Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-82-417/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
1S-82-417/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-82-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36024-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-08-11 nutarties, kuria E. P. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-08-11 nutartimi nuteistajam E. P. panaikintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-04-01 nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2. Skundu nuteistasis E. P. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-08-11 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus probacijos teikimą atmesti.

2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuolat lankosi tiek pas psichologą, tiek pas psichiatrą, vartoja vaistus, imasi aktyvių veiksmų siekdamas save suvaldyti. Skundžiamoje nutartyje išvardyti pažeidimai, jo nuomone, negali būti laikomi pagrindu jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad pirmo pažeidimo metu pareigūnai atvyko, kai jis buvo grįžęs po darbų pavargęs. Jie primygtinai reikalavo pasitikrinti neblaivumą, o jis, nežinodamas tos aplinkybės, kad atsisakymas pasitikrinti neblaivumą prilygsta neblaivumui pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, atsisakė tikrintis iš principo. Tai, kad neva nuo jo sklido alkoholio kvapas, savaime nesuponuoja jo neblaivumo. Pažymėtina, kad nubaudimas administracine tvarka yra to paties pažeidimo tąsa, todėl tai turėtų būti vertinama kaip vienas pažeidimas.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantas nurodo, kad antro patikrinimo metu jis buvo labai sutrikęs dėl jam pradėto ikiteisminio tyrimo, labai pergyveno ir pripažįsta, kad tuo metu buvo vartojęs alkoholio, dėl to nuoširdžiai gailisi.

2.3. Skunde pažymi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat negali būti laikomas pagrindu siųsti jį ilgam laikui į įkalinimo įstaigą, nes ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, neaišku, koks bus priimtas procesinis sprendimas, šiame tyrime yra pakankamai daug neaiškumų, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Net ir esant priešingam sprendimui, nagrinėdamas minimą ikiteisminį tyrimą, teismas galės įvertinti ir jo neatliktą bausmę, jei teismas ketins priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas visuomenėje, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuolat dirbo, jokių prasižengimų, pakenkusių kitiems asmenims, nėra padaręs, todėl jo pasiuntimas į įkalinimo įstaigą, atsižvelgiant į jo pažeidimo esmę, niekaip nepadėtų visuomenei, priešingai, visuomenei būtų uždėta našta išlaikyti jį įkalinimo įstaigoje, o valstybė prarastų jį kaip asmenį, mokantį mokesčius.

2.4. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jo nuomone, neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo realizavimą. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pati ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusi žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, taigi jos turi pasižymėti alternatyvomis, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 268-942/2017; 2K-64-303/2018).

2.5. Kaip paminėta auksčiau skunde, pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės vien dėl to, kad nuteistasis nesutiko su policijos pareigūnų kategoriška ir provokuojama pozicija dėl neblaivumo pasitikrinimo ir tai buvo traktuojama kaip pažeidimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra užbaigtas, nebūtų tinkama bausmė ir klausimas, ar taip būtų išlaikyta racionali pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Atsiliepimas

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

4. Apygardos teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). BK 92 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeniui, kuris be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

5. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis ir pagrįstai panaikino E. P. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo E. P. elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2022-04-26. Tą pačią dieną probuojamasis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis visiškai nevykdo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis nuolat lankosi pas psichologą, psichiatrą, vartoja vaistus ir bando save suvaldyti, tačiau, kaip matyti iš jo nustatytų pažeidimų, jo minėtos konsultacijos bei vaistai neveikia ir jis toliau vartoja alkoholinius gėrimus ir tokiais savo veiksmais nevykdo teismo jam paskirto įpareigojimo.

7. Iš skundui nagrinėti pateiktos nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas informavo, kad 2022-06-21 17.14 val. buvo nuvykta į E. P. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) patikrinti, kaip jis vykdo pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau E. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, sklido stiprus alkoholio kvapas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies punktu, probuojamojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas. E. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį (nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir atsisakė tikrintis blaivumą), jam skirta 90 Eur bauda. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nežinojo, jog atsisakymas tikrintis blaivumą bus tolygus neblaivumui pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, todėl iš principo atsisakė pasitikrinti blaivumą. Apygardos teismas tokį nuteistojo pasiteisinimą traktuoja kaip gynybinį, atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog jis pasirašytinai buvo supažindintas su visomis probuojamojo asmens sąlygomis bei taisyklėmis, todėl, atsisakydamas tikrintis blaivumą, jis turėjo suvokti tokių veiksmų pasekmes. Taip pat, teismo vertinimu, nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog jis atsisakė tikrintis blaivumą „iš principo“, parodo jo piktybišką nenorą bendradarbiauti su pareigūnais bei vykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus. Jau vien dėl to, kad jam buvo taikytas laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas, turėtų suponuoti, kad E. P. turi geranoriškai bendradarbiauti tiek su probacijos pareigūnais, tiek su policijos pareigūnais. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis neįvertina jam suteikto šanso socializuotis visuomenėje neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

8. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pateiktą informaciją apie tai, kad 2022-07-30 12.11 val. policijos pareigūnams nuvykus aiškintis įvykio aplinkybių į E. P. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,72 promilės girtumas. Apygardos teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo akivaizdų nenorą keistis bei piktybišką teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

9. Akivaizdu, kad visu probacijos laikotarpiu E. P. kritiškai savo elgesio ir padarytų teismo jam skirtų įpareigojimų pažeidimų nevertino. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pripažįsta, jog elgėsi netinkamai ir gailisi, savo įpareigojimų nevykdymą pagrindžia nuovargiu po darbo, bloga savijauta dėl skyrybų su žmona, apygardos teismas tokius nuteistojo paaiškinimus vertina neigiamai ir nurodo, kad tai nėra pateisinamos jo elgesio bei teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežastys. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis kaip vieną iš priežasčių, dėl ko prašo nepanaikinti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nurodo tai, jog jis dirba ir moka mokesčius, tačiau apygardos teismas, vertindamas E. P. paaiškinimus, daro išvadą, kad darbas nesulaiko jo nuo pažeidimų darymo bei alkoholio vartojimo, anaiptol, kaip pats nuteistasis nurodo, alkoholį jis vartojo, nes buvo pavargęs po darbo.

10. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022-08-08 duomenimis, 2022-07-31 E. P. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įrodyta, todėl tai neturi lemiamos įrodomosios galios priimant sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina šiuos duomenis kartu su kitų duomenų, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę, visuma.

11. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad E. P. priklauso vidutinei (84 balai) nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ (maksimalus balas), „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. Rizika nusikalsti padidėjo, probacijos vykdymo pradžioje buvo nustatyta vidutinė (79 balai) nusikalstamo elgesio rizikos grupė. Nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, pažįstamiems suaugusiesiems – sugyventinei L. M..

12. Bausmės vykdymo atidėjimo (BK 92 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

13. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog nuteistasis nuolat nevykdo tiek probuojamojo bendrųjų pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje, tiek teismo jam paskirtų įpareigojimų, toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo aplaidų požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus ir nerodo nuteistojo dedamų maksimalių pastangų resocializuotis visuomenėje. Be to, pažymėtina, jog nuteistajam buvo išaiškinta, jog teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymas vertinamas kaip aplinkybės, kurios sąlygoja sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priėmimą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apygardos teismas konstatuoja, jog aptarti duomenys, nustatytas nuteistojo teismo paskirtų įpareigojimų bei probuojamojo bendrųjų pareigų pažeidimų kiekis, atsižvelgiant į tai, jog jie padaryti per gana trumpą laiką, parodo, jog nuteistasis sąmoningai nesilaiko jam paskirtų įpareigojimų ir nededa pakankamai pastangų, kad jam paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, kadangi, E. P. ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principas, be to, nebūtų užtikrinta ir bausmės paskirtis.

14. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti ar pakeisti nuteistojo E. P. skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmetamas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-08-11 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius