- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1-99-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44924-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kaltinamasis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. M. ( V. M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas – 2018-08-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, nustojus dirbti per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei juos vartoti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 2 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018-09-16 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto metu, tyčia ranka griebė savo sugyventinei J. D. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir, laikydamas pastarąją už plaukų, tempė ją po kiemą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog pusę metu draugavo su J. D., tai ji pas jį gyvendavo, tai jis atvažiuodavo pas ją. Su J. D. palaikė artimus santykius, draugavo, tuo metu buvo tikslas sukurti santykius. Tą dieną su J. D. išgėrinėjo, nepamena dėl ko susiginčijo. Buvo išgėręs. Ginčas prasidėjo nuo žodžių. Paėmė ją už plaukų, ant žemės pargriovė. Ji iškvietė policiją. Po to pas tyrėją su nukentėjusiąja susitaikė, pretenzijų jam neturi. Dėl įvykusio kaltas alkoholis, daugiau negeria. Kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykusio gailisi, jaučia gėdą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji J. D. posėdžio paaiškino, jog tuo metu kai tempė už plaukų jautė fizinį skausmą. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Su V. M. buvo artimi santykiai. Su kaltinamuoju susitaikė, neturi jam pretenzijų.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-09-19 apklausta kaip liudytoja ir pripažinta nukentėjusiąja J. D. parodė, kad jau apie pusę metu ji gyvena kartu su savo sugyventiniu V. M., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo veda bendrą ūkį. Jie gyvena pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jie su V. M. gerai sutaria, pas juos net pykčių nebūdavo. 2018-09-16 buvo pirmas jų su V. M. konfliktas. Tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu. Apie įvykio aplinkybės ji gali pasakyti, kad 2018-09-16 iš ryto jie su V. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie jau 2018-09-15 vakare vartojo alkoholinius gėrimus, o 2018-09-16 jau pratęsė alkoholio vartojimą. Viskas buvo gerai – jie kieme prie namo sėdėjo už stalo, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo savaitgalis, tai norėjo atsipalaiduoti. Viskas buvo gerai. Kažkur apie pietus, buvo jau apie 15.00 val., jie su V. M. jau buvo „gerai apsvaigę" nuo alkoholio, kai ji nusprendė pažiūrėti V. M. telefoną ir pažiūrėti su kuo jis susirašinėja Facebook paskyroje. Atidariusi V. M. Facebook paskyrą telefone, ji pamatė, kad sugyventinis Facebook paskyroje peržiūrinėja kitas merginas. Jai tai labai nepatiko, ji pradėjo šaukti ant V. M.. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Ji V. M. uždraudė naudotis Facebook paskyra, o V. M. atsakė, kad ji neturi teisės jam nurodinėti. Jie pradėjo konfliktuoti, ir konflikto metu V. M. dešine ranka sugriebė jai už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir laikydamas ją už plaukų, tempė ją po kiemą. Jai tuo metu labai skaudėjo, tuo metu ji juto fizinį skausmą. Ji net šaukė, kad jai skaudą. Dar paaiškina, kad kai V. M. griebė jai už plaukų, ji nuo skausmo sukinėjosi ir rankomis apdraskė sugyventiniui veidą, nes jai labai skaudėjo. Po to kai V. M. ją paleido, ji iškvietė policiją. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, jokių sužalojimų ji nepatyrė, todėl pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiuos. Po įvykio pas jokius gydytojus nevažiavo ir nevažiuos, kadangi įvykio metu ji patyrė tik fizinį skausmą, jokių sužalojimų ji nepatyrė. Jai jokia materialinė žala dėl minėto įvykio, nepadaryta, civilinio ieškinio ji nereikš. Sugyventinis V. M. galvos traumų niekada neturėjo, jokiose priklausomybės gydymo įstaigose niekada nesigydė, t.y. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Į Vilniaus priklausomybės lygų centrą jis nesikreipė ir nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Po to kai V. M. buvo paleistas iš policijos, jis atvažiavo vakare pas ją ir paprašė jos atleidimo ir pažadėjo jai, kad daugiau nesmurtaus jos atžvilgiu, todėl ji jam atleido, jokių pretenzijų savo sugyventiniui ji neturi. Jie su V. M. susitaikė. (b.l. 19- 20, 21)
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-09-18 apklaustas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis K. P. parodė, kad 2018-09-16 buvo jo pamaina, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. N. apie 15.45 val., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) sumušta pranešėja J. D., ją sumušė jos sugyventinis V. M., 32 metų amžiaus. Atvykus minėtu adresu, kieme prie namo rado už stalo sėdinčius pranešėją ir jos sugyventinį V. M.. Jis bandė iš pranešėjos sužinoti kas atsitiko, tačiau pranešėja nieko nepaaiškino. Matėsi, kad pranešėja yra neblaivi, nubrozdintos jos kojos ir sutinęs veidas. Pranešėja verkė, sakė, kad ją sumušė sugyventinis bei sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Paklausus V. M. ar jis mušė J. D., jis atsakė, kad nemušė. Tolimesniajam aiškinimuisi abu buvo pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmąjį policijos komisariatą. (b.l. 29)
Iš byloje esančio 2018-09-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. P.tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – J. D., gim. 1996-11-05, gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Tarnybiniame pranešime pažymėti smurtą patyrusio asmens sužalojimai : kairiojo kelio sritis bei galvos sritis kairėje pusėje, ties smilkiniu (pažymėta ant žmogaus silueto, nurodant kodą (07) – nubrozdinimas). pažymėta ir , kad ant smurtu įtariamo asmens matosi kūno sužalojimai, šis yra akivaizdžiai neblaivus – 2.14 ‰. Grafoje „Gauti paaiškinimai" nurodyta, kad paaiškinimų nepateikė, kadangi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, su jais bendrauti atsisakė. taipogi nurodyta, kad įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo (V. M., gim. 1986-06-15) sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. ( b.l. 8-11)
Iš byloje esančio 2018-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – laukas prie namo. Protokole nurodyta, kad nuo įėjimo į namą, dešinėje 2 metrų atstumu yra baltos spalvos stalas. Po stalu mėtosi 0,5 litro talpos skardinės nuo sidro. Aplink grumtynių požymių nepastebėta. Įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. ( b.l. 13-16)
Iš byloje esančio 2018-10-01 Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) atsakymo į paklausimą matyti, kad Centro informacinėje sistemoje 2018-9-16 yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). (b.l. 30)
Iš byloje esančio 2018-10-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota garso įrašo iš Centro apžiūra. Nustatyta, kad skambinusi moteris nurodo, kad ją primušė vyras, nori kviesti policiją. Pasiteiravus adreso, nurodo, (duomenys neskelbtini) patikslinus ar vyras, ar sugyventinis, nurodo, kad vyras V. M.. Paklausus ar jis girtas, atsako, kad išgėręs, o paprašius prisistatyti, nurodo savo duomenis – J. B.. (b. l. 31-32)
Dėl veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. M. kaltė, jog jis smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventinei, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltė pripažino pilnai ir iš esmės kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusios parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jos parodymai, liudytojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. M. 2018-09-16 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia ranka griebė savo sugyventinei J. D. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir, laikydamas pastarąją už plaukų, tempė ją po kiemą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. T. N., no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. T. N., no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis , tiek nukentėjusioji posėdžio metu patvirtino, jog juos siejo artimi santykiai, bendrumas. Jų paaiškinimai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, teismui leidžia daryti išvadą, jog tikslas buvo sukurti pastovius santykius. Taigi tarp jų susiklostę santykiai vertintini kaip iš dalies pastovūs, pagrįsti abipusiais įsipareigojimais, tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
V. M. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str.1d.2p.). Posėdžio metu nurodė, jog dėl įvykusio kaltas alkoholis. Todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Praeityje yra teistas už smurtinį nusikaltimą prieš artimą giminaitį (b. l. 52-53). Administracine tvarka baustas ( b.l. 57 ). Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog asmuo nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Tačiau skiriant bausmę atsižvelgtina ir nukentėjusiosios poziciją, kuri nurodo, jog kaltinamajam atleido, neturi jokių pretenzijų. Taip pat iš dalies atsižvelgtina ir į tai, jog įvykio metu ir pati nukentėjusioji konflikto metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, konfliktas, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas įvyko vartojant alkoholį. Posėdžio metu pats kaltinamasis patvirtino, jog problemos yra dėl alkoholio. Lankosi probacijos tarnyboje. Dabar alkoholio nebevartoja. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes kaltinamajam daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, bei įpareigojant tęsti darbą. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Spręstina, kad tokia bausmė padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji po įvykio kartu nebegyvena, nurodė, jog bendrauja tik telefonu, be to kaltinamasis yra dirbantis dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina. Teismą sprendžia, įvertinus kaltinamojo poziciją dėl alkoholio vartojimo, jog bausmės atlikimo laiku uždraudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir yra pakankama jį sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi; 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį .
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais. (LR BPK 139 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : – Vokas su laikmena (CD-R) su garso įrašu iš BPC – saugomą su baudžiamosios bylos medžiaga paliktina saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
V. M. ( V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant tęsti darbą.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir V. M. paskirti subendrintą galutinę bausmę 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant tęsti darbą.
Iš bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 3 d. pagal 2018-08-21 baudžiamąjį įsakymą bei laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. 16.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. 08 : 18 val. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą ieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Voką su laikmena (CD-R) su garso įrašu iš BPC – saugomą su baudžiamosios bylos medžiaga palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.