Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-336-495/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-24
Bylos Nr.
1S-336-495/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

BylaNr. 1S-336-495/2016Procesinio sprendimo kategorijos:2.13.1.2.;2.12.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. spalio24d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016m. sausio11d. nutarties, kuria atmestas A. B. dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroropavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio2015m. lapkričio30d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiagair išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos5d. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistaspagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį­laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per laisves apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pagal BK 146 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6 500 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmės subendrintos jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per laisves apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir 50 MGL (6 500 Lt)bauda.

Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 350 Lt turtinei ir 1 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio l8 d. apie 2.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, konflikto metu tyčia suduodamas kumščiu L. D. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, nukentėjusiajai nuo smūgių parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas apatiniame dešinės akies voke plintant į skruostą, kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairės rankos III ­trečiame piršte, kas nukentėjusiajai L. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. B. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. gruodžio 17 d. 24.00 val. iki 2011 m. gruodžio 18 d. 3.00 val. bute, (duomenys neskelbtini)Kaune, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai L. D.: paslėpė raktus nuo buto lauko durų, sulaužė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, taip atimdamas galimybę išeiti iš buto ar išsikviesti pagalbą, nereagavo įnukentėjusiosios ir policijos pareigūnų prašymus atrakinti duris iki tol, kol specialiosios tarnybos išlaužė buto duris ir išlaisvino nukentėjusiąją.

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.

Nuteistojo A. B. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi buvoatmestas.

Nuteistasis A. B. 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Darius Raulušaitis2015m. lapkričio30d. nutarimu, nenustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 444 straipsnyje numatytų pagrindų, atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. B. baudžiamojoje byloje, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis A. B. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. sausio11d. nutartimi A. B. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, A. B. nei pareiškime Generaliniam prokurorui, nei skunde Vilniaus apygardos teismui nenurodė. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią yra nuteistas, nuteistasis taip pat nepateikė.

Nuteistasis A. B. nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio11d. nutartimi, padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015m. lapkričio30d. nutarimą dėl atsisakymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismo 2016m. sausio11d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas, nenustatęs jo kaltę pagrindžiančių duomenų, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, procesinį sprendimą grindė prielaidomis. Nuteistasis padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 44 str., 20 str. ld., 5d., 301 str. 2d., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir kitus teisės aktus. Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė, nurodė, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis padavė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 14d. nutartimi atmetė. Aukščiausiasis Teismas nekreipė dėmesio į kitų teismų padarytas klaidas, į padarytus BPK, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus interesus.

Nuteistasis A. B. nurodo, kad 2015m. balandžio 14d. parengė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, ruošiant skundą išanalizavo baudžiamosios bylos duomenis ir paaiškėjo naujos, teismų netirtos aplinkybės.

Nuteistojo nuomone, naujai paaiškėjusia aplinkybe yra tai, kad antroje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje yra parašyta: „neatmetama galimybė, kad susižaloti galėjo pati“. Tyrimą atlikęs specialistas turėtų paaiškinti šią išvadą. Pagal baudžiamosios bylos duomenis, nuteistasis pargriovęsnukentėjusiąją,spyrė nemažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, tačiau tyrimo metu nukentėjusiajai tokie sužalojimai nenustatyti.

Skunde nurodoma, kad po jo išvežimo į areštinę, įvykio vietoje policijos pareigūnų darytos nuotraukos (nuotrauka Nr. 2), rodo, kad duryse buvo raktai. Nuteistasis kelia klausimą kaip jie ten atsirado, nes jo paties bute jau nebuvo. A. B. nuomone, tik L. D., kuri raktus buvo paslėpusi, galėjo juos įdėti į buto duris. Taip pat nuotraukoje matyti sudaužytas raudono vyno butelis, kuris buvo išlaistytas bute bei ant L. D. drabužių.

Liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad V. B. L. D. vadino L.. Ši aplinkybė rodo, kad tyrėja K. pateikė melagingus faktus. V. B. D. pažinojo penkiolika metų, taigi jos vardą puikiai žino. Be to, buvo konstatuota, kad liudytojas V. B. nieko nematė, nes miegojo kitame kambaryje. Tačiau telefonu filmuotoje medžiagoje yra girdimas V. B. balsas, o tai paneigia aplinkybę, kad jis miegojo ir nieko nematė, negirdėjo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. D. negalėjo išsikviesti pagalbos, nes A. B. sulaužė jos telefoną. Nuteistojo nuomone, tai netiesa. Tuo metu bute buvo du nuteistojo telefonai, trys L. D. telefonai ir vienas - V. B., visi buvo veikiantys ir naudojami.

Teisme apklaustas liudytojas P. A. parodė, kad kitą dieną po įvykio buvo sutikęs nukentėjusiąją, tačiau jos veide mėlynių nematė. Teismo posėdžio protokole ir teismo nuosprendyje nurodoma priešingai, t. y., kad jis matė sužalojimus nukentėjusiosios veide.

Kauno apylinkės teismo nuosprendyje bei Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis L. D. su vaiku neišleido iš buto. Nuteistasis proceso metu aiškino, kad L. D. buvo neblaivi, todėl jai nedavė vaiko. L. D. nuteistasis nelaikė, priešingai, norėjo, kad ji išvažiuotų, nes buvo girta, griuvinėjo, rėkavo. Ji pati paslėpė buto raktus. L. D. viską suplanavo, nes kitaip negalėjo laimėti civilinio proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, bylą nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme, L. D. siūlė taikytis, tačiau nuteistasis nesutiko. Vėliau nukentėjusioji parodymu nekeitė, nes jos atstovė paaiškino, jog už melagingų parodymų davimą nukentėjusioji gali būti nubausta.

Tiek Generalinės prokuratūros nutarime, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad nuteistajam buvo išaiškinta teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu bei pateikti pastabas dėl protokolo neteisingumo ar neišsamumo. Nuteistasis nurodo, kad jis tuomet nepagalvojo, jog liudytojo parodymai protokole užrašyti neteisingai, o vėliau jau buvo praleistas terminas reikšti pastabas. Teismo posėdžio garso įrašas galėtų padėti nustatyti ar protokolas surašytas teisingai, nesant garso įrašo, reikia papildomai apklausti liudytoją P. A. dėl jo parodymų tikrumo ir teisingumo. Nuteistasis nesutinka su Generalinės prokuratūros nutarime nurodyta aplinkybe, kad teismas tinkamai įvertino nukentėjusiajai L. D. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarė išvadą, kad nukentėjusioji negalėjo taip susižaloti griuvinėdama. A. B. nuomone, tai prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati. Specialistas, pateikęs šią išvadą, turėjo būti kviečiamas į teismo posėdį paaiškinti šią dviprasmišką išvadą. Nuteistojo manymu, nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės ir sudarančios pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei atlikti tų aplinkybių tyrimą.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

A. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino A. B. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomisBPK 444 straipsnio prasme.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.

BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2015m. lapkričio2d. gauto nuteistojo A. B. pareiškimo nagrinėjimo medžiaga ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo A. B. pareiškime, o taip pat skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas,2015m. lapkričio30d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio11d. nutarties, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.

Kauno apylinkės teismas 2013m. liepos5d. A. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 1 dalyje. Šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, pagrįstai A. B. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. B. kasacinį skundą, 2014 m. spalio 14 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir A. B. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. B. teisinančius – įrodymus.Taip pat konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas visapusiškai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą.

Taigi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nustatyta, kadbūtent nuteistasis A. B. nežymiai sutrikdė L. D. sveikatą bei neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai L. D..

Nuteistasis skunde nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, jog neatmetama galimybė, kad L. D. galėjo susižaloti pati. Pasak nuteistojo, teismo medicinos ekspertasturėtų paaiškinti tokią išvadą.

Ši nuteistojo nurodoma aplinkybė susijusi su jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu, tačiau negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kuri teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog šis rašytinis įrodymas buvo ištirtas ir įvertintas bylą nagrinėjusio teismo. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama A. B. ir jo gynėjo pateikta versija, kad nukentėjusioji dėl girtumo griuvinėjo ir pati pasidarė jai nustatytus sužalojimus, tačiaubaudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji susižalojo pati. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nei A. B., nei jo gynėjas nereiškė prašymo dėl paminėtą specialisto išvadą pateikusio specialisto apklausos.

Nuteistasis skunde teigė, kad iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad buto durų spynoje yra raktai. O tai, pasak nuteistojo, rodo, jog nukentėjusioji buvo paslėpusi raktus ir pati juos įdėjo į durų spyną. Be to, nuotraukoje taip pat matyti vyno butelis nudaužtu kakliuku, kuris buvo išlaistytas kambaryje bei ant nuketėjusios drabužių. Ši nuteistojo A. B. kelta versija, kad nukentėjusioji turėjo buto raktus ir galėjo netrukdoma išeiti iš buto bei ant nuketėjusiosios drabužių buvusių raudonos spalvos dėmių kilmės, taip pat buvo įvertinta baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo. Nuteistojo nurodomas rašytinis įrodymas - įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedas fotolentelėNr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 1-5) teismui buvo žinomi ir įvertinti, todėl ir ši nuteistojo nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia.

Skunde nuteistasis nurodė, kad tyrėja I. K. pateikė melagingus faktus, nes liudytojo V. B. apklausos protokole nurodytas nukentėjusiosios vardas – L.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. gruodžio 18 d. tyrėja I. K. apklausė liudytoją V. B. (t. 1, b. l. 31). Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad V. B. sūnaus sugyventine įvardino L.. Liudytojas V. B. šį apklausos protokolą perskaitė, pasirašė ir nurodė, jog surašyta teisingai. Apklausta teisme liudytoja I. K. parodė, jog ji užrašė tokius parodymus, kokius davė liudytojas V. B.. Taigi, nors nukentėjusiosios vardas šiame liudytojo apklausos protokole nurodytas neteisingai, ši aplinkybė taip pat buvo žinoma bylą nagrinėjusiam teismui, todėl nelaikytina naujai paaiškėjusia.

Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad liudytojas V. B. įvykio metu nemiegojo ir viską matė, taip patteismui buvo žinomos. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo vertinti nuteistojo tėvo V. B. parodymai, jų pakeitimo aplinkybės. Teisme apklausiamas liudytojas V. B. paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nieko nematė, nes nenorėjo kištis į A. B. ir L. D. santykius. Šio liudytojo duoti parodymai baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinomi.

Nuteistasis skunde nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio išvada, jog L. D. negalėjo išsikviesti pagalbos, nes jis buvo sulaužęs jos telefoną. Nuteistasis nurodo, jog nukentėjusioji turėjo ne vieną telefoną, be to bute buvo jo ir jo tėvo telefonai. Tačiau tokias aplinkybes A. B. buvo nurodęs ir teisiamajame posėdyje, taigi šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įvertino nukentėjusiosios parodymus apie galimybes pasinaudoti kitais, bute buvusiais, telefonais.

Nuteistasis nurodo ir tai, jog teisiamojo posėdžio protokole neteisingai nurodyti liudytojo P. A. parodymai. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, jog ir ši aplinkybė buvo žinoma bylą apeliacine tvarka nagrinėjusiam teismui. Be to, objektyvių ir svarbių priežasčių, kodėl nuteistasis praleido terminą pareikšti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo ar neišsamumo, nuteistasis nenurodo.

Skundo argumentai, kad nuteistasis proceso metu aiškino, jog L. D. buvo neblaivi, todėl jai nedavė vaiko; L. D. nuteistasis nelaikė, priešingai, norėjo, kad ji išvažiuotų, nes buvo girta, griuvinėjo, rėkavo;ji pati paslėpė buto raktus; L. D. viską suplanavo, nes kitaip negalėjo laimėti civilinio proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; L. D. siūlė taikytis, tačiau nuteistasis nesutiko, taip pat nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus bei neįrodo, kad A. B. nepadarė teisei priešingų veikų, už kurias nuteistas. Kaip jau buvo minėta, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama A. B. pateikta versija, jog jis nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau abiejų instancijų teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Taigi visos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei nori nuteistasis, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.Nuteistojo skunde nurodamos aplinkybės yra susijusios su apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu, tačiau nuteistasis nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme. Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo ar kitaip vertinti teismų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai A. B. skundą atmetė.

Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas A. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015m. lapkričio30 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. A. B. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio11d. nutartį nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė