Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2680-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-02
Bylos Nr.
A5.-2680-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01596-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Pažeidėjas
D. Ž.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2680-1049/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01596-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausiajai specialistei A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

Vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-07-12 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4004, 2017-07-12 buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos operatyvus patikrinimas greito maisto restorane „(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu 2017-07-12, 14:00 val., restorano virtuvės patalpose dirbo A. S., kuriai buvo išduoti spec. rūbai (prijuostė, mėlynos guminės pirštinės), nors A. S. asmens medicininės knygelės neturėjo. Vykusiame darbo pokalbyje su direktore D. Ž., A. S. buvo pažadėtas minimalus darbo užmokestis. Nustatyta, kad A. S. patikrinimo metu 2017-07-12 dirbo UAB (duomenys neskelbtini)restorane, restorano darbo laiku, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, medicininė sveikatos apžiūra ir sveikatos mokymai neatlikti. A. S. tik 2017-07-18 operatyvaus patikrinimo metu buvo įdarbinta virėja ir tą pačią dieną su ja buvo sudaryta darbo sutartis, 2017-07-24 atlikta medicininė sveikatos apžiūra ir sveikatos mokymai. Tokiais veiksmais D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – D. Ž., teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorė ir šios įmonės akcininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – maitinimo paslaugų teikimas restorane (duomenys neskelbtini), kuris įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini), specializuojasi japonų ir kitų Azijos šalių virtuvės patiekalų gamyboje. 2017-07-12, apie 14.00 val., restorane VMI pareigūnai atliko patikrinimą, kurio metu virtuvėje rado A. S.. D. Ž. patikino, kad A. S. tuo metu restorane nedirbo, o tik buvo atėjusi apsižiūrėti savo darbo vietos, darbo funkcijų, stebėjo kaip gaminami patiekalai, jai buvo išduota prijuostė, pirštinės. A. S. savo būsimos darbo vietos buvo atėjusi pažiūrėti jau antrą kartą ir turėjo apsispręsti, ar darbas jai tai tinka. Nuo 2017-07-18 A. S. buvo įdarbinta virėjos pareigose ir dirba iki šiol. D. Ž. patikino nežinojusi, kad negalima tokiu būdu būsimam darbuotojui leisti būti darbo vietoje, tačiau šiuo metu pripažįsta, kad suklydo ir taip padarė nusižengimą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nurodė, kad jos atlyginimas apie 500 eurų, užtikrino, kad tokios situacijos daugiau nebepasikartos, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Institucijos, surašiusios Administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausiajai specialistė A. M., teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-07-12, apie 13.15 val., restorane (duomenys neskelbtini), esančiame Nemuno g. 45, Kaunas, VMI Kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnai E. G. ir I. M. pagal pavedimą atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu be kitų pažeidimų nustatė galimą A. S. nelegalaus darbo įmonėje faktą, kadangi patikrinimo metu ji buvo virtuvėje, su prijuoste bei pirštinėmis, tačiau nepateikė jokios darbo sutarties. Dėl šio fakto UAB (duomenys neskelbtini) direktorei D. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

D. Ž. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodo ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, D. Ž. pažeidimą pripažįsta, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 3); operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4); faktų fiksavimo pažyma (b. l. 5-6); A. S. paaiškinimas, jog 2017-07-12, 14:00 val. buvo atėjusi į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), susipažinti su darbo pobūdžiu, pažiūrėti kas vyksta virtuvėje, kaip gaminamas maistas, būdama virtuvėje dėvėjo prijuostę, mėlynos spalvos gumines pirštines, jei direktorei ji būtų tikusi, darbą būtų pradėjusi nuo 2017-07-18 d., į darbo pokalbį buvo atvykusi 2017-07-05 d., darbo pokalbio metu jai žadėjo minimalų darbo užmokestį, pasižiūrėti darbo pobūdžio buvo atvykusi ir liepos 10 d., 11 d. (b. l. 7); D. Ž. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog A. S. buvo atvykusi į darbo pokalbį pagal skelbimą, norėdama įsitikinti, ar merginai darbas tiks, paprašė atvykti į greito maisto restoraną (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir stebėti darbą virtuvėje, bet neprašė ką nors daryti, gaminti; 2017-07-12 A. S. buvo restorano virtuvėje, stebėjo darbą ir mokinosi, ji paprašė merginos užsidėti prijuostę, kurią mergina atsinešė pati, nes pagal jų taisykles virtuvėje negali būti žmogus, atėjęs iš lauko su lauko rūbais, pirštines A. S. užsidėjo pati, ji tokių nurodymų merginai nedavė, pirštinių jai neišdavė, A. S. niekas nemokino, pastaroji apie dvi valandas tik stebėjo darbą, kad įsitikintų, ar darbas jai tiks, merginai leido užeiti į virtuvę ir stebėti darbą iš nežinojimo, galvojo, kad taip galima, dėl to kas įvyko labai gailisi (b. l. 8); 2017-07-18 darbo sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktorės D. Ž. ir A. S. (b. l. 9-10); medicininė pažyma (b. l. 11-12); VSDFV IS 2017-07-28 duomenys, iš kurių matyti, kad A. S. UAB (duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017-07-18 (b. l. 13); kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „DeiRus“ direktorė D. Ž. 2017-07-12 leido A. S. dirbti nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia D. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis pakanka konstatuoti įvykus nelegalaus darbo faktą, kadangi atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) ir susipažinus su jo metu surinktais įrodymais, nustatyta, kad veikoje tarp darbdavio – įmonės vadovės D. Ž., ir darbuotojos – A. S., buvo visi darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, be to, darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas.). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismui pakanka duomenų daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir pareigų, kurias darbuotoja galėjo realiai vykdyti nepasirašiusi darbo sutarties, nors tai yra jos akivaizdžios sąlygos (DK 95 straipsnis). Kritiškai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, kad jokio realaus darbo A. S. neatliko ir tai tebuvo susipažinimas su darbo specifika, darbo funkcijų pabandymas. DK 105 str. yra imperatyviai apibrėžta, kas tai yra išbandymas sudarant darbo sutartį, ir kokos tam keliamos privalomos sąlygos. Jokiame teisės norminiame akte nenumatyta galimybė asmeniui faktiškai atlikti darbo funkcijų turinčius veiksmus įmonės naudai nesudarius darbo sutarties, ar tiesiog susipažinti su darbo funkcijomis ten būnant ilgesnį laiką, mokytis gaminti tam tikrus produktus. Byloje nustatyta, kad A. S. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane faktines darbo funkcijas galėjo atliki dėvėjo darbo drabužius, buvo akivaizdžiai pasiruošusi jas atlikti, nors 2017-07-12 jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta ir tai buvo jau antras kartas, kai ji ten buvo atvykusi. Pati D. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu pripažino, kad A. S. susipažindama su darbo specifika galėjo pabandyti atlikti kai kuriuos realius veiksmus, liesti maistą, susipažinti kaip dirbti su aukštos temperatūros keptuve, kaip gaminti vienus, ar kitus produktus, nes tam neturėjo patirties, todėl ir buvo su darbo drabužiais. Tai, kad A. S. realiai galėjo atlikti faktines darbo funkcijas teismo nuomone liudija ir pats darbo rūbų išdavimo jai ir jų dėvėjimo faktas.

D. Ž. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio keliamus reikalavimus ir neabejotinai laikytina šios bendrovės vadove. To paties įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, tačiau D. Ž. šios pareigos nevykdė.

Konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovė D. Ž., vykdydama darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai A. S. prieš jos darbo pradžią įmonėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais D. Ž., pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktas (Draudėjas privalo pateikti: Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.), įmonės vadovė D. Ž., būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, ir neužtikrindama, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, kuris laikytinas visiškai įrodytu.

IV. Dėl pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę teismas daro išvadą, kad D. Ž. veikė netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis), ir tai turi reikšmės teismo apsisprendimui dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo šiuo konkrečiu atveju. Atsižvelgtina į tai, kad dėl nustatyto nusižengimo realiai neatsirado jokios žalos, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus didžiąja dalimi nulėmė ne jos tiesioginė tyčia, o ką tik pasikeitusių darbo įstatymų neišmanymas, ar jų nežinojimas, dėl pažeidimo D. Ž. nurodė, kad labai gailisi, prašė jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir garantavo, kad tokia situacija daugiau nebepasikartos, pažymėtina ir tai, kad nuo 2017-07-18 A. S. buvo oficialiai įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), kur dirba iki šiol, VMI operatyvaus patikrinimo metu, kuris buvo atliktas visai dėl kitų – galimų mokestinių pažeidimų, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad A. S. ne tik galėjo, tačiau ir atliko kokius nors realius darbo funkcijas atitinkančius veiksmus, todėl teismas įvertinęs geranorišką D. Ž. kaltės pripažinimą, kas yra jos atsakomybė lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos teigiamą charakteristiką, tai, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nėra teista, bei spręsdamas dėl jos administracinės atsakomybės konstatuoja kad dėl aukščiau šiame nutarime nurodytų motyvų, veikos realių pasekmių nebuvimo, pačio nusižengimo formalumo šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis, ir administracinė nuobauda D. Ž. skirtina mažesnė, nei minimali numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Ž., pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą - 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17070601038.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis