Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-06 · Administracinė byla Nr. I-2231-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
I-2231-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00329-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2231-331/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00329-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesumokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. – 14 130,64 Lt; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-607(11) „Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“.

Paaiškino, kad jam buvo paskirta 1 093,14 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Nuo 2010-01-01 atsakovė, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas, pensiją sumažino. Skundo reikalavimus taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teigia, kad paskirta pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bet ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo 2010 m. sausio mėn.–2010 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu jam buvo neišmokėta 14 130,64 Lt dydžio valstybinės pensijos dalis.

Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė priteisti iš atsakovo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį neišmokėtą 14 130,64 Lt dydžio valstybinės pensijos dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13-14) paaiškino, kad vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Nei Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, nei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiams iki nutarimo įsigaliojimo. Mano, kad jos priimtas 2013-01-14 sprendimas Nr. 1D-607(11) yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 1997-07-18 išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 13908 pareiškėjui nuo 1997-06-03 neterminuotai buvo paskirta 903,02 Lt valstybinė pensija (b. l. 17). Tačiau pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota, t. y. sumažinta, kurios dydis svyravo nuo 380,58Lt iki 722,44 Lt (b. l. 22).

2013-01-07 pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 ir ateityje užtikrinti visos valstybinės pensijos už tarnybą mokėjimą (b. l. 18-19).

Vidaus reikalų ministerija 2013-01-14 sprendimu Nr. 1D-607-(11) pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškino pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo mokėti paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir išmokėti jos nepriemoką (b. l. 20-21).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas, todėl taikė įstatymo analogiją, t. y. vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis, ir pažymėjo, kad sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Nustatyta, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį (b. l. 22), į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi 2013-01-07 (b. l. 18), dar esant nustatytam trejų metų terminui. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.

Taigi pareiškėjui, dirbančiam tam tikrą darbą, draudžiamam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, jis iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių atžvilgiu vien dėl to, kad jis dirba tam tikrą darbą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Vertinant 2013-01-10 Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą Nr. 11 PP (P)-232 (b. l. 22) matyti, kad pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 pareiškėjo pensija siekė nuo 380,58 Lt iki 722,44 Lt. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (kaip asmeniui turinčiam draudžiamųjų pajamų) susidarė 11 391,34 Lt nepriemoka (29 219,2 – 17 827,86 = 11 391,34).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 įskaitytinai neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-607 (11). Ginčijamame sprendime išreikšta Vidaus reikalų ministerijos valia atsisakyti mokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsakovė nurodė, kad Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, todėl išmokėti susidariusią nepriemoką ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją neturi pagrindo (b. l. 20-21).

Pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti. Tuo remiantis, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-01-14 sprendimą Nr. 1D-607 (11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-607 (11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, nustatančios ribojimą asmeniui, kuris turi draudžiamųjų pajamų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-14 sprendimo Nr. 1D-607 (11) dalį, kurioje atsisakyta V. Š. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Priteisti V. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 11 391,34 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt vieną litą ir trisdešimt keturis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Egidija PuzinskaitėNijolė Žalnieriūnienė