- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1844-826/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- Pajūrio
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1844-826/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei Pajūrio kredito unijai dėl įpareigojimo kreiptis į pasirinktą notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo įpareigoti hipotekos kreditorę Pajūrio kredito uniją kreiptis į pasirinktą notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, įpareigoti hipotekos kreditorę Pajūrio kredito uniją kreiptis į antstolį pateikiant vykdomąjį įrašą vykdyti turint tikslą pervesti gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 46 300 Lt lėšas į Pajūrio kredito unijos sąskaitą LT055010000014000647, esančią LIETUVOS CENTRINĖJE KREDITO UNIJOJE, kurios bus įskaitytos R. Z. įsiskolinimui padengti už konfiskuotą automobilį „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Z., kuris 2012-01-16 įkeistas Pajūrio kredito unijai sutartinio įkeitimo lakštu įsipareigojimams vykdyti pagal 2012-01-05 paskolos sutartį Nr.12-00001, paskolos gavėjas R. Z., vadovaujantis pagal įsipareigojimą, kuris deklaruojamas 2014-04-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos rašte Nr. (2.8-08-4)-RNA-1280.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-13 nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieškovės reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį pagal CK 4.194 (1) str. 6 d., kuri numato kitą skolininko teisių gynimo būdą – tuo atveju, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Pažymėjo, kad ieškovės – skolininkės – pasirinktas teisių gynimo būdas – priversti kreditorių įgyvendinti jos teises – nėra numatytas įstatyme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nenurodė, į kokią instituciją jį turi kreiptis norėdama apginti savo pažeistas teises, nesuteikė galimybės pašalinti ieškinio trūkumus, pažeidė CPK 137 str. 3 d. nustatytą terminą ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 d. numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK338, 329 str.).
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo, apeliacinio bei atskirojo skundo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 336, 338 str.). Nustatyta tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36). Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nenurodė, į kokią instituciją ji turėtų kreiptis, nesuteikė galimybės ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė negali priversti kreditorių įgyvendinti savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, priimta ieškinio priėmimo stadijoje, yra nepagrįsta, ieškovė turi teisę naudotis CK 1.138 str. numatytais jos teisių gynimo būdais ir kreiptis į teismą teisminės gynybos, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nepasisako dėl ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumo, be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 str. 3 d. įtvirtintą pareigą išaiškinti šaliai, į kurią instituciją kreiptis ar kokiu būdu ginti pažeistas teises.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui buvo nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, esant, pirmosios instancijos teismo nuomone, netiksliam (ydingam) ieškinio reikalavimui, teismas turi teisę ir galimybę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), tačiau šiuo atveju negali iš karto atsisakyti priimti ieškinio ir tokiu būdu užkirsti asmeniui galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad buvo praleistas CPK 137 str. 3 d. numatytas terminas išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, nes ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2014-10-01, todėl CPK 137 str. 3 d. numatytas 10 dienų terminas ieškinio priėmimo klausimui išspręsti baigiasi 2014-10-11 (šeštadienį). Atsižvelgiant į CPK 74 str. 5 d. nuostatas, paskutinė diena išspręsti ieškinio priėmimo klausimą buvo 2014-10-13, todėl 2014-10-13 išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas CPK 137 str. 3 d. nuostatų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.