- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-85-290-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00006-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Albertas Trumpulis
Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-85-290/2012
2. 4. 7.
2012 m. sausio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam S. A., nuteistajai G. K., jos gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. gynėjo advokato A.Trumpulio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 20 (dvidešimties) MGL - 2 600 Lt. (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda. Priteista iš G. K., 10 000 Lt. (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. A..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. už tai, kad laikotarpiu 2010 m. gegužės 5 d. – 2010 m. gegužės 15 d. viešoje vietoje – 48 maršruto autobuse Domeikava – Lapės, paskleidė apie S. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis tvirkina ir seksualiai prievartauja savo vaikus, tokiu būdu paniekino ir pažemino nukentėjusįjį, pakirto pasitikėjimą juo, apšmeižė jį, neva jis padarė sunkų nusikaltimą.
Be to, G. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu 2010 m. gegužės 5 d. – 2010 m. gegužės 15 d. viešoje vietoje – 48 maršruto autobuse Domeikava – Lapės, paskleidė apie S. A. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis tvirkina ir seksualiai prievartauja savo vaikus, tokiu būdu užgauliai pažemino nukentėjusįjį.
Šalies argumentai
Nuteistosios G. K. gynėjas advokatas Albertas Trumpulis skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį -G. K. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar nenustačius G. K. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Nurodo, kad nuosprendis šališkas, kad teismo išvados neseka iš ištirtų įrodymų. Teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi tik liudytojos E. G. parodymais, o liudytojų L. K., D. A., V. V. parodymus atmetė, motyvuodamas tuo, jog būdamos su G. K. draugiškuose ryšiuose duoda neteisingus parodymus. Tokia teismo išvada niekuo nepagrįsta. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad E. G. santykiai su G. K. nėra geri, o su nukentėjusiuoju S. A. – geri, todėl tikėtina, kad ir ši liudytoja turėjo pagrindą sakyti netiesą. Apelianto nuomone, pagal suformuluotą kaltinimą teisme turėjo būti surinkti ir ištirti įrodymai, patvirtinantys G. K. viešai autobuse ir pasakius žodžius - jog S. A. tvirkina ir seksualiai prievartauja savo vaikus, tačiau kaltinimo liudytoja E. G. neparodė, jog G. K. būtų tokius žodžius pasakiusi. E. G. parodymais nuteistoji S. A. pavadino iškrypėliu, o tai neduoda pagrindo reikšti minėtą kaltinimą. Teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimą, G. K. kalta pripažino remdamasis nepatikimais E. G. parodymais, kurie nepatvirtinti kitais įrodymais. Teismas, neišnagrinėjo prieštaravimų, esančių byloje, kas galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytus reikalavimus bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuotą teisę į teisingą procesą.
Apeliantas teigia, jog šmeižtas yra tyčinis nusikaltimas ir už jį atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias ir tai sąmoningai daro. Prieš S. A. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai mažamečių vaikų tvirkinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. požymius, iki nuteistajai pareiškiant įtarimus dėl šmeižimo, dar nebuvo nutrauktas, todėl G. K. turėjo pagrindo manyti, kad įtarimai pasitvirtino ir ji galėjo išsakyti savo nuomonę apie tikrovėje egzistuojančius faktus, ir nėra nustatyta, kad pasisakydama apie žento sulaikymą G. K. sąmoningai ketino pakenkti nukentėjusiajam. Kad nuteistoji neturėjo tikslo apšmeižti ar įžeisti nukentėjusįjį patvirtina ir liudytojos E. G. parodymai. Liudytojos L. K., D. A., V. V. nukentėjusiojo nepažinojo, autobuse S. A. nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pasisakydama apie liudytojoms nepažįstamą žmogų, G. K. ketino pakenkti nukentėjusiajam.
Kaltinimas G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. l d. taip pat nepasitvirtino. Įžeidimas yra viešas, užgaulus, kito žmogaus pažeminimas, padaromas tiesiogine tyčia. S. A. 48 maršruto autobuse nebuvo. G. K. neigia kalbėjusi apie nukentėjusįjį, jog jis tvirkina ir seksualiai prievartauja vaikus. Tokių jos pasakytų žodžių nepatvirtino byloje apklausti liudytojai. Tokiu būdu nesurinkta įrodymų, kad G. K. neigiamai, nepadoriai, užgauliai, įžeidžiančiai atsiliepė apie nukentėjusįjį. G. K. pripažinta kalta ir nuteista tik pagal nepatikimus E. G. parodymus, kurių teisme niekas kitas nepatvirtino, o asmenys, liudytojai buvę tuo metu su G. K. autobuse ir su kuriais ji kalbėjosi, E. G. parodymus paneigė, todėl darytina išvada, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendis yra šališkas, paremtas prielaidomis, įrodymai įvertinti netinkamai. Teisiamojo kaltė turi būti pagrįsta neabejotinais įrodymais ir visos abejonės turi būti aiškinamos teisiamojo naudai, tuo tarpu, teismas elgėsi priešingai, visas abejones aiškino G. K. nenaudai, kaip jos kaltės įrodymą, todėl nuosprendis kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų naikintinas.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis S. A. prašo nuteistosios G. K. advokato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį, nes nuosprendis yra teisingas, pagrįstas, ir naikinti jį nėra pagrindo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Nuteistoji bylos tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad G. K. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas vadovavosi tik vienos liudytojos – E. G. parodymais ir todėl nebuvo objektyvus, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, tačiau teismas, visus juos nuodugniai ir išsamiai išanalizavo, ištyrė, įvertino ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nepatikimus parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinamosios parodymus paneigia ne tik liudytojos E. G. parodymai, bet ir apskritai įrodymų visetas byloje. Teismas motyvuotai kaltinamosios ir liudytojų L. K., D. A., V. V. parodymus laikė šališkais, neatitinkančiais tiesos ir jais pagrįstai nesivadovavo.
Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojos E. G. parodymų neobjektyvumo. Ši liudytoja neneigia pažįstanti nukentėjusįjį, tačiau duodama parodymus apie įvykį ji nedavė tendencingai tokių parodymų, kuriais dirbtinai apkaltintų G. K.. E. G. parodė, jog kaltinime nurodytu laiku važiavo kartu su G. K. tuo pačiu autobusu ir girdėjo ją kalbant su moterimi apie iškrypėlį žentą, šių jos parodymų nepaneigė nei pati kaltinamoji, nei kiti bylos duomenys, todėl jais netikėti teismui nebuvo pagrindo. Tuo tarpu teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino kitų liudytojų - L. K., D. A. bei V. V. parodymus, nes jos gerai sutaria su nuteistąja, yra kaimynės, palaiko draugiškus santykius, todėl visiškai tikėtina, kad jos suinteresuotos neduoti parodymų, kaltinančių G. K..
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl tyčios apšmeižti nukentėjusįjį nebuvimo, nes šios veikos jai inkriminuotos prieš ikiteisminio tyrimo S. A. nutraukimą, dėl ko G. K. turėjo pagrindo manyti, kad įtarimai pasitvirtino ir ji galėjo išsakyti savo nuomonę apie tikrovėje egzistuojančius faktus. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00560-10 medžiagos, (kuri turi ryšį su šia baudžiamąja byla ir todėl jos duomenys pagrįstai buvo vertinami, priimant nuosprendį) matyti, kad ikiteisminis tyrimas S. A. buvo pradėtas pagal G. K. pareiškimą, ir atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei nenustačius nei vieno fakto, patvirtinančio pareiškėjos nurodytas aplinkybes, buvo prieita išvados, jog veikos, nurodytos pareiškime, nebuvo padarytos ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi, G. K. keipėsi į policiją su pareiškimu neturėdama jokių jos įtarimus patvirtinančių faktinių duomenų, todėl yra pagrindas teigti, jog ji žinojo ir suprato, kad jos skleidžiama informacija neparemta jokiais duomenimis ir tikrovėje egzistuojančiais faktais. Nepagrįstas skundo motyvas ir dėl to, jog G. K. negalėjo pakenkti nukentėjusiajam, nes S. A. autobuse nebuvo, jame buvę asmenys jo nepažinojo. Atsakomybė už nusikaltimus, kuriais G. K. kaltinama, atsiranda nepaisant to, ar nusikalstamų veikų padarymo metu asmuo, apie kurį kaltininkas, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat pažemio žmogų, buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir tai girdėjo, ši aplinkybė nėra minėtų nusikaltimų objektyviosios pusės požymis.
Nora kaltinimas G. K. pareikštas tik dėl veikų, padarytų 2010 m. gegužės 5d. – 15 d. 48 maršruto autobuse, tačiau teismas pagrįstai vertino ir kitus svarbius šiai veikai pagrįsti duomenis – t.y. pačios G. K. parodymus apie tai, jog ji ne kartą žentui S. A., savo dukrai E. A. bei jų nepilnamečiams vaikams yra sakiusi apie S. A. iškrypėliškus veiksmus, vadinusi jį įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais, nesant tam jokio pagrindo, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji viešoje vietoje, pavadinusi S. A. „pyderu“, suvokė, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės ir tokiais savo veiksmais, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį arba pakirsti pasitikėjimą, bei tokiais užgauliais veiksmais viešai jį pažemino kitų žmonių akyse.
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str. ). Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamosios asmenybės savybes. Bausmės rūšis teismo paskirta tinkamai. Civilinis ieškinys tenkintas vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybės bei protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijais.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti G. K. gynėjo A.Trumpulio apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei kaltinamąją išteisinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistosios G. K. gynėjo advokato A.Trumpulio apeliacinį skundą atmesti.