- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- 1-2157-486/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei, kaltinamajam A. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) teistas:
1. 2007 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 7 MGL dydžio bauda;
2. 2008 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesiams laisvės atėmimo,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. jis, 2021 m. kovo 14 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , pargriovė ant grindų savo motiną E. L., po ko rankomis bei kojomis sudavė jai ne mažiau kaip šešis smūgius į dešinės rankos, dešinės kojos, dešinės pusės šono bei nugaros sritis, taip pat tempė ją per namo grindis už jos plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą, padarydamas jai daugybines poodines kraujosruvas, lokalizuotas, nugaroje, dešinio peties ir dešinio klubo srityje, dešiniajame žaste, pilve. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat jis 2021 m. kovo 15 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudavė savo motinai E. L. ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą, padarydamas jai, daugybines poodines kraujosruvas, lokalizuotas krūtinėje. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad nei 2021 m. kovo 14 dieną nei kovo 15 dieną, jis nemušė motinos. Ji buvo ligota, vos gyva, nekalbanti, kaip jis galėjo tokią mušti. Kaltinamasis jau 18 metų dirbo jos aukle. Įvykio metu A. L. buvo namie, buvo išgėręs 200 gramų viskio, motina buvo savo kambaryje, o jis savo kambaryje. Net gėda sakyti, nes savo sergančiai motinai jis tuos dešimtmečius tik padėdavo. E. L. naktį iššliuožia iš lovos, jis ją 3 kartus užtempia, dieną irgi nušliuožia, kaltinamasis ją vėl užtempia. Jo namas neįrengtas, todėl gyveno ūkiniame pastate. Ten daug kampų, sąlygos ten nelabai geros, net ir socialinis darbuotojas ten motinos laikyti neleido, todėl priėmė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai gal nuo jos tampymo į lovą, kai nučiuožia, atsirado tos kraujosruvos, jis gi nematė. Bet motinai kai tik paspaudi, tai ant kūno ir mėlynė. Ankščiau taip pat būdavo tos mėlynės, kraujosruvos. Motina buvo apklausta tyrėjos G. K. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje balandžio 12 d. Ji pati negalėjo paskambinti dėl įvykių jau nuo sausio mėnesio. Jo motina buvo (duomenys neskelbtini0. Paskutiniu metu kaltinamasis ją nešdavo į tualetą, po to nešdavo į lovą. Visi šitie kaltinimai vyksta dėl turto užgrobimo. A. L. padavė į teismą savo buvusią žmoną dėl turto užgrobimo. Buvusi sutuoktinė bandė net dukra nunuodyti, o atvykus policijos pareigūnams, ji nieko beveik nešnekėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. L. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios E. L. anūkė, visa vaikystė su ja kartu praėjo. Kaltinamasis yra liudytojos tėvas. Net liudytojai būnant užsienyje, močiutė daug kartų skambino. Močiutei susirgus (duomenys neskelbtini), liudytoja viską mėtė, grįžo iš (duomenys neskelbtini), kad padėti močiutei. Buvo reikalinga pagalba močiutei, nes ji sirgo (duomenys neskelbtini) ilgai. Močiutė gyveno su tėčiu, o ji atskirai. Tėtis juos buvo išvaręs liudytoją iš namų, todėl gyveno atskirai. Tėtis įvykio dieną buvo išgėręs ir sumušė močiutę. S. L. močiutę rado beveik negyvą. Iš pradžių liudytoja apie įvykį nieko nežinojo, tik įtarė, kad kažkas negerai, nes jos dažnai susiskambin. Tą pačią dieną, 2021 m. kovo 14 dieną, liudytoja močiutę ryte nuprausė, ir išvažiavo, pasakiau, kad po 14 valandos paskambins. Močiutė neatsiliepė, po to vakare skambino, tačiau buvo išjungtas telefonas. Liudytoja pagalvojo, kad kažkas ne taip, juk telefonas pakrautas. Kitą dieną, 2021 m. kovo 15 d., ryte, ji atvažiavo iš sodo tiesiai pas močiutę, pamanius, kad kažkas ne taip. Atvažiavo, namo durys buvo atrakintos, tvyrojo alkoholio kvapas. Močiutę rado ant grindų, beveik sušalusią. Iškvietė policiją, jie filmavo viską su kamera. Močiutė tik sakė „Dieve, Dieve, jis manęs vos neužmušė, aš jam dabar neatleisiu“. Močiutė jai iš karto parodė kur mėlynės, buvo krūtinėje, visa nugara buvo mėlynėse. Net batų žymės buvo matyti ant nugaros. Girdėti močiutė, tai sunkiau girdėjo, bet ji kalbėdavo, viską suprasdavo. Jai buvo ir insultas sausio mėnesį, bet ji viską suvokdavo, bendraudavo tikrai. Telefonu ji tikrai galėdavo kalbėti, jeigu ko negirdi, tai liudytoja garsiau pasakydavo. Močiutė būdama (duomenys neskelbtini) ligoninėje galėjo dar kalbėti ir kuo puikiausiai viską papasakoti tyrėjai, nes tikrai buvo veiksni. Neveiksnumas buvo pripažintas daug vėliau. Kai tėtis užgerdavo, tai sukeldavo jai neramumą. Liudytoja važiuodavo pas močiutę, nes tėtis pastoviai smurtauja prieš savo mamą, jis net nevartojęs alkoholio smurtauja. Tėtis blaivas netgi būna agresyvesnis nei išgėręs. Liudytoja nepamena, kad tėtis sakytų, kad pavartojęs alkoholio, ko nors neatsimintų. Močiutė seniai kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl liudytojos sesės ir jos sumušimo, tačiau vėliau nesikreipdavo. S. L. galvoja todėl, kad gal būdavo spaudimas iš tėvo pusės, o seną žmogų paveikti yra labai lengva.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba tyrėja, apklausė nukentėjusiąją E. L. šioje byloje. Tiksliai visko neatsimena, tačiau atsimena, kad ji pasakojo jog bijo savo sūnaus, kad jis ją muša, parodymai teisingai buvo užfiksuoti. Ji sakinius sunkiau dėliojo, bet atsižvelgiant į jos amžių ir jos būklę ji ganėtinai aiškiai viską aiškino. Ji savo noru, savo valia pareiškė nuomonę. Liudytoja jai prisistatė ir klausė ar ji supranta ir žino apie ką kalbės, ji suprasdavo, kad jie apie tą įvykį kalba, jai nekildavo abejonių apie ką jos kalbės. Ji pagal amžių kalbėjo adekvačiai, primą kartą sugebėjo pasirašyti, tik antrą kartą nesugebėjo, nes pati daktarė sakė, kad sunku jai pasirašyti.
Teisiamojo posėdžio metu E. S. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamą įvykį truputi atsimena. Atsimena, kad buvo įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, atvyko į namą, kaltinamasis buvo labai neblaivus, netvarkingam kambaryje buvo senyvo amžiaus moteris, ji sunkiai kalbėjo, bet pavyko su ja pasikalbėti. Ji sakė, kad ilgą laiką prieš ją smurtauja kaltinamasis. Kaltinamasis nieko nepasakė, buvo labai neblaivus, nuogas po namus lakstė. Atvažiavo medikai, nurengė moterį, matėsi kraujosruvų tiek senesnių tiek naujų. Po to kaltinamąjį sulaikė ir pristatėme į policijos komisariatą. Liudytojas asmeniškai bendravo su ta moterimi, atrodo ji nurodė, kad smurtautojas tai jos sūnus. Daugiau nieko nebuvo, ji pasakė, kad vyras prieš ją smurtauja.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, socialine darbuotoja. Jie - socialiniai darbuotojai turi užrašus, juos atsispausdino. Prisimena, kai pas juos atvažiavo E. L. ir jai buvo nustatyti sužalojimai. Iš jos žodžių ji pateko į ligoninę, nes ją sumušė sūnus. Jos tikslas buvo susisiekti su anūkę ir sužinoti kas vyksta. A. S. L. ir jos mama pakartojo tą patį ką sakė E. L., kad tai ne pirmas smurto atvejis ir kad A. L. vartoja alkoholį, vaistus ir būna pykčio bangos. Liudytoja kaltinamąjį prisimena, matė vieną kartą. Jis buvo atėjęs kiek žino ne kartą. Seselė sakė, kad jis nori susisiekti su mama, kad mama pasirašytų dokumentus, slaugytoja nežinojo kokie tai dokumentai, todėl atsisakė tai padaryti. Anūkė atsiuntė dokumentus, kad negalima leisti jo prie mamos, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Ta informacija perduota personalui, kad neįleistų, kad yra pagrindas jo neįleisti prie pacientės. 2021 m. balandžio 7 d. atėjo A. L., jai paskambino iš priėmimo ir pasakė, kad atėjęs pacientės yra sūnus, kad jis nori patekti pas mamą, kad jis elgiasi agresyviai, kad ateitų padėti išspręsti situaciją. Buvo taip, kad jis sakė, kad nesuprato, kodėl prieš jį visi nusistatę. Jie pabendravo apie penkiolika minučių, susitarė, kad ateiti jis negali ir kad ji turi tuos dokumentus, kad negali jis mamos lankyti. Jis sakė, kad dirbo struktūroje, siūlė susitarti, bet pavyko jį apraminti ir išlydėti. Šiaip tai E. L. kai atvažiavo buvo sąmoninga, tik jai sunku buvo judėti, ji krito. Su laiku jos sveikata blogėjo, paskui 2021 m. rugsėjo 30 d. ji mirė. Ji visą laiką su šilumą atsiliepdavo apie anūkę ir marčią, didelis ryšis buvo su anūke, sunerimdavo kai būdavo pokalbis apie A. L.. Kai anūkė išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi, kai skambindavo jai, ji visad klausdavo ar tėvas nebando ateiti pas mamą. Kai liudytoja kalbėjo su E. L., tai ji sakydavo, kad kai skambina sūnus, ji tai atsiliepia, tai ne. Ji nenorėjo grįžti namo, nes bijojo sūnaus. Ji namo norėjo, bet ji nenorėjo dėl to, kad sūnus namie gali būti.
Vadovaujantis BPK 276 buvo pagarsinti nukentėjusiosios E. L. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad 2021-03-14 ir 2021-03-15 jos sūnus A. L. ją ištempė iš lovos ir spardė kojomis. Jis tuo metu buvo su batais tai pat jos sūnus ją mušė ir kumščiais, jis buvo neblaivus, jos sūnus ją sumušė taip, kad ji negalėjo atsistoti. Jos sūnus ja nesirūpina, ji namuose dažniausiai būnu viena. Jos sūnus A. dažnai geria. Jos sūnus, kai būna neblaivus, būna labai piktas, agresyvus, rėkia ant jos, ji bijo būti su savo sūnumi, kai jis būna neblaivus. Tai pat jos sūnus A. pasiima jos pinigus. Jos anūkė S. ja rūpinasi, dažnai atvažiuodavo pas ją, kai ji dar buvo namuose. Tai buvo ne pirmas kartais, kai sūnus ją sumušė. Dabar jai geriau, yra ligoninėje, ją čia rūpinasi, gauna maisto, ji čia jaučiasi saugi. Jos sūnus, kol ji yra ligoninėje dažnai skambina telefonu, bet ji nenori su juo kalbėti (b. l. 23).
2021-03-30 apžiūrėti medicininiai dokumentai. Apžioūros metu nustatyta, kad E. L. nustatytos daugybinės poodines kraujosruvos, lokalizuotos krūtinėje, nugaroje, dešinio peties ir dešinio klubo srityje, dešiniajame žaste, pilve. Sužalojimai padaryti kūną kietu, buku, daiktu (-ais) paveikus ne mažiau kaip šešis kartus, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 93).
2021-05-14 apžiūrėti vaizdo įrašai gauti iš Body Cam. Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2021_0315_100726_021.MP4. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno (ės) kūno kameros. Matomas vaizdas, kaip policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Atvykusius pareigūnus pasitinka moteris - S. L.. Policijos pareigūnai užeina į namą. Lovoje matomas gulintis vyras, policijos pareigūnas prisistato ir paaiškina, kad vaizdas ir garsas bus įrašomas. Pareigūnas nueina prie nukentėjusiosios E. L. ir paklausia kas nutiko. E. L. atsako „nu, sergu, (duomenys neskelbtini), jau lyg truputį geriau buvo, bet jis mane sumušė girtas, aš negaliu nei atsikelti, nei atsigulti, nei nueiti daryti sysiuko, reikia mane vesti, negali nei atsisėsti“, policijos pareigūnas klausia „tai jisai jus sumušė?“, E. L. atsako „taip“, policijos pareigūnas klausia „kur sudavė? Ką padarė?“.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2021_0315_101027_022.MP4. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Policijos pareigūnas klausia E. L.“kur sudavė jum? “, E. L. atsako „palauk, suplėšė visus rūbus“. E. L. rodo sužalojimus, tačiau vaizdo nematyti, kadangi kamera yra atsukta į sieną. E. L. sako „atrodo išlaužta, negaliu nei šaukšto paimti, labai skauda“, policijos pareigūnas klausia „tai jisai jum per ranką trenkė?“, E. L. atsako „trenkė“, policijos pareigūnas klausia „per ranką ?“, E. L. atsako „ir ranką ir su kojom“, policijos pareigūnas sako „su kojom“, E. L. sako „su kojom daužė“. Policijos pareigūnas klausia „o jūs ta prasme pareiškimą norit rašyt?“, E. L. atsako „pareiškimą, rašyt, jeigu reikės“, policijos pareigūnas sako „tai čia nereikės, ar jūs norit, ta prasme ar jūs turit pretenzijų savo čia sūnui“. E. L. rodo savo nugara, vaizdo nematyti, kamera filmuoja sieną. Į kambarį užeina medikai, jie apžiūri E. L.. Pareigūnas grįžta į kambarį ant lovos sėdi įtariamasis- A. L.. Policijos pareigūnas klausia A. L. „kas buvo su motina ? “, A. L. atsako „su kuria“, policijos pareigūnas kalusia „o kiek turi motinų?“, A. L. atsako „vieną“, policijos pareigūnas klausai „nu tai su ta pačia ir kas buvo klausiu“, A. L. atsako „nu ko nori, aš tau pasakysiu“.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2021_0315_101326_023.MP4. Trukmė – 03:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. A. L. pradeda šnekėti su dukra, prašo nuraminti šunį. Policijos pareigūnas prašo pateikti dokumentus. Policijos pareigūnas nueina į kambarį, kur medikai apžiūri nukentėjusiąją ir fotografuoja mėlynes. Policijos pareigūnas klausai „tai čia visos mėlynės nuo sūnaus ? Sūnus jus čia taip sumušė ?“, E. L. atsako „sūnus, sūnus“. Medikai apžiūri nukentėjusiąją. Policijos pareigūnas klausia „ o kada jis jus čia mušė?“, E. L. atsako „vakar vakare“.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr.2021_0315_101625_024.MP4. Trukmė – 03:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matomas vaizdas, kai medikai apžiūri nukentėjusiąją. Policijos pareigūnas klausia E. L. „mušė jus ar ne ?“, E. L. atsako „sūnus, sūnus“, medicinos darbuotoja kalusia „kaip mušė? Kaip ?“, E. L. atsako „su kojom, nutraukė man iš lovos, aš gulėjau, tada reiškia, su kumščiais “, policijos pareigūnas klausia „kada? Kada čia buvo viskas?“, E. L. atsako „vakar vakare, nurovė plaukus“. Medicinos darbuotojai paprašo E. L. apsirengti. Policijos pareigūnas klausia „o tai jūs ponia turit pretenzijų sūnui, norit pareiškimą rašyti ?“, E. L. atsako „reikia rašyti, rašysiu“. Policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje. Policijos pareigūnas kalbasi telefonu su budėtoju (b. l. 58 - 59).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. L. pareikštą kaltinimą. Nors kaltinamasis A. L. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažįsta, tačiau jo kaltę įrodo teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai bei kita bylos rašytine medžiaga. Teismo posėdžio metu apklausta anūkė S. L. parodė, kad 2021 m. kovo 14 d. močiutei neprisiskambino, todėl kovo 15 dieną, ryte, atvažiavo iš sodo tiesiai pas močiutę, pamanius, kad kažkas ne taip. Kai atvažiavo, namo durys buvo atrakintos, tvyrojo alkoholio kvapas. Močiutę rado ant grindų, beveik sušalusią, todėl iškvietė policiją, jie filmavo viską su kamera. Močiutė tik sakė „Dieve, Dieve, jis manęs vos neužmušė, aš jam dabar neatleisiu“. Močiutė jai iš karto parodė kur mėlynės, krūtinėje, visa nugara buvo mėlynėse. Net batų žymės buvo matyti ant nugaros. Girdėti močiutė sunkiau girdėjo, bet ji kalbėdavo, suprasdavo. Netikėti šiais nuosekliais parodymai, kurie nekito nuo ikiteisminio tyrimo, teismas neturi pagrindo. Juolab, kad juos papildo ir pačios nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nes šiuo metu nukentėjusioji mirusi, kuri parodė, kad 2021-03-14 ir 2021-03-15 jos sūnus A. L. ją ištempė iš lovos ir spardė kojomis, jis tuo metu buvo su batais tai pat jos sūnus ją mušė ir kumščiais, jis buvo neblaivus, jos sūnus ją sumušė taip, kad ji negalėjo atsistoti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pareigūnas E. S. parodė, jog atsimena, kad buvo įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje, atvyko į namą, kaltinamasis buvo labai neblaivus, netvarkingam kambaryje buvo senyvo amžiaus moteris, ji sunkiai kalbėjo, bet pavyko su ja pasikalbėti. Ji sakė, kad ilgą laiką prieš ją smurtauja kaltinamasis. Šiuos parodymus papildo ir L. S. parodymai, medicininiai dokumentai atspindintys sužalojimų mastą, vaizdo įrašai.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai (dvi nusikalstamos veikos), kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, motinai E. L.. Šias aplinkybes, kad A. L. visiškai neigia savo kaltę, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją bei bandymą išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai prieš šeimos narį, veikos baigtos. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. L. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. A. L. praeityje teistas 2 kartus, tačiau teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka (b. l. 136), šiuo metu dirba. Nors teistumai išnykę, tačiau tiek 2007 metais, tiek 2008 metais jis buvo teistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teismo vertinimu, A. L. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad A. L. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti, turi priklausomybę alkoholiui, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Visgi, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį A. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant arčiau bausmės maksimumo. Teismo vertinimu, pagal A. L. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. L. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 15 d., 11.30 min., iki 2021 m. kovo 16 d., 12.06 min., 1 (viena) diena.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
A. L., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl 2021 m. kovo 14 d. nusikalstamos veikos ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo.
A. L., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl 2021 m. kovo 15 d. nusikalstamos veikos, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti A. L. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.
Bausmės pradžią A. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Į bausmės laiką A. L. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 15 d., 11.30 val., iki 2021 m. kovo 16 d., 12.06 val., 1 (vieną) dieną, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti A. L. visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. L. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.