Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjų A. S. ir L. S. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo palikimui priimti

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. S. prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, palikimui, atsiradusiam po vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini), močiutės T. B. mirusios (duomenys neskelbtini), priimti bei išduoti teismo leidimą palikimui priimti.

Pareiškėjas L. S. prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, palikimui, atsiradusiam po močiutės T. B. mirusios (duomenys neskelbtini), priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė prašė pareiškimą tenkinti bei grąžinti žyminio mokesčio permoką – 26 Eur. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. S. dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo L. S. močiutė T. B., po kurio mirties liko palikimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas A. S. yra nepilnamečio vaiko U. S. įstatyminis atstovas. L. S. yra A. S. sūnus. Palikimas L. S. ir U. S. atsirado po močiutės T. B. mirties. A. S. ir A. S. yra išsituokę. Tuomet įstatyminė vaikų atstovė A. S. nesikreipė dėl testamentiniu pagrindu atsiradusio palikimo savo vaikams. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių nepilnametė U. S. ir L. S. laiku palikimo, atsiradusio po T. B. mirties, nepriėmė. Pareiškėjai, siekdami išsiaiškinti mirusiosios T. B. skolas bei kreditorius kreipėsi į Lietuvos Antstolių rūmus , kurie nurodė, kad palikėja skolų, kurios būtų išieškomos per antstolius, neturėjo. Esant nurodytoms priežastims bei pareiškėjui L. S. ir U. S., palikimo atsiradimo metu esant nepilnamečiams, teismo nuomone, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Terminas palikimui priimti praleistas dabar jau mirusios vaikų motinos A. S., suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjų, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti palikimo, atsiradusį po T. B. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.52 straipsniu, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o notarui nurodęs, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.).

Pareiškėjas A. S. yra nepilnamečio vaiko U. S. įstatyminis atstovas, jis gali vaiko vardu priimti palikimą, todėl pareiškėjui išduotinas leidimas priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko vardu.

Pareiškėjui A. S. grąžintina žyminio mokesčio permoka – 26 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini), močiutės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti bei išduoti teismo leidimą palikimui priimti.

Atnaujinti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Išduoti leidimą pareiškėjai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą.

Grąžinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą mokėjimo nurodymu 2022-03-21 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.