- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-759-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- J.Čirikui, Juozo Čiriko, Juozui Čirikui
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Juozo Čiriko apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo 447-osios DNSB „Laimė“ ieškinį atsakovui Juozui Čirikui dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 447-osios DNSB „Laimė“ 2008-12-17 Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui paduotu ieškiniu (b.l. 1-5) prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti bute, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 24-36, susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus; 2) įleisti ieškovo atstovus - UAB „Santeksa“ ir netrukdyti suremontuoti bei sutvarkyti bute esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą; 3) atsakovui per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neįvykdžius šio teismo sprendimo, apriboti atsakovo nuosavybės teisę teismo sprendimu ir leisti ieškovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant atlikti aukščiau nurodytus veiksmus; 4) išieškoti iš atsakovo visas turėtas ieškovo išlaidas dėl paminėtų darbų bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija ginanti namo bendrojo naudojimo objektų savininkų teises nuo pažeidimų, kuriuos daro name esančio buto savininkas – atsakovas. Tvirtino, kad atsakovas, gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Vilnius, Žirmūnų g. 24-36, ilgą laiką neūkiškai prižiūri gyvenamąsias patalpas ir kaupia juose atliekas. Nurodė, jog į atsakovą ne kartą buvo kreiptasi dėl atliekų sutvarkymo, dar 2007 m. gruodžio mėn. buvo kreiptasi į Žirmūnų seniūniją dėl atsakovo bute laikomų atliekų ir sklindančio nemalonaus kvapo, taip pat buvo kreiptasi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, policiją ir kitas institucijas, tačiau atsakovas į savo butą nieko neįsileidžia, bendrauti atsisako, toliau kaupia šiukšles ir jomis neatsikrato. Pažymėjo, jog atsakovas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už buto nepriežiūrą ir šiukšlių kaupimą, tačiau įsileisti į butą bei susitvarkyti jis atsisako.
Atsiliepimas
Atsakovas Juozas Čirikas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 34-35) prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo išlaidas į valstybės biudžetą. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu Vilniuje, Žirmūnų g. 24-36, naudojasi pagal paskirtį, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidinėja, jokių atliekų, kurias reiktų šalinti, nekaupia, bute nėra ir nebuvo jokių tarakonų, graužikų ar kitų kenkėjų. Teigė, jog ieškovas aiškiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir daro žalą atsakovui, jo pateikti įrodymai teismui neturi įrodomosios reikšmės, o nurodomas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-15 nutarimas administracinėje byloje yra ginčo stadijoje, nes apskųstas apeliaciniu skundu ir yra neįsiteisėjęs, kiti teismui pateikti įrodymai ir reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovo atstovai jau bandė prievarta veržtis į butą ir trikdyti jo rimtį, net nepaaiškinę priežasties ar motyvų, nors neturi tam jokios teisės. Todėl buvo kreiptasi į policiją dėl teisių pažeidimo. Pažymi, kad jis sutinka įsileisti UAB „Santeksa“ atstovus ar kitus asmenis bendro naudojimo inžinerinei įrangai keisti ar remontuoti, tačiau nurodė, kad tai turi būti iš anksto su juo suderinta, o ne prievarta ir jėga bandoma patekti į jo butą.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, ieškovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų (CPK 227 str.) ir atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, jog tokiu atveju būtų priimtas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.), 2009-02-19 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė (b.l. 42-45): ieškovo 447-osios DNSB „Lamė“ ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti bute, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 24-36, susikaupusias atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus, įpareigoti įleisti ieškovo atstovus – UAB „Santeksa“ ir netrukdyti suremontuoti ir sutvarkyti bute esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą; atsakovui per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neįvykdžius šio teismo sprendimo, apriboti atsakovo nuosavybės teisę teismo sprendimu ir leisti ieškovui prievarta patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, veikiant būtinojo reikalingumo atveju, siekiant pašalinti čia sukauptas atliekas, atlikti būtinus dezinfekcijos, graužikų, tarakonų ir kitų kenkėjų pašalinimo darbus, suremontuoti ir sutvarkyti bute esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą; išieškoti iš atsakovo visas turėtas ieškovo išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 313,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė byloje esančia medžiaga, kurią ištyręs ir įvertinęs padarė išvadą, jog atsakovas neprižiūri savo buto, jame kaupia atliekas, jų laiku nepašalina, nesitvarko ir neprižiūri bendros namo savininkų nuosavybės – bendro naudojimo inžinerinės įrangos bei nesudaro galimybių kitiems to padaryti, tuo pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str., Vilniaus miesto tarybos 2001-04-18 sprendimu Nr. 289, patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtojimo ir priežiūros taisyklių 25 p. ir 27 p. nuostatas bei kitų namo, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 24, butų savininkų teises.
Šalies argumentai
Atsakovas Juozas Čirikas apeliaciniu skundu (b.l. 64-65) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-19 sprendimą už akių ir palikti ieškinį nenagrinėtą. Tvirtina, jog pritaikydamas CPK 142 str. 4 d. teismas supainiojo ieškovą su atsakovu ir nepagrįstai, pažeisdamas CPK 285 str. reikalavimus bei CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepranešęs atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, priėmė sprendimą už akių bei paskyrė atsakovui neteisėtus įpareigojimus. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka sprendimo už akių turiniui keliamų reikalavimų (CPK 270 str., 286 str.) bei pažymi, jog teismas neatliko net formalaus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apelianto skundo argumentai, susiję su procesinių teisės normų taikymu. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimo prielaidas bei nustatančių reikalavimus tokio sprendimo surašymui, turinį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir dėl bylos įrodymų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo (CPK 185 str.).
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčą nepagrįstai išsprendė priimdamas sprendimą už akių, atmestinas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas. Sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, tai įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika - ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
CPK 285 str. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir šio straipsnio 4 d., 246 str. 1 d. ir 2 d.). Apeliantas, pateikdamas teismui atsiliepimą, savo valią dėl sprendimo už akių procesinio instituto taikymo galimybės yra pareiškęs – jis neprieštaravo tokio sprendimo priėmimui, jeigu ieškovas nepateiktų paruošiamųjų procesinių dokumentų (dubliko) (b.l. 34-35). Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistavo įstatyminė sąlyga sprendimo už akių priėmimui – atsakovo prašymas (CPK 142 str. 4 d.). Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai traktuoja šį savo valios pareiškimą. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CPK 17 str., lemia, kad sprendimas už akių gali būti priimtas kiekvienos iš bylos šalių atžvilgiu – tiek ieškovo, tiek atsakovo, tai tiesiogiai įvardinta ir pačioje teisės normoje – CK 285 str. 1 d., o bylos išnagrinėjimas tokiu būdu (priimant kuriai nors šaliai sprendimą už akių) pats savaime nereiškia šiai šaliai nepalankios bylos baigties. Priimant sprendimą už akių ieškovui jis gali būti ir jam palankus (ieškinys visiškai ar iš dalies patenkintas), ir nepalankus (ieškinio reikalavimai atmetami).
Pagal CPK 262 str. 2 d. nuostatas sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.) teismas turi teisę priimti ir tuo atveju (pagrindu), jei pats ieškovas be pateisinamų priežasčių nepateikia parengiamųjų procesinių dokumentų, kai kita šalis sutinka su sprendimo už akių priėmimu (CPK 142 str. 2 d. 4 p., 142 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad bylos išsprendimas tokia procesine forma nepakenks tinkamam jos išnagrinėjimui, būtent ir pritaikė tokią procesinę priemonę ieškovo atžvilgiu. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika reiškia tik ribojimą skųsti sprendimą apeliacine tvarka tai šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos išsprendimas tokia procesine forma - priimant sprendimą ieškovui už akių - nepažeidė apelianto teisių ar interesų, nes jam ribojimas skųsti priimtą sprendimą už akių apeliaciniu skundu nebuvo taikomas.
Sprendimo priėmimo už akių atveju nėra šaukiamas teismo posėdis, o byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka iš anksto apie tai neinformuojant bylos šalių, kadangi tokio informavimo CPK normos nenumato (CPK 133 str. 3 d.). Be to, apie sprendimo už akių priėmimo galimybę šalys jau žino iš priešingos šalies parengiamuosiuose dokumentuose nurodytos kiekvienos jų valios, t.y. prašo ar ne priešinga šalis taikyti sprendimo už akių institutą. Todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių informavimo pareigą, nepripažintini pagrįstais.
Teisėjų kolegija taip pat visiškai nesutinka su apelianto samprotavimais, esą skundžiamas sprendimas už akių neatitinka tokiam sprendimui keliamų turinio reikalavimų, o teismas neatliko ir formalaus įrodymų tyrimo. Priešingai, nors įstatymo leidėjo valia tokiu atveju pakanka sutrumpintų motyvų (CPK 286 str. 1 d.), bylą nagrinėjęs teismas atliko pakankamai išsamų pateiktų į bylą įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, įvardijo įrodymus, kurie, teismo manymu, patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nurodė įstatymus bei teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas būtent tokį sprendimą. Todėl pripažintina, kad šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, akivaizdžiai neatitinkantys faktinės situacijos.
Nors apeliantas nenurodo jokių motyvų savo teiginiui, jog jam be teisinio pagrindo sukurta prievolė, pagrįsti, kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.37 str. nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisęs objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad nuosavybės teisės ribojimas įstatymu ar teismo sprendimu tam tikrais atvejais gali būti pateisinamas (CK 4.39 str. 1 d.). Antai CK 4.82 str. 1 d. yra įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į namo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, o taip pat į bendro naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais interesais įstatymų leidėjo valia pripažįstami gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas ir pan. Buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo įrangą (CK 4.83 str. 2 d. 2 p. ir 5 d.). Visoms šioms funkcijoms įgyvendinti, t.y. bendrojo naudojimo objektams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, kuri, tame tarpe, atstovauja visų bendrijos narių interesus teisme, kilus tokiam ginčui (CK 4.83 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas kilusį atsakovo ir kitų bendrijos narių ginčą išsprendė teisingai: sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovas, kaupdamas jam priklausančiame bute atliekas, tinkamai neprižiūrėdamas savo gyvenamųjų patalpų, iš esmės pažeidžia kitų daugiabučio namo gyventojų teisėtus interesus – laiptinėje tvyro nepakenčiamas tvaikas, teršalų koncentracija kaimynų butuose viršija leistiną lygį, ore dauginasi patogeniniai mikroorganizmai, o dėl apelianto bute esančių rakandų ir šiukšlių nėra nei galimybės atlikti vandentiekio vamzdžių keitimo darbų, nei galimybės dėl šiukšlių kiekio patekti su reikiama įranga į patį butą, dėl ko užpilami kitų namo gyventojų sandėliukai.
Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.