Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų pagal nuomos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 70 801,10 Lt skolos, 6 234,04 Lt delspinigių, 681,30 Lt palūkanų 2 491,98 Lt kompensaciją už vienašališką sutarties nutraukimą, 30 000 žalą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 110 208,42 Lt sumai. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas nepagrįstas duomenimis apie atsakovo turtą ir turtinę padėtį, todėl teismas negali vertinti atsakovo turtinės padėties ieškinyje pareikšto reikalavimo dydžio aspektu. Aplinkybės, kad atsakovas pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį mokėjo 10 000 Lt dydžio nuomos mokestį be PVM, o nutraukdamas patalpų nuomos sutartį sumokėjo 60 000 Lt kompensaciją ieškovui už išankstinį nuomos sutarties nutraukimą, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika padidėtų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė tikimybės ir grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, realumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo turtą 110 208,42 Lt sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma negali būti pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti, kad tokia grėsmė galima, kad egzistuoja tokios grėsmės tikimybė.

2. Didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo reikalavimo suma yra didelė, viršija 100 000 Lt sumą.

3. Ieškovas negali pateikti dokumentų apie atsakovo finansinę padėtį, nes jų neturi, tačiau išvadas apie atsakovo finansinę būklę galima daryti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių – atsakovas nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, ją nutraukdamas prieš terminą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo finansinė būklė nėra gera.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. ieškovas nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

2. Vertinant atsakovo turto balansą, matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 18 010 000 Lt, t.y. 163 kartus viršijas ieškinio sumą, 2012 m. grynasis pelnas sudaro 5 253 000 Lt, iš viso atsakovas 2012 m. turėjo 88 371 000 Lt turto, todėl atsakovui ieškinio reikalavimo suma nėra didelė. Atsakovui paneigus objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Atsakovas yra farmacine veikla užsiimanti ir žinoma bendrovė, todėl nepriekaištinga reputacija yra viena iš garantijų sėkmingai veiklai. Tuo tarpu įrašas turto areštų aktų registre gali padaryti neigiamą ir nepataisomą poveikį įmonės reputacijai. Atsakovas visas patalpas veikiančioms vaistinėms nuomojasi ir šis ginčas yra vienintelis dėl neva netinkamų įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo.

4. Atsakovas iš ieškovo nuomojasi ir kitas patalpas, nuomą moka tinkamai ir laiku kiekvieną mėnesį po 22 500 Lt. Prisiimtų įsipareigojimų vykdymas taip pat įrodo stabilią atsakovo finansinę padėtį ir nekelia abejonių, kad ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas negali pasunkėti nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 110 208,42 Lt sumai, pirmosios instancijos teismui nenustačius tikimybės ir grėsmės, kad esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Be to, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1624/2010). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr.2-447/2009). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo suma sudaro 110 208,42 Lt. Atsakovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius jo realias galimybes atsiskaityti su ieškovu, jeigu būtų priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas šioje byloje. Iš atsakovo teismui pateikto 2012 m. turto balanso matyti, kad atsakovo turtas 2012 m. sudarė net 88 371 000 Lt, įmonė turi 32 622 000 Lt vertės ilgalaikio turto, 2012 m. įmonė gavo 5 253 000 Lt grynojo pelno ir veikia pelningai (b.l. 139-141). Įvertinus šiuos dokumentus ir atsakovo finansinę būklę konstatuotina, kad ieškinio reikalavimo suma, lyginant su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma ūkine-komercine veikla, nėra didelė ir nepatvirtina grėsmės ar tikimybės, kad tokia grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja. Aukščiau minėtų finansinės atskaitomybės duomenų yra pakankamai, kad būtų galima daryti išvadą apie stabilią ir pelningą atsakovo ūkinę veiklą ir turimą turtą, kurio pakaktų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovui priklausantį turtą, nenurodo jokių aiškių argumentų, įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims ir/ar sieks apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Be to, nepagrįsti apelianto teiginiai, jog atsakovas nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl blogos finansinės būklės – kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų dokumentų, atsakovas prieš nutraukdamas nuomos sutartį sumokėjo ieškovui 60 000 Lt kompensaciją, kiekvieną mėnesį mokėjo 10 000 Lt nuomos mokestį, ir tik atsakovui nesutinkant su ieškovo reikalaujama dar viena kompensacija bei dėl infliacijos papildomai priskaičiuota nuomos dalimi, byloje kilo ginčas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.