- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1-759-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00050-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- C. P. D.
- Advokatai
- Mečislovas Norvaišas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
C. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), vokietis, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis 1-759-780/2018, Lietuvos Respublikoje neteistas, Vokietijos Federacinėje Respublikoje teistas 15 kartų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
C. P. D. nuo 2018 m. gegužės 23 d. apie 16.00 val., Vilniaus mieste, autobusų stoties prieigose iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrus dokumentus – Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti kito asmens anketiniai duomenys, juos laikė turėdamas su savimi iki kol šiuos žinomai netikrus dokumentus 2018 m. gegužės 24 d. 01.40 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k., panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad B. B. nepažįsta ir jo panaudoti dokumentai yra netikri. Paaiškino, kad Vokietijoje nepažįstama Ukrainiečiui davė 2 savo fotonuotraukas ir 1000 eurų, kad jam pagamintų netikrą vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. To asmens nurodymu 2018-05-23 prieš 16 val. atvyko į Vilniaus autobusų stotį ir netoli jos kitas nepažįstamas vyras jam padavė voką su jame esančiais dviem dokumentais. Pažiūrėjęs į perduotus dokumentus matė ant jų savo nuotraukas ir kito asmens - B. B., duomenis. Po kurio laiko nusipirko autobuso bilietą į Varšuvą ir važiavo namo. Kai autobusą sustabdė pasieniečiai jis pateikė Vilniuje gautą netikrą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas kažką pasakė ir jį sulaikė. Labai gailisi savo veiksmų. Dokumentus pirko be jokio tikslo.
Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jos prisipažinimas, bet ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos VSAT Varėnos pasienio rinktinės (toliau VSAT Varėnos pasienio rinktinė) vyresniojo pasieniečio E. G. tarnybinis pranešimas, kad 2018-05-24, apie 01.40 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio kaime, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, dokumentų patikrinimui sustabdė į Lenkijos Respubliką išvykstantį maršrutinį autobusą, kuriame vyko asmuo, kuris dokumentų patikrinimo metu pateikė įtariamai suklastotą Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o po to ir įtariamai suklastotą Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentai galimai pagaminti iš paprasto plastiko, imituota UV apsauga ir kitos apsaugos priemonės. Į Kalvarijos pasienio užkardą prisistatytas asmuo prisistatė kaip Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis C. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir paaiškino, kad šiuos dokumentus įsigijo už tūkstantį eurų (t. 1, b. l. 6);liudytojo E. G. parodymai, kad 2018-05-24 apie 01.40 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, dokumentų patikrinimui sustabdė išvykstantį į Lenkijos Respubliką maršrutinį autobusą "Neoplan" ir vienas iš keleivių pateikė Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Jau atliekant pirminę apžiūrą pateiktas dokumentas sukėlė įtarimą, nes nesimatė visų apsaugos elementų. Pateiktą asmens tapatybės kortelę nusinešė į tarnybinį automobilį ir specialių priemonių pagalba jį atidžiau apžiūrėjo bei įsitikino, kad asmens tapatybės kortelė galimai yra netikra. Tada grįžo atgal į autobusą ir pas tą patį keleivį pasiteiravo ar jis neturi daugiau kokių nors asmens dokumentų. Nustebo, kad keleivis pradėjo kalbėti lenkų kalba, o pateiktas dokumentas buvo Slovėnijos Respublikos. Tada tas pats asmuo papildomai pateikė Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą išduotą B. B.vardu. Pateiktas vairuotojo pažymėjimas taip pat sukėlė įtarimą, todėl atvykus į užkardą nustatė, kad pateikta asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas yra netikri, nes jie neturėjo visų reikiamų apsaugos elementų, kurie yra būtini tokio tipo asmens dokumentams. Užkardos patalpose šis asmuo prisipažino, kad tai ne jo dokumentai, ir kad jis yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis C. P. D. gim. (duomenys neskelbtini). Dar paaiškino, jog šiuos dokumentus įsigijo už 1000 eurų, tačiau kada ir kurioje valstybėje nenurodė (t. 1, b. l. 27-29);savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės vyresnysis pasienietis E. G. pateikė tyrėjui Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus B. B. vardu (t. 1, b. l. 9-11);apžiūros protokolas, kuriame aprašytas B. B., gim. 1969 m. kovo 11 d. Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadoje nurodyta, kad tai yra plastikinis dokumentas, pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus; jis atspausdintas ne poligrafiniais spaudos būdais; jame nėra reikiamos tikros dokumentinės apsaugos - paviršinės graviūros, tikro optiškai kintančio elemento, papildomos ultravioletinės apsaugos, tikrų mikrotekstinių užrašų; rašaliniu spausdintuvu imituotas kintantis lazerinis vaizdas, dokumente esantys įrašai integruoti rašaliniu spausdintuvu, o turėtų būti - lazerinio graviravimo būdu. Remiantis išvardintais požymiais pateikta išvada, kad Slovėnijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas B. B. vardu, yra netikras (t. 1, b. l. 12-14)apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta B. B., gim. 1969 m. kovo 11 d. Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadoje nurodyta, kad tai yra plastikinis dokumentas, pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus; jis pagaminta ne ant polikarbonatinio pagrindo, bet ant plastikinės kortelės; dokumentas atspausdintas ne reikiamais poligrafiniais spaudos būdais, bet spalviniu spausdintuvu; dokumente nėra reikiamos tikros dokumentinės apsaugos – tikro kintančio lazerinio vaizdo, optiškai kintančio elemento, papildomos ultravioletinės apsaugos, tinkamo dokumento tinklelio, lazeriu graviruotų elementų; dokumente esantys įrašai integruoti rašaliniu spausdintuvu, o turėtų būti – lazerinio graviravimo būdu. Remiantis išvardintais požymiais pateikta išvada, kad Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota B. B., gim. 1969.03.11, yra netikra (t. 1, b. l. 18-20);apžiūros protokolas, kuriame aprašytas autobuso keleivio bilietas, išduotas B. B. vardu maršrutu – Vilnius/Varšuva, išvykimo data ir laikas – 2018-05-23, 22:15 (t. 1, b. l. 36-39).
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis šioje byloje paimtą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą nusipirko iš nepažįstamo asmens ir dokumentus atsiėmė prie Vilniaus autobusų soties, nors jis yra Vokietijos pilietis. Dokumentuose yra jo nuotrauka, bet kito asmens duomenys, o dokumentus išdavusi valstybė nurodyta Slovėnija. Visos šios aplinkybės pavirtina, kad kaltinamais aiškiai suvokė, jog tokie už didelę pinigų sumą nusipirkti dokumentai, tariamai išduoti valstybės, su kuria jis neturi nieko bendro, yra netikri ir gauti ne įstatymų nustatyta tvarka. Šias faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino, todėl akivaizdu, kad jis suvokė, jog nuo įgijimo momento laiko netikrus dokumentus ir panaudoja juos kai pateikė pasieniečiui patikrinimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltė disponavus netikrais dokumentais jokių abejonių nekelia.
Netikro vairuotojo pažymėjimo ir netikros asmens tapatybės kortelės laikymas ir panaudojimas, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimu ir netikra asmens tapatybės kortele yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis.
Kaltinamasis C. P. D. padarė apysunkį nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje nėra teistas (t. 1, b. l. 77) ir nėra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 128, 129), tačiau Vokietijoje jis yra teistas net pagal penkiolika skirtingų nuosprendžių už įvairius tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir dokumentų klastojimą, o dviem paskutiniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra atliktos (t. 1, b. l. 78-94) ir jis yra ieškomas Vokietijos teisėsaugos institucijų (t. 1, b. l. 99-105).
BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Šiuo atveju paskutinis Vokietijos Federacinėje Respublikoje kaltinamajam priimtas 2016-11-04 nuosprendis už prekybą vogtomis prekėmis, kuriuo jam paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įvykdytas (b. l. 78-94), todėl po šio nuosprendžio šioje byloje nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad C. P. D. nuolat pažeidinėja įstatymus ir daro nusikalstamas veikas, nepaisant jam anksčiau skirtų švelnesnių bausmių ir taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai penkiolika kartų teistam kaltinamajam negali būti pasiekti švelnesne BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme – areštu, o jam būtina skirti kitą sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą. Arešto bausmė kaltinamajam būtų aiškiai per švelni, nes Vokietijoje jis jau buvo daug kartų teistas švelnesnėmis bausmėmis, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo šio naujo nusikaltimo padarymo. Todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir efektyviau paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, būtinas skirti laisvės atėmimas turi būti ilgesnės trukmės, nei leidžia paskiri arešto bausmė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nusikalstama veika truko labai trumpą laiką ir didesnės žalos valstybei nepadarė, bausmės dydis nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio (BK 61 straipsnio 1-4 dalys), nes skiriant griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, didžiausią poveikį daro ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas.
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), o į bausmės laiką įskaitytinas ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikra Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 004312 ir netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. 007830215 perduotini VSAT Varėnos pasienio rinktinei pagal šios institucijos prašymą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kardomoji priemonė, suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes kaltinamasis nėra atlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Vokietijoje ir yra ieškomas Vokietijos teisėsaugos institucijų, savo tapatybę bandė nuslėpti įsigijęs šioje byloje iš jo paimtus netikrus asmens dokumentus, todėl pasibaigus paskirtam suėmimo terminui jis gali bėgti ir pasislėpti, siekdamas išvengti tiek šioje byloje paskirtos bausmės, tiek Vokietijoje neatliktos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
C. P. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Netikrą Slovėnijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 004312 ir netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 007830215 perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinei.
Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.