Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams V. S. ir V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. S. ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, V. S. ieškinys su priedais įteiktas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki 2017-03-29 centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje tiekė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekia ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuo 1992-01-30 po ½ buto priklauso V. S. ir V. S. nuosavybės teise. Ieškovė su atsakovais rašytinės sutarties su individualiomis sąlygomis nebuvo sudarę, tačiau šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo laikotarpiu susiklosčiusius šilumos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (CK 6.384 straipsnis, 1.71 straipsnis). Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovai turėjo prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnis). Atsakovai už patiektą šilumos energiją nesumokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2020-05-31 susidarė 1018,44 EUR skola (mokesčių paskaičiavimo pažymos). AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-11-30 atsakovams pateikė sąskaitą Nr. 19LAP124786 už suteiktas paslaugas bei įspėjimą su raginimu įvykdyti finansinius įsipareigojimus iki sąskaitoje nurodyto termino (iki 2019-12-31). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenustato ko kita.

Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovės V. S. priteistina 509,22 EUR skola, iš atsakovo V. S. 509,22 EUR skola už laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2020-05-31 patiektą šilumos energiją/karštą vandenį (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383-6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovai tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovei iš atsakovės V. S. priteistina 12,14 EUR delspinigių, iš atsakovo V. S. 12,14 EUR delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės V. S. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 521,36 EUR sumą, iš atsakovo V. S. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 521,36 EUR nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 23 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 2,55 EUR už registrų išrašus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso 25,55 EUR, kiekvienam atsakovui po 12,78 EUR.

Iš atsakovų valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 3,72 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 EUR) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 509,22 EUR (penkis šimtus devynis eurus ir 22 euro centus) skolos, 12,14 EUR (dvylika eurų ir 14 euro centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 521,36 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,78 EUR (dvylika eurų ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 509,22 EUR (penkis šimtus devynis eurus ir 22 euro centus) skolos, 12,14 EUR (dvylika eurų ir 14 euro centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 521,36 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,78 EUR (dvylika eurų ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.