Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2114-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
1-2114-1100/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24069-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2114-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24069-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. K. 2019 m. birželio 9 d. apie 12.34 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,202 promilės (įvertinus paklaidą) etilo alkoholio koncentracija.

J. K. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. birželio 9 d. apie 11 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgėrė sidro, kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti. Vėliau, apie kelintą valandą pasakyti negali, reikėjo nupirkti cigarečių. Pažįstamas R., kurio pavardės nežino, buvo palikęs jam taisyti savo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kam tiksliai automobilis priklauso, nežino. Būdamas neblaivus, pasiėmė automobilio raktelius iš namų ir, sėdęs prie automobilio vairo, pajudėjo parduotuvės link. Nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir, begrįždamas namo, kliudė automobiliu kelio bortą. Kelio borto neapgadino, todėl važiavo toliau namų link. Įsukęs į Akacijų gatvę, galiniame vaizdo veidrodėlyje pamatė policijos automobilio švyturėlius, iš karto sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, po patikros buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Po maždaug 20 minučių jam pakartotinai buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu ir nustatytas vėl daugiau kaip 2 promilių girtumas. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, labai gailisi (b. l. 44).

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. (D. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 12.36 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. S. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkliudė kelio bortą, apgadino automobilį, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja T., kuri paaiškino, kad pastebėjo gatvėje į kelio bortelį atsitrenkusį pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai priėjus prie automobilio ir pasiteiravus, kas atsitiko, vairuotojas ir su juo buvusi moteris ją iškeikė ir, patraukus automobilį nuo bortelio, pasišalino (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Ieškant automobilio, pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. važiuojantis pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs pareigūnus, staigiai įsuko į (duomenys neskelbtini) g. Pareigūnams važiuojant iš paskos ir įjungus raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlius, minėtas automobilis sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – J. K., kuris greitu žingsniu nuėjo už namo. Pareigūnai jį nusivijo ir ten sulaikė. Paklausė, ar vairuotojas vartojo alkoholį, J. K. atsakė, kad vartojo, prieš valandą gėrė sidrą. Alkotesteriu apie 13.06 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 13.32 val. – 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 27).

Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos D. K. 2019 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenų kvitai patvirtina, kad J. K. 2019 m. birželio 9 d. 13.06 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 13.32 val. – 2,29 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad J. K. sutinka su nustatytu neblaivumu (b. l. 28, 30).

Pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 0854661 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 26).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad gautas pranešimas, jog gatvėje automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio bortelį, apgadino automobilį, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4).

Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2019 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. birželio 9 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule J. V., apie 12.40 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. policijos pareigūnų ekipažas V1721 sustabdė automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš eismo įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės V1721 ekipažo pareigūnai paaiškino, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadino kelio betoninį bortą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, minėtą automobilį sustabdė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Automobilį vairavo J. K., kuriam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, po 25 minučių – 2,29 promilių girtumas. Vėliau buvo nustatyta, jog J. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. J. K. paaiškino, kad automobilį paėmė iš savo pažįstamo, kuris buvo išvykęs į Turkiją, automobilio dokumentų neturėjo, dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 6).

Byloje esančiame registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“ registruotas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 11–12).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra – 4370 Eur, kaina be PVM – 3612 Eur (b. l. 13).

Dėl automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo buvo patirtos 1,03 Eur išlaidos (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,202 promilės (įvertinus paklaidą) etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. K. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, be kita ko, patvirtina liudytojo D. K. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, netiesiogiai – policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikate Nr. 0854661 nurodyta, kad jo paklaida, kai neblaivumas viršija 1,01 promiles, yra 1,7 procento. Atsižvelgiant į tai, J. K. nustatytas neblaivumas tikslinamas nustatant, kad jo neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu buvo 2,202 promilės (atėmus 1,7 procento paklaidą iš 2,24 promilių)

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu – ir arešto terminu (b. l. 53-54).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad J. K. dėl savo neblaivumo vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai kliudė kelio bortelį ir kitą automobilį. J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau neteistas (b. l. 49), baustas administracine tvarka (b. l. 50), nedirba (proceso dalyvių asmens duomenų l. 1), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 24 parų arešto bausmė, artima minimumui už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą vieniems metams (BK 68 straipsnis); 2) iš J. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4370 Eur (BK 72 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nors nagrinėjamu atveju J. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

J. K. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,202 promilės etilo alkoholio koncentracija (gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas yra nemažas. Be to, kaip minėta, kaltinamojo veiksmų pavojingumą rodo tai, kad jis savo veiksmais galimai sukėlė eismo įvykį, taip kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas vieniems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kai padarė nusikalstamą veiką, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pranešti VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo J. K., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš byloje esančio automobilio „Mercedes-Benz“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas įmonei (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – įmonei (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš J. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 4370 Eur sumai (b. l. 13), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 758 Eur. Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 4370 Eur sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis J. K., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė be pridėtinės vertės mokesčio – 3612 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas

J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 9 d. 13.32 val. iki 2019 m. birželio 10 d. 10.57 val. (viena diena) (b. l. 32, 33). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 11 d. išlaidos, kurias sudaro 1,03 Eur (b. l. 20-25). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš J. K..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę – 16 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 9 d. 13.32 val. iki 2019 m. birželio 10 d. 10.57 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. K. sulaikymo vykdant bausmę dienos. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pranešti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkančios pinigų sumos – 3612 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvylikos eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. K. 1,03 Eur (vieno euro ir trijų eurocentų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–61 straipsniai.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis