Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų dėl nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2002-09-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau- LR BK) 105 str.5p., 128 str.2d., 116 str.2d., 42 str. ld. 17 metų laisvės atėmimo. 2003-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi veika iš LR BK 105 str. 5p. perkvalifikuota į LR BK 129 str.2d.6p., LR BK 128 str.2d. į LR BK 144 str., LR BK 116 str.2d. į LR BK 140 str. ld., ir vadovaujantis LR BK 63 str. ld. subendrinus bausmes, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau teistas 3 kartus.

Bausmės pabaiga 2015-11-13.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus reikalavimus pagal Bausmių vykdymo kodeksą, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, skaičių, ankstesnius teistumus bei kitas aplinkybes.

Nuteistasis V. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kitų, apylinkės teismo pagrįstai nurodytų motyvų, yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. T. neatliktos bausmės dalis yra dar didelė daugiau nei 3 metai. Nusikaltimas, už kurį V. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis būdamas suimtas yra 2 kartus baustas drausmine tvarka, skatintas 17 kartų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, psichologo tarnyba pateikia išvadą, kad pakartotinio nusikaltimo rizika žema. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau spendžiant dėl lygtinio paleidimo ir bausmės tikslų užtikrinimo, taip pat būtina atsižvelgti ir ankstesnius nuteistojo teistumus. Iš bylos duomenų matyti, jog anksčiau V. T. teistas tris kartus, tame tarpe ir už sunkų bei apysunkį tyčinius nusikaltimus. Naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą- nužudymą nuteistasis padarė praėjus vos daugiau nei 1 metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad anksčiau taikytos bausmės švelninimo priemonės (amnestijos aktas) bausmės tikslų neužtikrino. Būtent šios aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, kartu įvertinus nusikaltimo sunkumą, didelę neatliktos bausmės dalį, lemia, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, neatliktoji bausmės dalis šuo metu vertinama kaip nepakankama spręsti, kad nuteistasis jau patyrė pakankamus apribojimus, kurie jį paveikė taip, kad juo būtų galima pasitikėti ir pagrįstai tikėtis bei manyti, jog bausmės tikslai toliau sėkmingai galėtų būti užtikrinami nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Kaip jau minėta aukščiau, bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama tiek nubausti nuteistąjį, tiek ir pasiekti, jog jis daugiau nebenusikalstų, tiek ir įgyvendinti teisingumo principą, t.y. kad nuteistasis patirtų tokius suvaržymus ir tokį laiką, kuris atitiktų jo padarytos veikos pavojingumui ir paties nuteistojo pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, pasekmės negrįžtamos- nužudytas žmogus, bei įvertinus tai, kad likusi bausmės dalis dar gana didelė- daugiau nei trys metai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta bausmė bei teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti prielaida nusikalstant ateityje.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, skundo teiginiai dėl palikto namo, ryšių laisvėje, bausmės atlikimo lengvojoje grupėje, neduoda teismui pakankamo pagrindo, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, manyti, kad nuteistasis atliko pakankamą bausmės dalį, kuri leistų daryti neabejotinai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistuoju jau galima pasitikėti ir bausme siekiamas teisingumo principas gali būti toliau užtikrinamas taikant nuteistajam lygtinį paleidimą.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti nuteistojo skundo motyvais teisėto pagrindo nėra.

Anksčiau aptarti argumentai patvirtina, jog teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, todėl skundo argumentas, jog tesimas buvo šališkas vertindamas įrodymus, nepagrįstas ir yra atmetamas.

Nepagrįstas taip pat ir skundo argumentas, jog teismas buvo šališkas, nes jau tris kartus iš penkių nagrinėjo teikimus dėl to paties nuteistojo lygtinio paleidimo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, pateikiant teikimą, atsiranda naujos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju yra vertinamos iš naujo, tai nėra bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl tam pačiam teisėjui nėra draudžiama nagrinėti teikimus dėl to paties asmens lygtinio paleidimo.

Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nutartyje vadovavosi LR BVK 157 str. 3d. 3p., turėjo vadovautis LR BVK 157 str. 3d. 2p., tačiau tai nėra esminis pažeidimas, kuris būtų vertinamas kaip sutrukdęs teismui išsamiai išnagrinėti teikimą bei priimti pagrįstą sprendimą, nes LR BVK 157 str. 3 dalies 2p. ir 3 p. reikšmingos tik nustatant vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų -būtiną atliktos bausmės dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų V. T. laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atlieka nuo 2004-07-19, todėl būtinoji atliktos bausmės dalis yra ne mažiau kaip pusė skirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią laisvės atėmimo bausmės dalį V. T. atlikęs jau anksčiau, tačiau tai nepaneigia anksčiau aptartų argumentų bei teismo motyvų dėl lygtinio paleidimo netaikymo, todėl tai nėra pagrindas keisti ar naikinti teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.