Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-172-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
1-172-348/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26471-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-172-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26471-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 1.2.14.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Audriui Suprinavičiui,

dalyvaujant prokurorams Tomui Dorelaičiui ir Vingaudui Rinkevičiui,kaltinamajai D. M., jos gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirba „A. B. ūkis“, pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji pagal 2010 m. birželio 15 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. 171 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), K. filialo administratore, pagal 2010-06-15 sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas įmonės materialines vertybes, prekes ir pinigines lėšas gautas už jas, avansinių apmokėjimų lėšas, kasoje esančius pinigus, laikotarpiu nuo 2014-08- 01 iki 2016-05-17, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko kasos pasisavino viso - 20 885,83 Eur, taip padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko didelę 20 885,83 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. birželio 15 d. pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" ir Ko. Į šią įmonę įsidarbino per pažįstamos rekomendaciją. Buvo įdarbinta administratorės pareigose. Įmonė užsiima žaliuzių, roletų, garažų vartų užsakymu ir gamyba. Įmonės pagrindinė buveinė randasi A., bet yra filialai K., Š., K. ir V.. Jai pradėjus dirbti jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), maždaug apie 2012 metus pradėjo dirbti kitame įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbdavio pilnai buvo aprūpinta darbo vieta, įranga (kompiuteriu ir kt. priemonėmis). Buvo atsakinga už įmonės turtą ir vertybės. Jos, kaip administratorės pareigos buvo klientų paieškos, užsakymų priėmimų, sutarčių sudarymas, užsakymų išdavimas, meistro darbo organizavimas, tabelio pildymas, kasos knygos vedimas, pinigų priėmimas iš klientų ir kt. darbai. Sudarius su klientu užsakymo sutartį, klientas gali sumokėti avansą, o likusią pinigų sumą sumokėti įvykdžius pilnai užsakymą. Kad klientas sumoka avansą, ji gautą pinigų sumą įmušdavo į kasą ir klientui užduodavo čekį. Be to, apie įmokėtą avansą ji pažymėdavo užsakymo sutartyje. Kai užsakymus atlikdavo Juridiniai asmenys, apie pinigų ?mokėjimą išrašydavo sąskaitą faktūrą. Įmonės ofise buvo įrengtas seifas, kuriame ji laikydavo iš klientų gautus pinigus. Įmonės vadovas T. K. į ofisą paimti pinigų atvykdavo į savaitę kartą, arba per mėnesį kelis kartus, įvairiai, kaip jam gaudavosi. Ji kiekvieną vakarą, darbo pabaigoje nuimdavo kasoje "Z" ataskaitą, o pinigus palikdavo kasos stalčiuje, arba išėmusi įdėdavo į seifą. Kad direktoriui T. K. perduodavo įmonės pinigus, kuriuos surinkdavo iš klientų, tai kompiuteryje atspausdindavo "klientus ir sumą", kiek ji atiduoda direktoriui. Datos tikslios nepamena, maždaug nuo 2015 metų, ji palaipsniui pradėjo įvairiomis sumomis savintis pinigus, kuriuos gaudavo iš klientų. Dažniausiai ji pasisavindavo pinigus kurių neįmušdavo, gavusi iš klientų, į kasos aparatą. Mažiausia suma, kurią buvo pasisavinusi 10 eurų, o didžiausia - 500 eurų. Negali detaliai pasakyti, kada tiksliai ir kokią sumą yra pasisavinusi. Pinigų pasisavinimas vyko sistemingai. Be to, buvo ir taip, kad ji pasisavina pinigus, tačiau gavusi atlyginimą pasisavintą pinigų sumą įnešdavo į įmonės kasą, t. y. kaip ir atlygindavo nuostolį. Nevedė kažkokių užrašų, kuriuose žymėtųsi, kada pasisavino iš klientų gautus pinigus, kokiomis sumomis ir konkrečiai iš kokių klientų. Bet buvo rašiusi "ant lapelių" kokie klientai jai buvo sumokėję pinigus, kurių ji neįnešdavo į įmonės kasą. Iš pasisavintų pinigų padengdavo greituosius kreditus, kurių turėjo paėmusi 23 kartus, be to, apie 70 000 litų skolos turėjo grąžinti fiziniam asmeniui, su kuriuo yra pilnai atsiskaičiusi, kai pernai metais pardavė savo butą. Iš greitųjų kreditų skolinosi pinigus, nes buvo sunki jos materialinė padėtis, be to, palaipsniui į juos įklimpo. Tikėjosi pasisavintus pinigus grąžinti, bet nesigavo. Kad atsirado pinigų trūkumas, tai darbdavys pastebėjo jau anksčiau. Tačiau direktorius T. K. į policiją iš karto nesikreipė. Buvo sutarta, kad ji pasisavintus pinigus palaipsniui grąžins, be to, jai kažkiek nuskaičiuos nuo atlyginimo. Tuo metu buvo paskaičiuota ir jos pasisavintų pinigų suma, tai buvo apie 5000 eurų. Deja jai teko ir toliau savintis įmonės pinigus, nes jai atskaičiuodavo iš atlyginimo ir visiškai nelikdavo pinigų pragyvenimui. Matė, kad jos padėtis vis sunkėja, be to, palūžo nervai, prasidėjo depresija. Ji buvo prašiusi direktoriaus, kad ją atleistų iš darbo, bet direktorius, žinodamas jos sunkią padėtį, tikėjosi pagelbėti, ir tikėjosi, kad ji palaipsniui grąžins įmonės pinigus ir nereikės kreiptis į teisėsaugą. Laikui bėgant klimpo į didesnę skolą, t. y. ir toliau savinosi sumokėtus klientų pinigus, kol skola susidarė virš 20 000 eurų. Jos manymu, šiai dienai ji įmonei yra skolinga 20 555, 81 eurų. Iš įmonės savinosi pinigus nieko neverčiama. Jai nebuvo daromas joks spaudimas. Dėl pinigų pasisavinimo ji nuoširdžiai gailisi. Įmonei pinigus stengsis grąžinti, šiai dienai padariusi du banko pavedimus ir pervedusi 109,55 Eur ir 55,27 Eur.

Kaltinamajai D. M. prisipažinus kalta visiškai ir išsamiai paaiškinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl prokurorui, kaltinamajai ir jos gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta civilinio ieškovo atstovo, liudytojos parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Civilinio ieškovo atstovas T. K. parodė, kad kai klientas atėjęs pageidauja užsisakyti gaminio, tai administratorė D. M. pirma surašydavo pasiūlymą, pagal pateiktus kliento matmenis, audinį, paskaičiuodavo kainą, kokią galimą taikyti nuolaidą. Jeigu klientui pasiūlymas tikdavo, tada D. M. surašydavo užsakymą ir perduodavo užsakymą gamybai. Klientas turėdavo sumokėti avansą, tai D. M. turėdavo pažymėti užsakyme, pinigus įnešti į kasą ir klientui paduoti kasos čekį. Kad yra surašytas užsakymas, tai kompiuteryje mato Alytuje dirbanti gamyboje darbuotoja. Be to, užsakymus kompiuterio sistemoje mato ir jis. Matosi prie užsakymo „prisegtas“ apmokėjimas. Kai užsakytas kliento gaminys jau pagaminamas, tada dar surašomas Alytuje „Užsakymas - sutartis“ su numeriu, kiti padaliniai šios sutarties negali surašyti. Ši surašyta sutartis atsiunčiama į Kauną kartu su gaminiu. Tada atvykęs klientas į ofisą, gauna „Užsakymo -sutartį“ ir galutinai atsiskaitydavo, t. y. klientas turėdavo likusią pinigų sumą sumokėti administratorei D. M., kuri kompiuteryje prie „Užsakymo - sutarties“ turėdavo atžymėti apie pinigų sumokėjimą ir gautus pinigus įnešti į kasą. Kai jis atvykdavo pats inkasuoti pinigų, tai jis su D. M. sutikrindavo kasos likutį su likučiu esančiu programoje. Inkasuotus pinigus jis atveždavo j Alytaus skyriaus pagrindinę kasą, kur buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderį. Buhalterijoje matosi bendra pajamų suma, nedetalizuojant iš kokio kliento gauta. Programoje galima pasitikrinti, kokie klientai yra skolininkai. Kad yra neapmokėti užsakymai, tai jis pastebėjo. Paklausus D. M. dėl apmokėjimo, pastaroji pasakydavo, kad klientas vėluoja su apmokėjimu, kad vėliau sumokės, arba atliks pavedimą. Kadangi D. M. dirbo nuo 2010 metų ir nebūdavo dar negali atsiskaityti jokių nesusipratimų, pinigų trūkumo, tai jis ja pasitikėdavo. Galvodavo, kad galimai tikrai klientas. Jam pastebėjus, kad jau susidarė nemažas skaičius klientų, kurių užsakymai buvo įvykdyti ir gaminys pristatytas, jis atvykęs pas D. M. pradėjo jos klausinėti, dėl atsiskaitymų. D. M. aiškino, kad klientai žada atsiskaityti, jam pasakius, kad pats skambins klientams ir juos ragins sumokėti pinigus, tada D. M. pasakė, kad gautus pinigus iš klientų ji pasiėmė sau, į kasą neįnešė. Šis faktas paaiškėjo 2015 metais pradžioje. Kokia tuo metu buvo susidariusi pinigų suma, kurią D. M. pagal užsakymus gavo iš klientų, negali pasakyti. D. M. jam sakė, kad jai reikėjo pinigų ir neinkasuotus pinigus grąžins, kai parduos savo butą. Ja patikėjo, tačiau vėliau pastebėjo, kad vėl pagal užsakymus nėra įnešami į kasą iš klientų gaunami pinigai. Jis vėl aiškinosi su D. M. dėl nuostolių atlyginimo, kuri žadėjo daugiau nesisavinti pinigų bei atlyginti nuostolius. Tuo metu jam atrodė, kad jos pagailėjus viskas susitvarkys. Bet D. M. ir toliau savinosi iš klientų gautus pinigus, todėl jis 2016 m. balandžio mėn. įsakymu sudarė revizijos komisiją dėl administratorės D. M. patikrinimo. Kompiuterio sistemoje sutikrino skolininkų sąrašus, t. y. tų klientų iš kurių užsakymus priėmė ir pinigus už gaminius gavo D. M.. 2016-04-11 d. buvo susidariusi bendra skola 16 041,42 eurų. Iš karto D. M. iš darbo neatleido, į policiją nesikreipė. 2016-05-17 d. jis sistemoje vėl peržiūrėjo klientų skolas ir pamatė, kad pasisavintų pinigų suma dar padidėjo, kuri viršijo 21 000 Eur. Iš karto buvo sunku suskaičiuoti, kiek realiai D. M. pasisavino pinigų, kadangi ji savo „skolas padengdavo“ pinigais, gautais iš kitų klientų už atliktus užsakymus. D. M. pati patvirtino, kad savinosi įmonės pinigus. Galutinai suskaičiavus D. M. per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gegužės 17 d. pasisavino 20885,83 Eur. Tačiau iš jos atlyginimo buvo atskaičiuota 350 eurų, todėl įmonei liko neatlyginta 20535,83 Eur. Nesenai D. M. per du kartus atlygino virš 160 E. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

Liudytoja R. K. parodė, kad maždaug nuo 1999 metų ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko administratorės pareigose. Jos darbo vieta yra įmonės ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės pagrindinė veikla įvairių žaliuzių, roletų, tinklelių, vartų gamyba, montavimas. Gamybos patalpos, sandėlis taip pat yra nurodytu adresu. Alytuje yra centrinė būstinė, o filialai randasi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ji kaip administratorė užsakinėja žaliavas, sutikrina sandėlį, tvarko skolas, t. y. sužiūri pagal dokumentus klientus, kurie yra neatsiskaitę už produkciją ir kt. Datos tikslios nepamena, kada šioje įmonėje buvo įdarbinta D. M.. Pastaroji buvo K. skyriaus administratorė ir dirbo K.. Iš pradžių (duomenys neskelbtini). buvo du skyriai, įsikūrę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 metų vasaros Kauno skyrius liko vienas - (duomenys neskelbtini). Asmeniškai D. M. nepažinojo. Su ją praktiškai tekdavo bendrauti telefonu, dažniausiai skambindavosi darbo reikalais. Kas liečia buhalterinius reikalus ji nenusimano, įmonės buhalteriją tvarko buhalterė. Pinigų inkasavimus atlieka įmonės vadovas T. K.. Jis pats važiuoja po įmonės filialus ir inkasuoja kasos pinigus, kuriuos atveža ir įneša į centrinės įmonės kasą. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2014 metų rudenį, ji žiūrėdama kompiuterio programoje „Užsakymų“ suvedimus pastebėjo, kad Kauno skyriaus, kuriame dirba D. M., kasoje yra daugiau pinigų, negu ji inkasavimo metu pridavė įmonės vadovui. Pamena, kad ji tada paskambino D. M. ir paklausė, kodėl ji inkasavo ne visus pinigus. D. M. paaiškino, kad klientas atėjo ir atsiskaitė, kai direktorius jau buvo išvažiavęs. Jos paaiškinimu patikėjo. Tačiau praėjus kuriam laikui, ji tikrindama programoje užsakymus vėl pastebėjo, kad Kauno skyrius yra daugiau užprekiavęs pinigų, nei inkasuota. Nepamena koks buvo D. M. paaiškinimas, tačiau pradėjo stebėti Kauno skyrių. Galimai 2015 metų pradžioje, kai įmonės direktorius nuvyko į Kauno skyrių inkasuoti pinigų, jis jai paskambinęs paprašė patikrinti programoje, kiek rodo užprekiautų pinigų. Kaip pamena, kad direktorius pasakė, jog D. M. vėl jam pridavė mažesnę pinigų sumą, nei turėjo kasoje. Tada įmonės vadovas su D. M. pradėjo aiškintis aplinkybes, kodėl pilnai ji neatsiskaito pinigais. Iš vadovo jai buvo žinoma, kad jų pokalbio metu D. M. pasakė, kad pinigus ji pasiėmė. Iš karto nesinorėjo D. M. atleisti iš darbo, ar kreiptis j policiją. D. M. atsiprašinėjo už savo poelgį, verkė, prašė jos neatleisti iš darbo ir pasižadėjo tuo metu trūkstamų pinigų sumą grąžinti. D. M. vadovas pagailėjo ir leido jai toliau dirbti. Einant laikui ji vis patikrindavo programoje Kauno skyrių ir matydavo, kad programoje atžymėtą pinigų suma atitikdavo su inkasuotais. Tai yra atrodė, kad D. M. gautus pinigus iš klientų įnešdavo į kasą. Tačiau D. M. ir toliau gautus iš klientų pinigus neįnešdavo į kasą. Tai pastebėjo tik po kurio laiko, kai tikrindama kompiuteryje pamatė, kad pagal užsakymus ilgėja klientų skolininkų eilė. Kažkaip nesinorėjo skambinti visiems klientams ir jų pradėti klausinėti, kodėl jie taip ilgai nesumoka pinigus už produkciją. Todėl vadovas vėl vyko pas D. M. į skyrių ir aiškinosi kodėl taip vyksta. D. M. vėl ašarojo ir prisipažino, kad pinigus gautus iš klientų neinkasavo, o pasiėmė sau. Žadėjo parduoti butą ir padengti padarytą žalą. Bet D. M. žalos nepadengė. Po pokalbių su vadovu ir toliau savinosi įmonės pinigus. Kai buvo atliktas D. M. patikrinimas, buvo nustatyta, kad ji pasisavino virš 16 000 eurų sumą. Buvo surašytas aktas. Ši pinigų suma buvo nustatyta pagal programoje esantį „Skolininkų sąrašą“. Po D. M. veiksmų patikrinimo, ji toliau savinosi pinigus dėl ko ją teko atleisti iš darbo. Kiek jai žinoma, nedidelė dalis pinigų yra grąžinta.

Liudytojos R. K. susirašinėjimu su D. M.:

2014- 09-29 el. laišku R. K. išsiunčia neatsiskaičiusių klientų sąrašą (t. 1, b. l. 68 ). 2014-09-30 į el. laišką D. M. atsakymas „pasistengsiu, kad greičiau susimokėtų“ ( t.1, b. l. 68).

2015-09-18 el. laiške D. M. atsako R. K. „mano skolos“ klientų sąrašą su tekstu „...manau, kad surašiau viską,...Esu nepavydėtinoj situacijoj, prašau padėti rasti optimaliausią sprendimą, prisiimu pilną atsakomybę už savo veiksmus... Labai norėčiau, kad taip nebūtų atsitikę, bet deja jau nieko pakeisti negaliu...“ (t. 1, b. l. 70 ).

2016- 01-11 el. laiške R. K. rašo D. M. „...nesulaukiu tolimesnio skolų judėjimo. Minėjot, kad po naujų skolas tvarkysit. Noriu žinoti, kaip tai bus daroma. Koks grafikas ir pan....“ (t. 1, b. l. 77).

2016-01-13 el. laiške D. M. atrašo „...iki sausio 30 d. grąžinti žadu 1000, per vasario mėn. apie 2000 Eur...“ (t. 1, b. l. 76).

2016-02-01 el. laiške R. K. rašo D. M. „sausis baigėsi. Nematau žadėto 1000 EUR uždengimo skoloms per sausį...“ (t. 1, b. l. 78).

2016- 02-01 el. laiške D. M. atsako „...tikrai pasistengsiu šią savaitę tai padaryti, nes žinau ką žadėjau...“ (t. 1 , b. l. 78).

2016-03-02 el. laiške R. K. rašo D. M. „...D., skolos nejuda. Nežinau, kas jums žadėjo padėti, bet prašau skambinti ir kalbėti, kad tikrai padėtų. Gana tik žadėjimo. Prašau vertinti vien tai, kad laukiama labai ilgai ir nereikalaujama padengti visko iš karto. Noriu netolimos datos, kada bus padengta dalis skolos. Ir dar - negavau skolininkų ataskaitos. Joje prašau įvardinti ne tik neatliktus darbus ar pan., bet ir pasisavintus pinigus. Aš jau nenoriu kiekvieną kartą spėlioti ar atrasti naujų...“ (t. 1, b. l. 81).

2016-03-03 el. laišku D. M. atsako „...tikrai nieko nedarau specialiai, kad taip būtų, prašau, stengiuosi...datos konkrečiai nurodyti negaliu. Aš grąžinsiu tik dalimis...“ (t. 1, b. l. 81)

2016-03-16 el. laiške R. K. rašo D. M. „...D., noriu priminti, kad dar negavau išsamios ataskaitos su komentarais prie skolų. Taip pat noriu priminti, kad noriu žinoti, kada ir kaip planuoja! dengti skolas. Manęs jau netenkina pažadai ar migloti pasakymai, kad kažkas žadėjo pagelbėti. Noriu žinoti konkrečiai, kas, kada ir kiek jums žada gelbėti. Ir gana muilini laiką. Turėkit sąžinės - daugiau nei metai laiko meluot...“ (t. 1, 83).

2016-03-16 el. laišku D. M. atsako „Tikrai nemeluoju, bet šiandien tos galimybės neturiu, o žadėt ir nenoriu, stengiuos visais būdais kaip įmanoma ieškoti. Baigiu greituosius kreditus, tada imsiu paskolą padengti skolas. Aš ir einu iš proto, vaikams sezonas darbo prasidės tik balandžio vidury, kur galės dar padėti. Ieškau visokių būdų, ir papildomų darbų.“ (t. 1, b. l. 83).

2016-05-05 el. laiške R. K. rašo D. M. „...D., kaip matau, naujos skolos vėl dygsta kaip ant mielių. Visų užsakymų, montuotų balandžio mėn., privalo būti atsiskaityta bei pamažinta įsiskolinimų suma. Gana tyčiotis, juokaut ar aiškinti „žinau, susitvarkysiu“. Šiai dienai vienintelį „susitvarkymą“ matau tik ta kryptimi, kad skolos ir toliau sparčiai auginamos. Nesuprantu žmogaus, kuris taip elgiasi, kai jam dar mėginama padėti“ (t. 1, b. l. 85).

2016-05-16 el. laišku D. M. atrašo „...negaliu šiuo momentu dirbti su pinigais, pavargau psichologiškai nuo savo gyvenimo, noriu išeit iš darbo... darykit ką nors, nes man per sunku...“ ( t. 1, b. l. 87).

2016- 05-16 el. laiške R. K. rašo D. M. „...Matau tik vieną psichologiją-vogimą. Tik niekaip nesuvokiu, kodėl tam, kuris mėgina suprast ir padėt, dar labiau didinat skolą. Ir dar meluojat. Bent jau nesisavintumėt naujai gaunamų atsiskaitymų ir nemeluotumėt. O čia toliau savo darot ir vaizduojat sielvartaujančią. Šlykštu, D. - nei supratimo, nei nuoširdumo, nei padorumo, nei sąžinės...“ (t. 1, b. l. 87).

2016-05-16 el. laišku D. M. atrašo „...Yra kitaip, suprantu, kad stengėtės padėti, bet aš sau nepadedu, o tik kenkiu. Norėjau pati iš visko išlipti, bet prisiėmiau per didelę atsakomybę, čia jau mano problemos...“ (t. 1, b. l. 87).

2016-10-19 - 2016-11-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad specialistė, apžiūrėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko pateiktus apžiūrai buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad: Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentus nustatyta, kad gyventojai už atliktus užsakymus, priimtus Kauno biure laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17 bei neatliktus užsakymus, priimtus iki 2014-01-01, bendrovei turėjo sumokėti 79987,21 eurų.

Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini): ir Ko apskaitos dokumentus ir 2016-05-17 Aktą- paaiškinimą bei įvertinus aplinkybę, kad už atliktus užsakymus klientai atsiskaitydavo pilnai, nustatyta, kad D. M. už 2014-01-01 - 2016-05-17 laikotarpiu atliktus užsakymus gyventojams ir juridiniams asmenims; užsakymus, priimtus iki 2014-01-01, o atliktus po 2014-01- 01; priimtus avansus grynais pinigais pagal užsakymus gautus iki 2016-05-17, o atliktus po 2015- 05-17 datos į bendrovės kasą neįnešė iš viso 20535,83 (18749,20 - 270,42 -350,00 + 2132,05 + 275,00) eurų (t. 2, b. l. 127 -131).

Specialistės A. S. parodymais nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko pateiktų buhalterinių dokumentų, už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17 apžiūrą.

Į klausimą „Už kokią sumą pagal apžiūrai pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko (duomenys neskelbtini) buvo atlikta užsakymų priimtų iš gyventojų D. M. darbo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17“ ?

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko (duomenys neskelbtini) buvo atlikta užsakymų gyventojams, priimtų D. M. darbo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17, iš viso už 78 187,76 eurus, tačiau 2014-01-01 ataskaitinei datai už D. M. priimtus užsakymus iš gyventojų ankstesniu laikotarpiu (iki 2014-01-01) buvo nesumokėta (kaip įregistruota pinigų gavimo iš Kauno gyventojų žurnale už 2014 m. sausio mėn.) 1799,45 eurų. Taigi apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentus nustatyta, kad Kauno biure priimtų užsakymų iš gyventojų per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17 bendra suma su likučiu neatliktų darbų laikotarpio pradžiai sudarė 79987,21 eurų, t. y. įvertinant sąlygą, kad atlikus užsakymus užsakovai pilnai atsiskaito su bendrove, gyventojai už atliktus užsakymus bendrovei turėjo sumokėti 79987,21 eurus.

Į klausimą „Kokią sumą grynųjų pinigų pagal apžiūrai pateiktus dokumentus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko atliktus užsakymus gyventojams įmokėjo D. M. į bendrovės kasą“ ?

Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus kasos pajamų orderius ar kasos pajamų orderių kvitus nustatyta, kad D. M. į bendrovės kasą įnešė 52859,56 eurų iš gyventojų gautų įplaukų grynaisiais pinigais. Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko banko dokumentus ir pinigų gavimo iš gyventojų žurnalus nustatyta, kad dalis gyventojų už atliktus darbus mokėjo pavedimais į bendrovės sąskaitą banke, t. y. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17 gyventojai už atliktus užsakymus, priimtus Kauno ofise, į bendrovės sąskaitą banke įmokėjo iš viso 8378,45 eurus. Taigi, apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentus, nustatyta, kad už atliktus užsakymus, priimtus Kauno biure iš gyventojų, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17 apmokėta iš viso 61238,01 eurai.

Į klausimą „Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyti, kokia suma gautų lėšų grynaisiais pinigais už atliktus užsakymus gyventojams (priimtus D. M. darbo laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17) neįnešta į bendrovės kasą“?

Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentus ir įvertinus aplinkybę, kad už atliktus užsakymus klientai atsiskaitydavo pilnai, nustatyta, kad D. M. už 2014-01-01 - 2016-05-17 laikotarpiu atliktus užsakymus gyventojams bei užsakymus, priimtus iš gyventojų iki 2014-01-01, į bendrovės kasą neįnešė iš viso 18749,20 eurus. Apžiūrėjus apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentus ir 2016-05-17 Aktą-paaiškinimą bei įvertinus aplinkybę, kad už atliktus užsakymus klientai atsiskaitydavo pilnai, nustatyta, kad D. M. už 2014-01-01 - 2016-05-17 laikotarpiu atliktus užsakymus gyventojams ir juridiniams asmenims; užsakymus, priimtus iki 2014-01-01, o atliktus po 2014-01-01; priimtus avansus grynais pinigais pagal užsakymus gautus iki 2016-05-17, o atliktus po 2015-05-17 datos į bendrovės kasą neįnešė iš viso 20535,83 eurų (t. 2, b. l. 134 - 135).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko pateiktais dokumentais: Užsakymo - sutartimis už laikotarpį nuo 2014-08-19 iki 2016-05-06, iš kurių matyti užsakovai, produkcija ir užsakymo sumos (t. 1, b. l. 104 - 166 ); kasos operacijų, kasos aparatų kasos operacijų žurnalų, banko dokumentais ( t.1, b. l.168 ); važtaraščių sąrašais (2014-01-01 - 2016-05-31) ( t. 1, b. l. 170 - 183 ); kasos pajamų orderiais (kvitai), pagal kuriuos administratorė D. M. įnešė į bendrovės kasą grynuosius pinigus iš EKA kasos ( t. 2, b. l. 3 - 81 ); apmokėjimų už atliktus užsakymus apyvartos suvestine (2014-2016 m.) ( t. 2, b. l. 82 - 88 ); pinigų gavimo iš Kauno gyventojų žurnalo kopijomis 2014-01-01 - 2016-05-17 ( t. 2, b. l. 89 - 117); tarpusavio skolų suderinimo aktų kopijomis (t.2, b. l. 120 - 124 ); 2016- 05- 17 aktu - paaiškinimu, kur fiksuojamas D. M. įsiskolinimas įmonei 20 535,83 Eur sumai ( t. 2 , b. l. 125); 2010- 06-15 Darbo sutartimi Nr. 171, D. M. įdarbinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko administratorės pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2016-05-17 d. ( t. 1, b. l. 13 - 17 ); 2010- 06-15 pasirašytu Darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. 171, D. M. atsakinga už materialines vertybes, tame tarpe už prekes ir pinigines lėšas gautas už jas, avansinių apmokėjimų lėšas ( t.1, b. l. 18 - 19 ); 2016-04-06 pasiaiškinimu, D. M. nurodo, kad ji dirbdama pasiėmė iš darbo nemažą pinigų sumą, apie 17 000 eurų, maždaug po 600 eurų į mėnesį, kadangi turėjo didelių finansinių problemų ( t.1 , b. l. 23 ); 2016- 04-11 aktu, kuriame fiksuotas Kauno regiono administratorės D. M. įsiskolinimas įmonei 2016-04-05 yra 16 041,42 Eur ( t.1, b. l. 26 - 27 ); 2015-05-08 Pasiaiškinimu, D. M. nurodo kokių klientų sumokėtas pinigų sumas panaudojo savo poreikiams per 2014 m. antrą pusmetį ( t.1, b. l. 28 ); 2016-05-17 Pasiaiškinimu, D. M. nurodo, kad ji iš klientės paėmusi atsiskaitymą 1200 eurų, juos panaudojo savo reikmėms ( t.1, b. l. 34 ); UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko sudaryta 2016-05-17 dienai D. M. pasirašyta klientų skolų suvestine ( t.1, b. l. 35 - 37 ); 2016-05-17 d. įsakymu dėl D. M. atleidimo iš administratorės pareigų ( t.1, b. l. 38).

Motyvai

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad D. M. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ji pagal 2010 m. birželio 15 d. sudarytą Darbo sutartį, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko administratore, pagal 2010-06-15 sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas įmonės materialines vertybes, prekes ir pinigines lėšas gautas už jas, avansinių apmokėjimų lėšas, kasoje esančius pinigus, laikotarpiu nuo 2014-08- 01 iki 2016-05-17, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko kasos pasisavino viso - 20 885,83 Eur. Tokiais jos neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko buvo padaryta didelė 20 885,83 Eur turtinė žala. D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pinigus iš kasos pasisavino per eilę kartų, vis tikėdamasi juos grąžinti. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų susidarė pinigų trūkumas. Tokius jos parodymus patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas bei liudytoja R. K.. Civilinio ieškovo ir liudytojos R. K. parodymais nustatyta, kad pinigai buvo pasisavinti palaipsiui, įvairiomis sumomis. D. M. jiems pripažino, kad pinigus pasiimdavo savavališkai, vis žadėdavo juos grąžinti. Tokius civilinio ieškovo ir liudytojos R. K. parodymus patvirtina ir R. K. susirašinėjimas su D. M. elektroniniu būdu. Byloje esantys elektroniniai laiškai patvirtina tą aplinkybę, kad D. M. vis žadėdavo grąžinti pinigus, prašydavo šiek tiek palaukti kol ji parduos butą ir grąžins skolas, o R. K. kaskart jai primindavo apie pažadus ir negrąžintus pinigus. 2016m. balandžio 06 d. rašydama pasiaiškinimą, D. M. nurodo, kad ji dirbdama pasiėmė iš darbo nemažą pinigų sumą, apie 17 000 eurų, maždaug po 600 eurų į mėnesį, kadangi turėjo didelių finansinių problemų.

Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentų matyti, kad už atliktus užsakymus klientai atsiskaitydavo pilnai, nustatyta, kad D. M. už 2014-01-01 - 2016-05-17 laikotarpiu atliktus užsakymus gyventojams bei užsakymus, priimtus iš gyventojų iki 2014-01-01, į bendrovės kasą neįnešė iš viso 18749,20 eurus. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko apskaitos dokumentų ir 2016-05-17 akto - paaiškinimo matyti, kad už atliktus užsakymus klientai atsiskaitydavo pilnai, nustatyta, kad D. M. už 2014-01-01 - 2016-05-17 laikotarpiu atliktus užsakymus gyventojams ir juridiniams asmenims, užsakymus, priimtus iki 2014-01-01, o atliktus po 2014-01-01, priimtus avansus grynais pinigais pagal užsakymus gautus iki 2016-05-17, o atliktus po 2015-05-17 datos į bendrovės kasą neįnešė iš viso 20535,83 eurų. Civilinio ieškovo atstovas parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir Ko“ buvo pasisavinta 20885,83 E, tačiau iš kaltinamosios atlyginimo buvo išskaičiuota 350 E, todėl liko neatlyginta 20 535,83 E.

Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad D. M. neteisėtai pasisavino svetimą didelės vertės turtą, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 20 535,83 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir turi būti priteistas iš kalto asmens. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. M. dalį žalos – 109,55 E ir 55,27 E atlygino geruoju, tai šios sumos turi būti atimamos iš priteistinos žalos dydžio. Civiliniam ieškovui iš kaltinamosios D. M. turi būti priteista 20 371,01 Eur.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. M. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą, bausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Atlygino dalį žalos.

Lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl to bei, kad atlygino nors ir nedidelę dalį žalos.

Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu D. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F33.4. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija (medikamentinė). Nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu D. M. konstatuojamas depresinis sutrikimas, medikamentinė remisija: F33.4. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Su D. M. gali būti atliekami procesiniais veiksmai. Jai nėra reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamosios teigiamą asmenybę, kaltinamajai už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei jos vidurkis. Teismas padarė išvadą, kad D. M. atžvilgiu gali būti taikytas LR BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti D. M. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti D. M. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pareigą paskirti 2 metų laikotarpiui (BK 75 straipsnis 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš D. M. 20371,01 eurų turtinės žalos atlyginimui civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė