- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-11475-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05957-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė R. Ž., pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina R. Ž. (toliau – motina). Nepraleisdama įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarę Valdą Vainauskienę dėl palikimo atsiradusio po motinos mirties, priėmimo. Kreipusis į notarę paaiškėjo, jog motina nėra kreipusis dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio V. B. (toliau – palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini). Motina dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, motinos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: 96/580 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo įgytas 1995 m. spalio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/95-1829 pagrindu, taigi motinai ir palikėjui gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kiti žemės sklypai bei pastatai, kurie yra įregistruoti motinos vardu buvo jos asmeninė nuosavybė, kadangi buvo įgyti paveldėjimo pagrindu arba atkūrus nuosavybės teises. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė dalis nurodyto sklypo bei jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso motinos vaikaičiams, buvę įvairūs asmeniniai kilnojamieji daiktai. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, motina priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausiusiais jo asmeniniais daiktais – įvairiais įrankiais, indų servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis, rankiniu laikrodžiu, baldais ir kitais daiktais buvusiais jų gyvenamojoje vietoje. Po palikėjo mirties, motina ne tik liko gyventi bute, tačiau ji taip pat administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą jai ir palikėjui priklausiusį sklypą – mokėjo su sklypo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę, puoselėjo ir kitaip juo rūpinosi. Motina nepertraukiamai valdydama jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, tokiu būdu neišvengiamai naudojosi, valdė ir disponavo kaip savo nuosavybe ne tik jai priklausančia sklypo dalimi, bet taip pat ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusia sklypo dalimi. Sklypą motina po sutuoktinio palikėjo mirties tvarkė ir iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) tvarkė savo lėšomis, gerino jo būklę, jį puoselėjo, sodino augalus bei mokėjo visus su juo susijusios mokesčius. Taigi šį nekilnojamąjį turtą administravo ir juo naudojosi kaip savo. Motina tokiu būdu, palikimą priėmė ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėjos motina priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir juo naudotis. Šią aplinkybę, kad motina administravo palikimą sudarantį turtą įrodo pateikiamos nuotraukų ir įvairių dokumentų kopijos. Be to, būtent ji rūpinosi palikėju iki pat jo mirties, organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais. Paveldėjimo byla po palikėjo mirties, atsižvelgiant į jo gyvenamąją ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – sklypo buvimo vietą, užvesta nebuvo, t. y. niekas dėl palikėjo palikimo priėmimo nesikreipė ir jo nepriėmė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo motinos mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pati motina yra priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos motina priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina yra R. Ž.. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto notarės liudijimo matyti, kad po motinos mirties jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja.
Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad pareiškėjos motinos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vaikus nėra.
Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos motinos vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: 96/580 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo įgytas 1995 m. spalio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/95-1829 pagrindu, pareiškėjos motinai ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos motina priėmė savo sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir juo naudotis. Notarės raštas patvirtina, kad po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė R. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.