Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – E. G.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Pranešimą motyvavo ir tuo, kad Atrankos komisijos narė E. G. (karjeros valstybės tarnautoja) tik LAGK pirmininku paskirtą Teisingumo viceministrą (politiką) Ž. P. ir LAGK pirmininko pavaduotoja paskirtą LAGK komisijos narę (valstybės pareigūnę) E. B. įvertino aukščiausiu 10 balu. Pareiškėjo vertinimu, Atrankos komisijos narė E. G. pati būdama karjeros valstybės tarnautoja sprendė klausimus susijusius ne su fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK kaip vertino VTEK, bet su LAGK kaip juridinio asmens narių ir vadovybės vertinimu, formavimu bei paskyrimu, o vertino Teisingumo viceministrą (politiką) Ž. P. ir LAGK komisijos narę (valstybės pareigūnę) E. B., kuri kiek žinoma dar yra ir E. G. draugė, tuo tarpu šių interesų nedeklaravo nei vienas iš jų, nors privalėjo, o tokius pažeidimus pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK taip pat privalėjo tirti.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju yra akivaizdi situacija, kai „aš tau, o po to tu man“, kas įrodo ir neobjektyvumą ir šališkumą, o be to, jau ir neabejotiną piktnaudžiavimą. Net nepradėjusi tyrimo VTEK netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai taikė ir Įstatymo 15 straipsnyje ištvirtintą vienų metų draudimą, kas taip pat sudaro pagrindą naikinti Sprendimą.

Pranešime buvo prašoma E. G. surašyti administracinių nusižengimų protokolą, tačiau šio prašymo VTEK nenagrinėjo visiškai ir dėl šio prašymo nepasisakė visai (iš viso nenurodė jokių teisinių ir faktinių pagrindų bei motyvų), todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas ir kaip neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pažymi, jog E. G. privačių interesų apie priimtus sprendimus 2020 m. kovo 6 d. Atrankos komisijoje nedeklaravo, o LAGK pradėjo dirbti nepraėjus vienų metų nuo sprendimų priėmimo tiesiogiai susijusių su LAGK kaip juridinio asmens narių, įskaitant pirmininko Ž. P. ir pavaduotojos E. B., vertinimu bei paskyrimu. Tokių privačių interesų nedeklaravo nei Ž. P., nei E. B., nors privalėjo, o tokius pažeidimus kaip minėta pagal VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK privalėjo tirti. Tačiau VTEK ir dėl šių Pranešime nurodytų faktų nenurodė jokių teisinių ir faktinių pagrindų bei motyvų, kas taip pat, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą ginčijamą Sprendimą panaikinti, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika.

Atkreipia dėmesį, jog sprendimų, suteikiančių VTEK teisę priimti, ar nepriimti gaunamų pranešimų rūšies, nenumato nei VTEKĮ, nei kiti jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pažymi, kad vertinant VTEK veiksmus nagrinėjant pareiškėjo Pranešimą bei sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (ne)tenkinimo, turi būti vadovaujamasi VTEKĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis gautų pranešimų nagrinėjimo procedūras. VTEK nuomone. Anot atsakovo, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo Pranešimo priėmimo klausimą neatitinka VTEKĮ nuostatų.

Pažymi, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai daro išvadą, kad VTEK Sprendimas dėl tyrimo nepradėjimo yra prilyginamas sprendimui, jog E. G. nepažeidė Įstatymo nuostatų. Pareiškėjui pateiktame Sprendime nurodoma, kad negauta duomenų, reikalingų tyrimo pradėjimui (vadovaujamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu), o ne daroma išvada, kad Įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Nagrinėjamuoju atveju VTEK įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimo pradėjimui. Pažymi, kad Komisija nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas Pranešime ir buvo nurodęs tam tikras aplinkybes (skundžiamo asmens vardą, pavardę, pareigas, apibūdinta skundžiama veika), tačiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimų Įstatymo 15 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nes nėra visos galimo pažeidimo pagal minėtąją nuostatą sudėties.

Iš Pranešime pateiktų aplinkybių nustatyta, jog Atrankos komisijos paskirtis buvo vykdyti pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Taigi, Atrankos komisijoje buvo sprendžiami klausimai, susiję su fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK ir vertinta šių pretendentų (fizinių asmenų) kompetencija bei tinkamumas. Atsakovės teigimu, tą patvirtina ir pareiškėjo su Pranešimu pateiktas priedas - 2020 m. kovo 6 d. Atrankos komisijos posėdžio protokolas Nr. 27R-13, kuriame nurodoma, kad Atrankos komisijos nariai skirdami balus įvertino 28 fizinių asmenų kompetencijas eiti pretenduojamas pareigas. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, kad Atrankos komisija ir šioje komisijoje veikusi E. G., nesprendė klausimų, susijusių su LAGK, kaip juridiniu asmeniu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje, t. y. komisijos nariai nevykdė LAGK veiklos priežiūros ar kontrolės, neskyrė lėšų. nesprendė kitų su LAGK turtu susijusių klausinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. G., veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK.

Pastebi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog E. G. LAGK pirmininku išrinktą Ž. P. bei šios komisijos pirmininko pavaduotoja išrinktą E. B. įvertino aukščiausiu balu, nėra reikšminga vertinant E. G. elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms jai įsidarbinus LAKD. VTEK taip pat neturi teisės vertinti ar Atrankos komisijos nariai tinkamai įvertino pretendentų kompetencijas ar pagrįstai skyrė pasirinktus balus ir pan.

Pažymi, kad pareiškėjas Pranešime prašė VTEK įvertinti nurodomas aplinkybes Įstatymo 2, 15 ir 23 straipsnių nuostatų kontekste. Komisija savo Sprendimu paaiškino pareiškėjui, kad Įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o ne deklaruojančiųjų asmenų pareigos, o Įstatymo 23 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai VTEK, pradėjus ir atlikus tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų, konstatuojama, jog asmuo nesilaikė jam Įstatyme nustatytų pareigų ar apribojimų. Atsižvelgiant į tai, VTEK Pranešime nurodytą situaciją vertino pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Pabrėžia, jog pareiškėjas savo Pranešime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu Komisija būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus - nusišalinti, kontekste. Tuo tarpu teikdamas skundą teismui pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurių Komisijai adresuotame Pranešime nenurodė ir jų vertinti neprašė, t. y. kad, esą pretendentė E. B. yra E. G. draugė, o šie interesai nedeklaruoti. Pranešime pareiškėjas nepateikė duomenų apie jokias E. G. sąsajas su pretendentais jai Atrankos komisijoje sprendžiant klausimus, susijusius su šiais asmenimis, t. y. sprendimų priėmimo metu sudarytus sandorius, giminystes ir pan.

Nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas tik esant VTEK sprendimui, jog asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamuoju atveju, gauto Pranešimo pagrindu tyrimas netgi nebuvo pradėtas, nebuvo teisinio pagrindo pradėti ir administracinio nusižengimo teiseną.

Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog pagal pareiškėjo pateiktą ir viešai prieinamą informaciją, nebuvo įmanoma nustatyti, ar E. G. taikoma pareiga deklaruoti duomenis apie savo veiklą Atrankos komisijoje, VTEK nusprendė surinkti papildomą informaciją. Komisiją savo Sprendime pareiškėją informavo, kad jis apie sprendimą bus informuotas papildomai. 2021 m. gegužės 13 d. raštu S-1477-(2.5) pareiškėjas buvo informuotas, jog, vadovaujantis iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija ir atsižvelgiant į tai, jog galutinį sprendimą dėl asmenų, siekiančių tapti LAGK nariais, priima ne Atrankos komisija, o Vyriausybė teisingumo ministro teikimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. G., veikdama kaip šios komisijos narė, atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas (turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir priimantys privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims), kurias išpildžius, dalyvavimas Atrankos komisijoje pagal minėtą nuostatą būtų laikomas privalomai deklaruotinu duomeniu, todėl raginimas E. G. tikslinti deklaraciją nesiųstinas. Pabrėžia, kad šio 2021 m. gegužės 13 d. rašto S-1477-(2.5) pareiškėjas neskundžia ir panaikinti neprašo.

Nurodo, jog VTEK, veikdama savo kompetencijos ribose, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo Pranešimą nagrinėti pakartotinai bei priimti kitokį, negu 2021 m. balandžio 29 d. rašte Nr. S-1330-(2.5) nurodytą sprendimą.

Atrankos komisija vertino pageidavimus išreiškusių ir nustatytus reikalavimus atitinkančių fizinių asmenų kaip pretendentų žinias ir įgūdžius bei paskelbė atrankos laimėtojus. Informacija apie atrankos rezultatus buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Atrankos komisijos nariai atliko pretendentų, o ne paskirtų LAGK narių ir vadovybės vertinimą, kaip anot trečiojo suinteresuoto asmens, nepagrįstai samprotauja ir teigia pareiškėjas.

Nurodo, jog pareiškėjas teiginiui, jog E. G. ir E. B. sieja draugystės santykiai, nepateikė jokių įrodymų, todėl pareiškėjo samprotavimai ir teiginiai nėra pagrindžiami.

Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti darbą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje.

Nurodo, jog ji Atrankos komisijoje nėjo jokių Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų. Nėra pagrindo teigti, jog E. G. vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje nustatytus draudimus dirbti LAGK.

Akcentuoja, jog E. G. Atrankos komisijos nare buvo paskirta kaip Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) deleguota atstovė. Atrankos komisijos nare ji nėra nuo tada, kai neina patarėjos pareigų MGK. Todėl net nepaisant to, kad Teisingumo ministras iš Atrankos komisijos narių sudėties neišbraukė E. G., kaip neišbraukė ir kitų Atrankos komisijos narių, kurie nebedirba juos delegavusiose institucijose, E. G. nebėra MGK deleguota atstove Atrankos komisijoje ir šios Atrankos komisijos narė.

Pažymi, kad VTEK pagrįstai nustatė, jog E. G. nepažeidė Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, pagrįstai nepradėjo papildomo tyrimo, kaip beprasmio ir neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, todėl VTEK neturėjo jokio teisinio pagrindo E. G. taikyti ir administracinę atsakomybę.

Į teismo posėdį pareiškėjas ar jo atstovas neatvyko (neprisijungė prie nuotolinio teismo posėdžio), apie teismo posėdį informuoti tinkamai, jokių prašymų teismui dėl teismo posėdžio nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VTEK 2021 m. balandžio 29 d. rašto Nr. S-1330-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. pranešimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. G., kaip Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėja, buvo įtraukta į Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisiją (toliau – ir Atrankos komisija).

2020 m. kovo 6 d. įvyko Atrankos komisijos posėdis, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. atrankoje dalyvavusius ir LAGK pirmininku paskirtą Ž. P. bei pirmininko pavaduotoja paskirtą E. B. įvertino aukščiausiu balu - 10.

Nuo 2021 m. kovo 1 d. E. G. dirba LAGK nario padėjėja.

Pareiškėjas J. K. 2021 m. balandžio 17 d. pranešimu „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos vyriausiosios specialistės E. G.“ kreipėsi į VTEK.

2021 m. balandžio 29 d. VTEK „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jo (pareiškėjo) pranešime nurodyti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų E. G. Įstatymo nuostatų pažeidimų, susijusių su įsidarbinimu LAGK, todėl nusprendė tyrimo nepradėti. Minėtame Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog VTEK nesutinka, kad E. G., veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą ir prašo teismo įpareigoti iš naujo spręsti pareiškėjo Pranešimo priėmimo klausimą.

VTEK statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnis įtvirtina VTEK įgaliojimus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį VTEK netiria pranešimų ir prašymų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus, o prašoma pateikti VTEK nuomonę, rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais. Šie prašymai turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo VTEK dienos.

Pranešimams taikomi reikalavimai nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 21 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas pranešime turi būti nurodyta: adresatas – VTEK (1 punktas); pareiškėjo vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas) ir adresas (buveinės adresas) (2 punktas); skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba (3 punktas); skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės (4 punktas); suformuluotas prašymas VTEK (5 punktas); pranešimo surašymo data, pareiškėjo parašas ir kontaktiniai duomenys (6 punktas). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su pranešimu pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimo turinio reikalavimų nesilaikymas ar pareiškėjo kontaktinių duomenų nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnyje detaliai reglamentuoti atvejai kuomet VTEK priima sprendimus nepradėti tyrimo. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo VTEK sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

Nagrinėjamu atveju VTEK išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą bei vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo nepradėti. VTEK pareiškėjui pateiktame Sprendime nurodė, jog negauta duomenų, reikalingų tyrimo pradėjimui. Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su atsakovo pozicija, jog VTEK įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimo pradėjimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, VTEK nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą.

Įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 11 d.) 15 straipsnis reglamentuoja, jog asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Atrankos komisijos paskirtis buvo vykdyti pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Iš pareiškėjo Pranešimo turinio matyti, jog jam taip pat buvo aiški Atrankos komisijos (jos narių) paskirtis vykdant pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Atrankos komisijoje buvo sprendžiami klausimai, susiję su pretendentų - fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK ir vertinta šių pretendentų - fizinių asmenų kompetencija bei tinkamumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, VTEK pagrįstai padarė išvadą, kad Atrankos komisija ir, be kita ko, šios komisijos narė E. G., nesprendė klausimų, susijusių su LAGK, kaip juridiniu asmeniu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje, t. y. komisijos nariai nevykdė LAGK veiklos priežiūros ar kontrolės, neskyrė lėšų, nesprendė kitų su LAGK turtu susijusių klausinių, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad E. G., veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK. Akcentuotina, jog teisės aktai nesuteikia VTEK teisės vertinti ar Atrankos komisijos nariai tinkamai ir pagrįstai įvertino pretendentų kompetencijas, ar pagrįstai pretendentams skyrė atitinkamus balus.

Pažymėtina, ir tai, jog valstybinėje tarnyboje dirbęs asmuo laikomas pažeidusiu Įstatymo nuostatas dėl apribojimų dirbti ne todėl, kad įsidarbina tam tikrame juridiniame asmenyje (vien tik įsidarbinimo fakto nepakanka), o todėl, kad įsidarbina esant tam tikroms aplinkybėms, kaip jos reglamentuotos Įstatymo 15 straipsnyje ir kurios yra būtina sąlyga priimant sprendimą dėl tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas Pranešime taip pat prašė VTEK įvertinti Pranešime nurodomas aplinkybes Įstatymo 2, 15 ir 23 straipsnių nuostatų kontekste. Iš Sprendimo turinio matyti, jog VTEK išaiškino pareiškėjui, kad Įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o ne deklaruojančiųjų asmenų pareigos, o Įstatymo 23 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai VTEK, pradėjus ir atlikus tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų, konstatuojama, jog asmuo nesilaikė jam Įstatyme nustatytų pareigų ar apribojimų. Atsižvelgiant į tai, VTEK Pranešime nurodytą situaciją vertino pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Taigi, pareiškėjas savo Pranešime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu VTEK būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus - nusišalinti, kontekste. Pažymėtina, jog pareiškėjas tik skunde teismui nurodė, jog E. B. (kurią vertino Atrankos komisija kaip pretendentę Į LAGK narius ir kuri šiuo metu yra LAGK narė) ir E. G. draugės, o šie interesai nėra deklaruoti. Tačiau Pranešime pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie E. G. sąsajas su pretendentais jai Atrankos komisijoje sprendžiant klausimus, susijusius su šiais asmenimis, t. y. sprendimų priėmimo metu sudarytus sandorius, giminystes ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktui konstatuoti dėl pareiškėjo nurodytų E. G. ir E. B. ryšių turi būti objektyvus pagrindas, teismas (ir VTEK) negali remtis pareiškėjo daromais spėliojimais ar prielaidomis, kurios nėra pagrįstos.

Pareiškėjo teigimu, VTEK nepasisakė dėl jo prašymo už Įstatymo nuostatų pažeidimus surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, VTEK turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnyje nustatyta, kad Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštus pažeidimas užtraukia atitinkamą baudą. Taigi, administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas tik esant VTEK sprendimui, jog asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog, šiuo atveju, gauto Pranešimo pagrindu tyrimas nebuvo pradėtas, todėl ir nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, jog E. G. nedeklaravo duomenų apie savo veiklą Atrankos komisijoje. Atsakovas teismui nurodė, jog šiuo klausimu pareiškėjas buvo informuotas papildomai 2021 m. gegužės 13 d. raštu S-1477-(2.5), kurio pareiškėjas neskundė ir panaikinti teismo neprašė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodoma, kad VTEK turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog VTEK pagrįstai pripažino, jog Pranešime nepateikta jokios objektyvios informacijos apie galimą įstatymo nuostatų pažeidimą – nepateikta duomenų, kad Pranešime nurodyta E. G., eidama tarnybines pareigas, priėmė konkrečius sprendimus ar atliko kitus veiksmus, susijusius su jos privačiais interesais, pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti ar naudojo savo pareigas, galią ir vardą, siekdama paveikti kitų asmenų sprendimus, naudojosi valstybės turtu (lėšomis) ne tarnybinei veiklai. Faktinės situacijos, kaip keliančios interesų konfliktą, apibūdinimui pasitelktas pernelyg nutolusių aplinkybių nuo E. G. veiksmų, kurių teisėtumu keltos abejonės, hipotetinis interpretavimas, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų, pakankamai pagristų argumentų, ar (ir) motyvų, galinčių tiesiogiai ir akivaizdžiai patvirtinti prielaidą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Atrankos komisijos narė vertindama atrankoje dalyvavusius asmenis, galėjo būti šiuo sprendimu tiesiogiai suinteresuota kaip privatus asmuo, bet ne kaip tarnybines pareigas vykdžiusi Atrankos komisijos narė. Pažymėtina, jog tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2022 m. vasario 2 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. eA-115-415/2022).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad VTEK teisingai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pranešimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.