyta alternatyva – nemokamai patiekti maistą, kuris pagamintas pagal nedirbančių asmenų valgiaraštį ir kuris atitinka fiziologines mitybos normas. Įsakymo Nr. V-114 3 punkte nurodyta aplinkybė, jog į pasimatymą atvykstantis asmuo gali rinktis arba įsigyti prekių pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje arba pataisos įstaigoje maitintis nemokamai. Dėl objektyvių priežasčių, neveikiant pataisos įstaigos parduotuvei, pareiškėjui buvo pasiūlytas alternatyvus, nemokamas maitinimo būdas nustatytas teisės aktuose, tačiau pareiškėjas laisva valia atsisakė numatyto pasimatymo. Tai, jog pareiškėjas atsisakė nemokamo maitinimo ir pasimatymo, įrodo ir paties pareiškėjo paaiškinimai, atsakovės atstovo atsiliepime pateikta medžiaga, taip pat byloje pateikta pasimatymų apskaitos kortelės kopija (b. l. 26-27).
Teismas konstatuoja, jog Vilniaus PN dėl objektyvių priežasčių, nesant galimybės apsipirkti pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje, pasiūlė pareiškėjui ir jo sutuoktinei alternatyvą – nemokamą maistą pagal teisės aktus įtvirtintą taisyklę, tokiu būdu nepažeidė nei BVK, nei Įsakymo Nr. V-114 nuostatų. Akivaizdu, jog pareiškėjui ir jo sutuoktinei teisė į maitinimą buvo užtikrinta, pasiūlant alternatyvą ir nepaliekant pareiškėjo ir jo sutuoktinės be maitinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus PN veiksmai buvo neteisėti ir dėl to jam teko nutraukti iš anksto suplanuotą ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovės atstovas ribojo ilgalaikius pasimatymus, nurodo, kad dėl neįvykusio 2019 m. balandžio 9 d. pasimatymo, kitą kartą susitiko tik 2019 m. gegužės 16 d. Pažymi, kad jo sutuoktinė dirba nepastoviu darbo grafiku, todėl susitikti sunku.
BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą.
Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai.
Iš byloje pateiktos nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės kopijos (b. l. 26-27), matyti, jog pagal įstatymą priklausančių ilgalaikių bei trumpalaikių pasimatymų pareiškėjui skiriama po dvylika. Darytina išvada, kad jis priskiriamas lengvajai nuteistųjų grupei. BVK 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems per du mėnesius priklauso 2 ilgalaikiai ir 2 trumpalaikiai pasimatymai. Byloje pateiktoje pasimatymų apskaitos kopijoje (b. l. 26-27) matyti, kad po to, kai 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjas atsisakė pasimatymo, jis su žmona trumpalaikiam pasimatymui buvo susitikęs 2019 m. balandžio 24 d., o vėliau ilgalaikiam pasimatymui 2019 m. gegužės 16 d.
BVK 74 straipsnis numato bendrąją taisyklę, jog pareiškėjui kartą per mėnesį priklauso po vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą. Iš pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas su žmona susitinka periodiškai kas mėnesį. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjui yra suteikiama teisė, bet ne pareiga pasimatyti su sutuoktine ar artimaisiais.
Pareiškėjas paaiškina ir tai, kad jo sutuoktinė dirba nepastoviu grafiku, todėl nustatytomis dienomis susitikti sunku.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, teisė į pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis šia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. pagal pareigas). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs gauti pasimatymus su žmona ir kitais artimaisiais.
Byloje pateiktas 8-9 būrių ilgalaikių pasimatymų dienos 2019 m. gegužės mėnesio grafikas (b. l. 15), jame nurodytos datos gegužės 11 d., 16 d., 31 d. Teismas jau anksčiau konstatavo, kad 2019 m. balandžio 9 d. ilgalaikis pasimatymas buvo suplanuotas iš anksto, tačiau pats pareiškėjas savo valia jo atsisakė, todėl teisė į pasimatymą būtent tą dieną pažeista nebuvo. Kitas ilgalaikis pasimatymas įvyko 2019 m. gegužės 16 d. (po kiek daugiau nei mėnesio). Pareiškėjui kartą per mėnesį priklauso vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis pasimatymas, be to pasimatymai yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjas, nurodydamas, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai, aiškiai neišdėstė su šiais jo nurodomais pažeidimais susijusių aplinkybių. Pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu suteikti jam pasimatymus su sutuoktine ir kitais šeimos nariais ir kad tokie prašymai nebuvo patenkinti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė jas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Todėl, teismas atmeta pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.