Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Č. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirba, įregistruotas darbo biržoje, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., o būtent: jis, 2016 m. lapkričio 20 d. apie 21.03 val. Vilniaus r. sav., kelio Vilnius – Lyda 23,23 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punktuose nustatytus reikalavimus, būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 1,25 promilių (+-1,7 proc.) girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią reikalavimų“, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. Š. ir su šiuo automobiliu susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K. ir nukentėjusiajai T. Š. priklausantis automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovui nedalyvaujant (LR ANK 580 str. 1 d.).

Transporto priemonės savininkas R. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama R. K. nedalyvaujant (LR ANK 629 str. 1 d.).

Č. G., apklaustas 2016 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jo žentui R. K., pastarajam teisė vairuoti yra atimta, todėl jis savo automobilį pasistatė jo (Č. G.) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Automobilis kieme stovėjo apie dvi savaites. Įvykio dieną susitarė su pažįstamu, kad šiuo automobiliu jis atvažiuos į Marazų k., Šalčininkų r. Tuo metu jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, išgėręs nebuvo. Apie 19.00 val. kartu su sugyventine A. S. išvažiavo. Grįžtant pavažiavus apie kilometrą nuo kaimo, 300 m iki pagrindinio kelio, baigėsi dyzelinas, todėl kartu su A. S. stūmė automobilį iki pagrindinio kelio. Nustūmė automobilį iki pagrindinio kelio ir sustojo iki jo likus kažkur 50 cm, gal kiek daugiau, įjungė avarinį signalą. Automobilis stovėjo priekiu tiesiai į pagrindinį kelią, tačiau į pagrindinį kelią jis išvažiavęs nebuvo. Tuo metu, kai įvyko susidūrimas, jis kaip tik sėdo į automobilį, norėjo sėsti už vairo, buvo atsisukęs nugara į A. S., sėdėjusią priekinėje keleivio sėdynėje. Išgirdo kaip A. S. sušuko, kad atvažiuoja automobilis, tačiau susidūrimo nematė. Po smūgio jis neteko sąmonės, neprisimena, kas buvo toliau, prisimena tik greitąją medicinos pagalbą. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų ilgai gydėsi, greitosios pagalbos ligoninėje buvo gydomas 11 dienų, iki šiol gydosi Šalčininkų rajono poliklinikoje. R. K. jam pretenzijų dėl automobilio nereiškė. 2017 m. spalio 23 d. 10.00 val. vykusio posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį būdamas blaivus.

Nukentėjusioji T. Š., apklausta 2017 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 20 d. 21.00 val. kartu su dukra, sėdėjusia priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo pagrindiniu keliu Lydos plentu iš Šalčininkų Vilniaus link neapšviestu kelio ruožu. Viskas įvyko labai greitai, ji net nesuprato kaip viskas įvyko. Kur tiksliai įvyko susidūrimas ji neprisimena, šalia posūkio į kažkokį kaimą. Prieš susidūrimą ji nematė jokių automobilio šviesų, avarinių ženklų. Kadangi buvo labai tamsu, ji net nesuprato iš kur atsirado kitas automobilis. Važiavo mažesniu nei 70 km/h greičiu, todėl būtų iš anksto pastebėjusi šviesas. Prieš susidūrimą jai pasirodė, kad į ją kažkas lekia ir netrukus pajuto smūgį. Bandė išvengti smūgio, po susidūrimo įvažiavo į griovį. Automobilis, su kuriuo susidūrė po smūgio, taip pat nuvažiavo į griovį. Išlipusi iš automobilio pamatė ant kelio gulintį vyrą, prie jo pribėgo moteris, iš kur ji atsirado, nematė. Pastaroji pradėjo šaukti, kad vyras keltųsi ir bėgtų. Tuomet moteris nubėgo prie automobilio, įjungė avarines šviesas ir dingo. Ji priėjo prie vyro, paklausė kaip jis ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Vyras atsistojo ir pasitraukė nuo kelio, stovėjo šalia automobilio. Atvažiavus greitajai pastarasis atsisakė vykti į ligoninę. Policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, jis buvo įvykio vietoje. Kokie jam buvo padaryti sužalojimai nežino. Smūgis jos automobiliui teko į keleivio pusę, kur sėdėjo jos dukra, todėl jai buvo diagnozuotas krūtinės sumušimas, buvo gydoma ambulatoriškai. Kokie apgadinimai buvo kito automobilio ji nežiūrėjo. 2017 m. spalio 23 d. 10.00 val. vykusio teismo posėdžio metu papildė, kad Č. G. vairuojamas automobilis važiavo be šviesų, pamatė šį automobilį tuo metu, kai automobiliai susidūrė.

Apklausta liudytoja A. S. 2017 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jos sugyventinis Č. G. nusprendė kažkur važiuoti, kur tiksliai nežinojo, ji nusprendė važiuoti kartu. Nuvažiavo į Pamarazų k., tačiau ten nieko nerado, todėl važiavo atgal į Keidžių k., ketino sukti į kairę -Jašiūnų pusę. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o Č. G. buvo už vairo. Netoli pagrindinio kelio jiems baigėsi dyzelinas. Jie sustojo, įjungė avarines šviesas ir sėdėjo automobilyje, ketino ko nors paprašyti, kad atvežtų dyzelino. Automobilis priekiu stovėjo tiesiai ant baltos linijos, kuri skiria kelią ir šalikelę, baltos linijos automobilis kirtęs nebuvo. Tuomet pagalvojo, kad reikia išlipti ir nustumti automobilį kur nors toliau, tačiau išlipti nespėjo, kadangi į juos atsitrenkė kitas automobilis. Jų automobilį apsuko, jos sugyventinis susidūrimo metu nebuvo prisisegęs, nes jis atidarė dureles norėdamas išlipti iš automobilio, todėl nuo smūgio išlėkė į kelio vidurį. Išlipusi iš automobilio pamatė gulintį ant kelio sugyventinį. Tuo metu iš kito automobilio su riksmu išlipo moteris. Pati patraukė sugyventinį nuo kelio ir pradėjo visiems iš eilės skambinti prašydama pagalbos. Tuomet atėjo Č. G. dukra. Prieš smūgį jų automobilio priekis buvo nukreiptas tiesiai į pagrindinį kelią, o po smūgio jį apsuko. Po šio įvykio Č. G. patyrė sunkius sužalojimus, jam skilo kaukolė, jis ilgai gydėsi ir gydosi iki šiol.

Apklaustas liudytoju transporto priemonės savininkas R. K. 2017 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad po to, kai iš jo buvo atimta teisė vairuoti, jam priklausantį automobilį pasistatė pas sugyventinės tėvą Č. G.. Davė jam raktus ir dokumentus. Apie tai, kad Č. G. įvykio dieną paėmė jo automobilį nežinojo. Paskambino sugyventinė ir papasakojo apie autoįvykį. Pretenzijų Č. G. dėl sudaužyto automobilio neturi.

Liudytojas, Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnas P. V., 2017 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, patruliuojant gavo pranešimą, kad kelyje Vilnius – Lyda, ties posūkiu į Pamarazų k., įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad nuo kelio nuvažiavę du automobiliai, yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurioje sėdėjo Č. G.. Kita įvykio vietoje buvusi vairuotoja paaiškino, kad bevažiuodama nuo Šalčininkų pusės link Vilniaus, ties posūkiu į Pamarazų k. pastebėjo be šviesų nuo Vilniaus pusės važiuojantį automobilį, kuris suko į kairę - Pamarazų k. Kadangi automobilis važiavo be šviesų, ji pastebėjo jį per vėlai ir susidūrė su juo kaktomuša, abu automobiliai nuvažiavo į pakelės griovį. Taip pat vairuotoja paaiškino, kad nuo automobilio į miško pusę pasišalino moteris, o šalia automobilio gulėjo vyras (Č. G.). Kas vairavo automobilį nematė. Č. G. paaiškino, kad neprisimena kaip atsidūrė toje vietoje. Susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje. Abu automobiliai griovyje stovėjo lygiagrečiai vienas kitam. T. Š. automobilis priekiu susidūrė su Č. G. automobiliu. Buvo apgadintas Č. G. automobilio visas priekis. T. Š. automobilio daugiau buvo apgadinimų iš dešinės automobilio pusės. Įvykio vietoje negalėjo suprasti, kaip T. Š. automobilio apgadinimai atsirado dešinėje pusėje, jeigu Č. G. suko į kairę. Galima manyti, kad galėjo būti tokia situacija, kad Č. G. automobilis išvažiavo iš Pamarazų k. pusės, norėjo sukti į Vilniaus pusę, tuomet ir įvyko susidūrimas. Kadangi apgadinimai yra nemaži, mano, kad Č. G. automobilis galėjo nuo smūgio apsisukti. T. Š. po eismo įvykio buvo labai susijaudinusi, gali būti, kad kai kurias įvykio aplinkybes paaiškino ne taip. Mano, kad Č. G. gulėjo prie automobilio bagažinės, kadangi toje vietoje buvo labai daug kraujo, tačiau jam atvažiavus jis jau buvo greitosios automobilyje. Č. G. buvo sužalota galva, tačiau greitoji jo neišsivežė. Įvykio vietoje Č. G. buvo nustatytas girtumas. Č. G. automobilio žibintai ir avarinė šviesa jiems atvažiavus nedegė. Buvo iškviestas tralas, o automobilis išvežtas, ar jame buvo degalų tikrinta nebuvo.

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnas S. S. 2017 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. dienos tiksliai neprisimena, vykdant tarnybą buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko asmenys, dalyvavę eismo įvykyje. Automobilio „Audi“ vairuotoja paaiškino, kad ji vairavo šį automobilį, o kitas asmuo, galimai vairavęs automobilį, tuo metu buvo greitosios pagalbos automobilyje. Po gydytojų apžiūros asmuo buvo paklaustas dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau pastarasis pasakė, kad nieko neprisimena. Iš karto buvo nustatytas jo (Č. G.) girtumas, dėl nustatyto girtumo jis pretenzijų neturėjo, taip pat buvo paimtas jo paaiškinimas. Su automobilio „Audi“ vairuotoja bendravo pareigūnas P. V., todėl ką ji paaiškino tiksliai nežino. Č. G. nurodė, kad automobilis priklauso jo dukros vaikinui. Paklaustas kaip automobilis atsidūrė įvykio vietoje paaiškino, kad jis vartojo alkoholį savo namuose, o paskui nuvažiavo į kitą kaimą, tiksliai neprisimena, kur toliau gėrė. Kas buvo toliau neprisimena. Įvykio vietoje buvo kito automobilio vairuotoja su dukra, kitų asmenų nebuvo. Vėliau įvykio vietoje atsirado asmuo, kuris norėjo pasiimti daiktus iš automobilio. Automobilis „Audi“ priekiu buvo nuvažiavęs į griovį, o Č. G. automobilis buvo prie sankryžos, netoli griovio, tačiau kaip tiksliai jis buvo išsidėstęs neprisimena.

Liudytojas, Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK pareigūnas V. J., 2017 m. sausio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rudenį, mėnesio tiksliai neprisimena, gavo nagrinėjimui medžiagą dėl eismo įvykio, kuris įvyko kelyje Vilnius – Lyda. Iš pateiktos medžiagos buvo matyti, kad susidūrė du automobiliai. Buvo nustatyta kas vairavo automobilį, važiavusį pagrindiniu keliu nuo Šalčininkų pusės link Vilniaus. Įvykio aplinkybės buvo neaiškios, nes automobilio, važiavusio pagrindiniu keliu, vairuotoja negalėjo paaiškinti, iš kur pagrindiniame kelyje atsirado kitas automobilis ir kaip įvyko eismo įvykis. Kito automobilio vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Iš pirminės surinktos medžiagos paaiškėjo, kad buvo rastas kelyje gulintis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo Č. G., pagal pirminį jo paaiškinimą jis neprisiminė kaip atsidūrė tame kelyje. Č. G. automobilyje buvusi moteris pribėgo prie ant kelio gulinčio asmens (Č. G.) ir bandė jį pakelti siūlydama kartu bėgti. Tačiau ant kelio gulintis vyras buvo sužalotas, todėl palikusi jį pasišalino. Tiriant aplinkybes buvo nustatyta pasišalinusios moters tapatybė, tai buvo A. S.. Pastaroji buvo apklausta, nurodė, kad kartu su Č. G. važiavo nuo Pamarazų k., norėjo grįžti į savo kaimą, jiems baigėsi kuras ir jie nuo kalno riedėdami išvažiavo į pagrindinį kelią. Dėl to įvyko susidūrimas. Kartu su Č. G. ir A. S. nuvyko apžiūrėti įvykio vietą. Č. G. neneigė vairavęs automobilį, tačiau tarp parodymų buvo prieštaravimų, kadangi pats Č. G. teigė, kad nebuvo išvažiavęs į pagrindinį kelią, sustojo šalia kelio. Šie parodymai buvo vertinti kritiškai, kadangi iš eismo įvykio schemos buvo matyti, kad susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje, eismo juostoje, kuria važiavo moteris. Surinkus visus duomenis Č. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Susidūrimas, sprendžiant iš visos bylos medžiagos, įvyko pagrindiniame kelyje. Kiek prisimena, abu automobiliai buvo sugadinti iš priekio. Surašant Č. G. protokolą, pasiūlė jam kreiptis į medikus, kadangi jis blogai jautėsi. Duomenų apie tai, kad jis buvo ilgai gydomas surašant protokolą neturėjo.

Pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr.11-803(17) padaryta išvada: tikėtina susidūrimo eiga: kelio važiuojamosios dalies dešine puse, Vilniaus kryptimi, apie 77 km/h greičiu važiavęs automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse atsitrenkia į skersai kelio važiuojamosios dalies apie 1 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę iškišą, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 100° kampas atviras link automobilių galinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) pradeda suktis laikrodžio rodyklės kryptimi ir nuvažiuoja į dešinės šalikelės griovį ir sustoja padėtyje artimoje užfiksuotai eismo įvykio vietos schemoje. Dėl susidūrimo automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) bloškiamas automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptimi ir besisukdamas pagal laikrodžio rodyklę sustoja padėtyje artimoje užfiksuotai eismo įvykio vietos schemoje; automobilio „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Č. G. veiksmai,- tamsiu paros metu iš šalutinio kelio dalinai įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojai T. Š. techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) greitis betarpiškai prieš susidūrimą buvo, tikėtina 77 km/h, automobilio „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina 1 km/h; automobilio „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Č. G. veiksmai,- tamsiu paros metu iš šalutinio kelio dalinai įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį bei nedavė kelio automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojai T. Š., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja T. Š. vairuojamo automobilio žibintų šviesoje turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelio važiuojamųjų dalių sankirtoje buvusį ir kliūtį sudariusį automobilį „Audi 100“, nemažesniu kaip 64,1 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai jos veiksmai, - laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės siekiant išvengti susidūrimo – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 100-104).

Iš 2017 m. gegužės 26 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad pateikus specialistui nukentėjusiosios J. Š. asmens sveikatos istoriją Nr.95.078, iš VšĮ Vaikų ligoninės VUL SKF Vaikų konsultacijų poliklinikos ir kompiuterinę laikmeną su tyrimų vaizdais, buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą, specialistas, susipažinęs su jam pateiktais J. Š. medicininiais dokumentais bei eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą: J. Š. 2016 m. lapkričio 21 d. VšĮ Vaikų ligoninės VUL SKF Vaikų konsultacijų poliklinikoje nustatyta diagnozė: daugybiniai kūno sumušimai, tačiau jokių objektyvių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (b. l. 96). Pagal 2017 m. gegužės 31 d. specialisto paaiškinimą pateikus specialistui nukentėjusiojo Č. G. VšĮ Šalčininkų PSPC ambulatorinę kortelę Nr.9351, GMP kvietimo kortelės kopiją, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Gydymo stacionare ligos istoriją Nr.2016/27148, kompiuterinę laikmeną Nr.983, buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą, specialistas, susipažinęs su jam pateiktais Č. G. medicininiais dokumentais bei eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą: Č. G. nustatyti daugybiniai nubrozdinimai ir paviršinės žaizdelės galvos veido ir viršugalvio srityse bei linijinis išilginis momenkaulių ir kaktikaulio dešinės pusės lūžis su strėlinės siūlės prasiskyrimu, tai padaryta smūginiu kieto, buko, galimai nelygiu paviršiumi, daikto poveikiu per galvos viršugalvio ir kaktos sritis prieš 2016 m. lapkričio 22 d. kreipiantis medicininės pagalbos, sužalojimas pagal pobūdį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaukolės skliauto kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam, negu dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 97).

Teismo posėdžio metu Č. G. nesutiko, kad įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau iš apklaustų policijos pareigūnų liudytojais P. V. ir S. S. parodymų matyti, kad Č. G. neblaivumas buvo nustatytas iš karto po įvykiu alkoholio kiekis pamatuotas alkotesteriu ir pagal duomenis 2016 m. lapkričio 20 d. 21.21 val. sudarė 1,25 prom. (b. l.13). Todėl nėra pagrindo netikėti šiais duomenimis. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad Č. G. būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 1,25 promilių (+-1,7 proc.) girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią reikalavimų“, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. Š. ir su šiuo automobiliu susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K. ir nukentėjusiajai T. Š. priklausantis automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuomet, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK (Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 3 str. 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. ATPK 127 str. 3 d. sankcija asmenims, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs ir neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, numato baudą nuo 1448 Eur iki 1592 su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Už analogišką pažeidimą ANK 423 str. 1 d. (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)) numatyta bauda nuo 300 eurų iki 560 eurų (vidurkis 430 eurų), ANK 424 str. 4 d. (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens) numato baudą nuo 1100 iki 1500 Eur (vidurkis 1300 Eur). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju ANK už analogišką veiką yra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, kadangi sankcijose nėra numatytas administracinis areštas. Todėl yra pagrindas Č. G. veiką iš LR ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal LR ANK 423 str. 1 d., 424 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant Č. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindas skirti jam LR ANK 423 str. 1 d., 424 str. 4 d. numatytų baudų minimumus, remiantis LR ANK 38 str. skirti jam galutinę baudą.

LR ANK 424 str. 5 d. numato, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes nėra pagrindo konfiskuoti transporto priemonės, todėl nutarimui įsiteisėjus yra pagrindas grąžinti transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., saugomą pas R. K. savininkui ar teisėtam valdytojui nutarimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ANK 34 str. 2 d., 38 str., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 637 str.,

nutaria:

pagal LR ANK 423 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trys šimtai Eur) baudą,

pagal LR ANK 424 str. 4 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dešimt Eur) baudą.

Remiantis LR ANK 38 str. 2 d. skirti Č. G. galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas Eur) baudą.

Grąžinti transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., saugomą pas R. K. savininkui ar teisėtam valdytojui nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 7300, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-495-371/2017, ROIK: 16063449272.