Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Veslavui Marinovskiui, Ignei Vaitulionytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, UAB) skundas, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija, departamentas) (duomenys neskelbtini) nutarimą „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Pareiškėja skunde nurodė, tai pat teisme jos advokatas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarimu „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ Nr. 09/01 kreipėsi į instituciją ir informavo, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos saugomoje teritorijoje buvo pastebėtas A. G. (A. G.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris be leidimo vaikštinėjo draudžiamoje teritorijoje. Pareiškėja akcentavo, jog šis asmuo ne kartą vaikščiojo pareiškėjos saugomoje teritorijoje be leidimo, prašė institucijos pradėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti nutarimą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pareiškėja gavo institucijos 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakymą, kuriame nurodoma, jog inspekcija neįgaliota nagrinėti skundo, nesusijusio su verslinės žvejybos vidaus vandenyse reglamentuojančių teisė aktų įgyvendinimo pažeidimais, nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė patenkinti pareiškėjos atstovo advokato K. Kurapkos skundą, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 26 d. raštą „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skundo Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 09/01 nurodyto pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja skunde nurodė, kad nepaisydama dviejų įsiteisėjusių teismo nutarčių turinio, taip grubiai pažeisdama pamatines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, institucija priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad skaitant nutarimą, jis yra paremtas vieninteliu dokumentu – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra cituojamas nuo nutarimo 2 puslapio 4 pastraipos. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) labai aiškiai pasisakė, kad draudimai, numatyti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose yra skirti bet kuriam subjektui, kuris be akvakultūros savininko leidimo apsaugos zonoje stato motorines transporto priemones, jomis važiuoja ar vaikšto, todėl už šių reikalavimų pažeidimą turi būti numatyta tokių asmenų atsakomybė, o ne tik akvakultūros savininkas įgalinamas reikalauti tokius asmenis pasišalinti iš nurodytų teritorijų, ar fizinės apsaugos priemonėmis neleisti jiems ten patekti ar būti, taip pat teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad draudimų, už kurių laikymąsi nėra numatyta jokia atsakomybė, nustatymas yra beprasmis.

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat teisme jo atstovai paaiškino, kad pareiškėjos skundas iš esmės nėra grindžiamas nė vienu teisiniu argumentu, susijusiu su skundžiamu nutarimu, t. y. skundas iš esmės grindžiamas tik teismų priimtų ir jau įsiteisėjusių nutarčių citavimu, visiškai nepasisakyta dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo. Institucijos atstovai pažymėjo, kad administracinių nusižengimų bylų teisena susideda iš nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų (stadijų) visumos. Pirmoji stadija (administracinio nusižengimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas tik esant vadai ir pagrindui. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo medžiaga buvo grąžinta departamentui iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo pradėjimo. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) priimtoje nutartyje nurodė, kad jeigu departamentas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju asmenų patekimas į privačias akvakultūros teritorijas nėra departamento kontrolės srityje, departamentas turėtų priimti motyvuotą procesinį sprendimą dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo, t. y. priimti nutarimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) XXXIV skyriuje numatyta tvarka, kuris gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Institucija pažymėjo, kad pareiškjos argumentas, kad neva departamentas nepaisydamas dviejų įsiteisėjusių teismo nutarčių turinio ir taip grubiai pažeisdamas pamatines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, priėmė skundžiamą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), yra neteisingas, nes įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos medžiagai grįžus į departamentą, departamento vyriausiasis specialistas, kaip to reikalavo pareiškėja ir tokį jo reikalavimą tenkino teismas, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, šią faktinę aplinkybę patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Institucija patikslino, kad kaip matyti iš ginčijamo nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)), sprendžiant dėl galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo apklaustas galimai aplinkosauginį pažeidimą padaręs asmuo, surašant (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, buvo pasiremta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2019-10-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išskirta akvakultūros tvenkinio sąvoka, t. y. Įstatyme nurodoma, kad akvakultūros tvenkinys – tai dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliužais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai, Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta ir pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkio sąvoka - pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – tai teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais, privačių žuvininkystės vandens telkinių sąvoka neapima akvakultūros tvenkinių ir jų pramoninių ūkių (pavyzdžiui, Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma „<....> išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius <....>), veiklai šiuose telkiniuose nustatyti skirtingi reikalavimai, todėl už nuostatų veiklos apribojimų akvakultūros tvenkiniuose ir jų ūkiuose pažeidimus atsakomybė pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį (privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) negali būti taikoma. Institucija atsiliepime nurodė, kad privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnyje, 12 straipsnyje ir 20 straipsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. D1-134 „Dėl verslinės žvejybos privačiuose vidaus vandens telkiniuose leidžiamų žvejybos įrankių ir būdų nustatymo“, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo‟, IV skyriuje, taip pat pažymėjo, kad visos šios nuostatos ir reikalavimai netaikomi akvakultūros tvenkiniams, reikalavimai veiklai aplink akvakultūros tvenkinius ir šių tvenkinių ūkiuose atskirai nustatyti ir Įstatymo 24 straipsnyje, šiame straipsnyje nurodyti apribojimai laisvam asmenų lankymuisi akvakultūros tvenkinių ūkiuose sietini su šiuose tvenkiniuose auginamos produkcijos apsauga, tačiau nesietini su aplinkos ir gamtos išteklių apsauga, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sąvoka, Valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvelgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn, insitutucija pažymėjo, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys, kuris išskirtinai sietinas tik su teisėtumo ir teisėtvarkos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje užtikrinimu ir neapima akvakultūros tvenkiniuose auginamos produkcijos apsaugos, taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tiria pažeidimus ir taiko atsakomybę, kai pažeidimai akvakultūros tvenkinių teritorijoje susiję su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kiek, kokių transporto priemonių ar asmenų gali būti akvakultūros tvenkinių teritorijoje, o vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, asmenų ir transporto priemonių patekimo ir judėjimo akvakultūros tvenkinių teritorijoje tvarką nustato šių tvenkinių savininkai ar valdytojai žuvų produktų organizavimo tikslu, todėl už įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų nesilaikymą negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį. Institucija teigė, kad įvykdė pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. skundą, (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra pradėjo administracinio nusižengimo bylą (užvedė administracinio nusižengimo bylą ANR, suteikė ROIK numerį), tyrė gautą informaciją, apklausė galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį (darė foto nuotraukas, surašė 2020 m. birželio 15 d. paaiškinimą), tyrė filmuotą pareiškėjos teiktą vaizdo medžiagą, baigusi tyrimą vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kuriose aiškiai nurodyta, kad institucija nėra atsakinga už asmenų galimai neteisėtą patekimą į privačių akvakultūrų teritoriją, priėmė teisėtą bei pagrįstą (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Institucija nurodė, jog tai, kad pareiškėja nesutinka su priimtu teisėtu bei pagrįstu departamento (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), visiškai nepagrįsdama savo reikalavimo teisės aktų normomis (ar naujomis neištirtomis aplinkybėmis) bei iš naujo siekdama, kad būtų nagrinėjamas jos skundas, vertina kritiškai, kaip neteisėtą siekimą priversti departamentą priimti nutarimą nubausti asmenį administracine atsakomybe, o tai prieštarauja teisės normoms, pagal kurias ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo sprendžia institucija (šiuo atveju departamentas) ištyręs visą bylos medžiagą. Institucijos atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjos vandens telkinys yra laikomas pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu pagal Įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, taip pat sutiko, kad tai yra privatus vandens telkinys ir, kad pagal Įstatymo nuostatas (24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai) skundą padavęs asmuo turi teisę drausti statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis ar laisvai vaikščioti be jo leidimo.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrą su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) saugomoje tvenkinių teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) buvo pastebėtas asmuo, t. y. A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris be leidimo vaikštinėjo draudžiamojoje teritorijoje, tuo pažeisdamas Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

Institucija 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nėra įgaliota nagrinėti skundo, nesusijusio su verslinės žvejybos vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo pažeidimais. Pareiškėjos atstovas advokatas K. Kurapka pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl institucijos 2019 m. rugsėjo 26 d. rašto „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skundo Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkintas skundas ir byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, institucija be pagrindo nenagrinėjo pareiškėjos atstovo 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškimo, raštą surašė neištyrusi sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių, o jį rengęs asmuo buvo suinteresuotas išnagrinėjimo rezultatu. Teismo vertinimu, net jeigu institucija sprendė, kad nėra įgaliota nagrinėti skundo, vadovaudamasi ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis turėjo motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

(duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundo netenkino.

(duomenys neskelbtini) institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną tyrimo metu nenustačius aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų administracinio nusižengimo požymių, nes institucijos nuomone, pagal Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, asmenų ir transporto priemonių patekimo ir judėjimo akvakultūros tvenkinių teritorijoje tvarką nustato šių tvenkinių savininkai ar valdytojai žuvų produktų organizavimo tikslu, todėl už Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų nesilaikymą apskritai negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

ANK 292 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ANK 292 straispnio 1 dalies sankcija už privačių vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali būti taikoma Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo reguliuojamiems santykiams.

Įstatymo 1 straipsnyje reglamentuota Įstatymo paskirtis ir galiojimo teritorija, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse, o to paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad Įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo tekste net 9 vietose minima sąvoka privatūs vidaus vandens telkiniai. Teismas, atlikęs sisteminę Įstatymo analizę, sprendžia, kad Įstatymas reglamentuoja ir privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą, todėl asmenys pažeidę Įstatymo nuostatas gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir būtent institucija turi traukti asmenis administracinėn atsakomybėn už ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta akvakultūros tvenkinio sąvoka – tai dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 19 dalį pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.

Taigi, pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos vandens telkinys laikytinas pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu pagal Įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, be to, tai, kad pareiškėjos valdomas tvenkinys laikytinas pramoniniu akvakultūros tvenkiniu atsiliepime bei teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos atstovė, dėl to ginčas nekilo.

Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti, laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. Institucijos atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal Įstatymo nuostatas pareiškėja turi teisę taikyti Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus ribojimus, dėl to ginčas nekilo.

ANK 589 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso <...> 292, 293 <...> straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

Taigi, kaip matyti, draudimai, numatyti Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose yra skirti bet kuriam subjektui, kuris be akvakultūros savininko leidimo apsaugos zonoje stato motorines transporto priemones, jomis važiuoja ar vaikšto, todėl už šių reikalavimų pažeidimus turi būti numatyta tokių asmenų atsakomybė, o ne tik akvakultūros savininkas įgalinamas reikalauti tokius asmenis pasišalinti iš nurodytų teritorijų ar fizinės apsaugos priemonėmis neleisti jiems ten patekti ar būti. Teismas taip pat vertina ir tą aplinkybę, kad Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti apribojimai laisvai patekti prie tvenkinio yra įtvirtinti būtent Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, o ne kokiame nors kitame teisės akte, taigi teismas taikydamas teleologinį teisės aiškinimo metodą sprendžia, kad už Įstatymo įtvirtintų nuostatų priežiūrą yra atsakinga institucija, o ne kokia nors kita įstaiga. Taigi institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu privalo atlikti privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą), kadangi pagal ANK 589 straipsnio 31 punktą būtent ši institucija pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 292 straipsnyje numatytų nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nedalyvavo galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo, taip pat į tai, kad reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarimas „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ (ROIK: (duomenys neskelbtini)) naikintinas ir byla grąžinama šiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato K. Kurapkos skundą.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) nutarimą „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.