- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-863-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20118-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- A. A. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. V. ieškinį atsakovams A. V., 605-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą Garažo statybos sutartį Nr. 48B, 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2009 m. liepos 24 d. išduotą garažo priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją, įpareigojant A. V. grąžinti garažo boksą Nr. 37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui; pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į garažo boksą Nr. 37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pripažino negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą Garažo statybos sutartį Nr. 48B, 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą garažo priėmimo-perdavimo aktą ir 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2009 m. liepos 24 d. išduotą pažymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, pagal kuriuos buvo įregistruotos atsakovo A. V. nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) G-37, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo jų sudarymo momento; taikė dalinę restituciją ir priteisė atsakovui A. V. iš atsakovo 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 10.000,00 Lt (2896,20 €). Ieškinio dalį dėl likusios restitucijos dalies taikymo, susijusios su garažo perdavimo teisėtam valdytojui ir ieškovo nuosavybės teisės į garažą (boksą) G-37, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. V. patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė pripažinti, kad garažas (boksas) G-37, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam įgyjamosios senaties pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, nustatė, kad garažas (boksas) G-37, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. A. V. įgyjamosios senaties pagrindu. Priteisė iš atsakovų 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. ieškovui po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat po 13,46 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti iš esmės visa apimtimi, priteisė ieškovui iš atsakovo visą žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą, bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį - dalį išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš A. V. priteista ieškovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad garažas jam asmeninės nuosavybės teise priklauso įgyjamosios senaties pagrindu. Kadangi A. V. pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-01-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-263-431/2015 nėra ginčo objekto (garažo) savininkas, todėl apelianto įsitikinimu, jam negali kilti jokios teisės ir pareigos dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų. Teigia, kad teismas, gavęs patikslintą ieškinį turėjo išspręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, t.y. palikti tik vieną atsakovą – 605-ąją GSEB, tačiau to nepadarė. Pasak apelianto, jis neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismas negalėjo iš jo priteisti ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais sutinka, kadangi apeliantas iš esmės neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinėje instancijoje sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Ieškovas A. A. V. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo paruošimą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas netinkamai vertina byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Teigia, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo tiesiogiai susijęs su atsakovu A. V., kaip šių sandorių šalimi. Vilniaus apygardos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas tikslino ne visą ieškinį, o tik vieną iš jo reikalavimų, dėl kurio nenusprendė Vilniaus apygardos teismas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą visoje byloje, įskaitant ir tą dalį, dėl kurios sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas. Ieškovo įsitikinimu, teismas teisingai apeliantą laikė atsakovu, neturėjo jokio pagrindo jį pripažinti netinkama šalimi ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų, kaip iš dviejų neteisėto sandorio šalių. Pažymi, kad atsakovas A. V. ir po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo užėmė aktyvią poziciją byloje, priešišką ieškovui. Jis teismui nepareiškė nei prašymo pašalinti jį iš atsakovų, nepareiškė su tuo susijusių argumentų nei atsiliepime (kurio nepateikė), nei teismo posėdžio metu. Ieškovo manymu, net ir laikant, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu nėra tiesiogiai susijęs su atsakovu A. V., būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas nepriteisė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį. Sutikdamas, kad ne visa apimtimi byla liečia atsakovus, ieškovas šios sprendimo dalies neskundė, todėl prieštarauja, kad bylinėjimosi išlaidos vėl būtų perskirstomos ar mažinamos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliami savarankiški reikalavimai, inter alia ir reikalavimai, kurių ne/patenkinimas turėjo tiesioginės įtakos apelianto teisėms ir pareigoms, todėl negalima teigti, kad apeliantas nebuvo tinkamu atsakovu šioje byloje. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas ieškinio dalį nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, išaiškindamas, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės. Mano, kad teismas paskirstė ieškovo bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias viso proceso metu, o ne tik baigiamojoje stadijoje, todėl daro išvadą, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovo A. V. ieškovui priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, ir pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“.
Apeliantas skundo teiginį, jog iš jo negalėjo būti priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, grindžia tuo, kad jam negali kilti jokių teisių ir pareigų iš ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, o teismas neišsprendė netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip minėta, šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus dėl Garažo statybos sutarties, sudarytos tarp 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir atsakovo A. V., priėmimo-perdavimo akto ir pažymos VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuosavybės teisės į garažą pripažinimo. Vilniaus apygardos teismas sprendimu patenkinęs dalį ieškovo reikalavimų (dėl sandorio, priėmimo-perdavimo akto bei pažymos pripažinimo negaliojančiais bei dalinės restitucijos taikymo), ieškinio dalį dėl likusios restitucijos dalies taikymo, susijusios su garažo perdavimo teisėtam valdytojui ir ieškovo nuosavybės teisės į garažą (boksą), pripažinimo grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas sprendime nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia ir išaiškino ieškovui, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal to paties ieškinio reikalavimus, kurių dalis apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir pagrįstai išsprendė viso bylos proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Aplinkybė, kad ieškovas patikslino reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus bei į tai, jog buvo sprendžiamas reikalavimas dėl dalies restitucijos taikymo (ginčijamame teismo sprendime nurodyta, jog patenkinus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį, ginčo garažas tampa ieškovo asmenine nuosavybe ir tai iš esmės išsprendžia klausimą dėl likusios restitucijos taikymo), apelianto procesinei padėčiai įtakos neturėjo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, nepriteisė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, į tai, kad didžioji dalis ieškovo išlaidų buvo patirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą bei apeliacinės instancijos teisme, pripažintina, jog aplinkybė, kad patikslintas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu nėra tiesiogiai susijęs su atsakovu A. V., nedaro neteisėtu ir nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. V. ieškovui A. A. V., todėl ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o atsakovo A. V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo A. V. apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos 200 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. V. priteista ieškovui A. A. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovui A. A. V. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.