Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-327/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
1A-139-327/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42338-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
E. F.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinei ligonių kasai
Nukentėjusysis
A. J., V. R.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-327/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42338-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.27.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistosios E. F. gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. F. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir nuteista vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės atė­mimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis Marijampolės apy­linkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams ir trims mė­nesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamo­sios E. F. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 30,52 Eur tur­ti­nei žalai dėl nukentėjusiųjų A. J. ir V. R. gydymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. F. nuteista už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 18.50 val., būdama apsvaigusi nuo al­ko­holio (nustatytas 3,32 ‰ girtumas), kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepakluso į iškvietimą pagal gautą pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigūnų rei­kalavimams nusiraminti ir sėstis į tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpą, pasipriešino panaudodama fizinį smurtą - tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui A. J. į kairę koją, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, bei tyčia spyrė (duomenys neskelbtini) patru­liui V. R. į pilvo sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kalti­na­mo­ji E. F., suvokdama savo veiksmų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes, siekdama išvengti pristatymo į policijos komisariatą dėl padaryto teisės pažeidimo, tyčia smurtavo prieš tar­nybos pareigas vykdančius policijos pareigūnus A. J. ir V. R., sukeldama jiems fizinį skausmą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. F. ir jos gynėjas advokatas Remigijus Uckus prašo pakeisti 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį BPK 328 straips­nio 1 da­lies 2 punkto pagrindu ir nauju nuosprendžiu paskirti E. F. teisingą bausmę – vie­toje bausmių dalinio sudėjimo būdu paskirtos subendrintos galutinės vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskirti švelnesnę bausmę - jos atžvilgiu taikyti BK 75 straips­nio 1 da­lies (2017-10-06 redakcija) nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti šio įstatymo numatytam terminui nuo vienerių iki trejų metų; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuos­tatas E. F. atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psi­chi­ką vei­kiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

3.1. Skunde teigiama, jog nepaisant to, kad tokią pačią veiką E. F. padarė pa­kar­to­tinai, o BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos jos atžvilgiu jau buvo taikytos kitoje bau­džia­mojoje byloje, šioje byloje bausmės vykdymo atidėjimas taip pat galėtų būti taikomas. BK 75 straipsnio 1 dalies pakartotinis taikymas nėra negalimas.

3.2. Skunde nurodoma, kad pareigūnai vykdė tiesiogines jiems pavestas funkcijas, jokia reali žala jiems nebuvo padaryta, galimas tik mažai tikėtinas skausmo jutimas įvykio metu, pa­rem­tas išskirtinai tik jų pačių žodžiais (pateiktos į bylą specialisto išvados yra tikėtinos), todėl nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnų interesai šioje byloje būtų labiau užtik­rinti, jei E. F. liktų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Ši nusikalstama vei­ka, kilusi iš vienos pusės iš pareigūnų, kaip padidintos profesinės rizikos valstybės tar­nau­tojų pro­fe­si­nės pareigos vykdymo, iš kitos pusės E. F., kuri dėl neblai­vumo neatsimena įvykio aplinkybių, situacijos nesuvokimo. Mažai tikėtina, kad ji būdama 3,32 ‰ neblaivumo būsenoje, galėjo sąmoningai ir fiziškai pasipriešinti parei­gū­nams. Jos at­žvilgiu nebuvo panaudotos policijos specialiosios priemonės. Nepaisant to, E. F. pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai pripažinta jos atsakomybę leng­vi­nančia aplinkybe.

3.3. Skunde taip pat pažymėta, jog E. F. savo iniciatyva gydosi psichikos ligų ka­bi­nete, konsultuojasi su psichologu dėl alkoholio vartojimo rizikos, vartoja psichinę būklę ge­rinančius vaistus, alkoholį vartoja retai. Jai būtina toliau tęsti gydymą, o at­lie­kant baus­mę pataisos namuose ji to negalėtų padaryti. E. F. pa­da­rytas nusi­kal­ti­mas yra nesunkus. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - viešieji darbai arba bau­da, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai rodo, kad nusikaltimas nėra didelio pavo­jin­gumo, nors ir padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Įvykio metu parei­gūnai nebuvo sužaloti, teismo medicinos specialistas objektyviai jokių su­ža­lo­jimų nenustatė, kitokiu būdu pareigūnai taip pat nenukentėjo, byloje ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos pa­reikš­ta nebuvo. Pareigūnai įvykio metu vykdė savo profesinę pareigą, kuri visada susijusi su padidintu pavojingumu sveikatai, tačiau tokio pavo­jin­gu­mo byloje nebuvo nustatyta.

3.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai pasisakė apie vei­kos pavojingumo laipsnį, nepasisakė apie galimą nusikalstamos veikos, numa­tytos BK 286 straipsnyje atribojimą nuo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų ko­dek­so (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies. Kyla klau­si­mas, ar E. F. veika savo pavojingumu pasiekė tokį laipsnį, kuris turėtų būti verti­na­mas kaip nusikaltimas. Jos veikoje galima įžvelgti ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies požymių. Patys pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose yra nurodę, kad E. F. nevykdė teisėto nurodymo sėstis į automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius. Smur­tiniai E. F. veiksmai grindžiami tik nukentėjusių pareigūnų pa­ro­dy­mais, neapklausus nė vieno nešališko liudytojo, kai pati E. F. savo veiks­mų dėl neblaivumo neprisimena.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, pro­kuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios E. F. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nuteistosios kaltė apeliaciniame skunde neginčijama, prašoma švelninti bausmę – taikyti jai BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neper­ženg­da­mas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skun­de (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

7. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas E. F. kalta, rėmėsi įstatymo nus­ta­ty­ta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­vados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines ap­lin­kybes atitinkančias išvadas, tačiau nepagrįstai nuteistajai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teis­mas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog baus­mės tikslai bus pa­siekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-194-942/2017, 2K-7-266-511/2018), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusi­kals­tama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laips­nis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir nei­giamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuo­me­nė­je, polinkiai, nusikalstamos veikos padary­mo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos pa­da­rymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsa­ko­mybės, savo elgesiu po nusikalstamos vei­kos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulai­ky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nu­baustas, ar jam bus apribota galimybė da­ry­ti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidė­ji­mą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kal­tininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžia­mo­sios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar igno­ruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiek­­vienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reak­ci­ja į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita bau­džia­mo­jo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nu­tar­tys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

11. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų savo sprendimą argu­men­ta­vo tuo, kad nuteistosios elgesys jai jau taikant probaciją, atidėjus paskirtos bausmės vyk­dy­mą, nepasikeitęs. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas rei­kalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir tai­ky­mo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susiju­sias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo ati­dė­ji­mas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo tai­ky­tas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teis­mas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

12. Na­gri­nėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistosios E. F. anks­tes­niems teistumams suteikė do­minuojančią reikšmę, o paminėjęs atsakomybę lengvinančią ap­lin­ky­bę, jos dalyvavimą elgesio pataisos programoje šių aplinkybių nepagrįstai nevertino kaip api­bū­di­nančių nuteistosios galimybes pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regioninio skyriaus pa­teik­tos nuteistosios charakteristikos matyti, jog E. F. bausmės vykdymo atidėjimo lai­kotarpiu nebuvo pažeidusi probacijos sąlygų, nebuvo fiksuotų pareigos nevartoti psichiką vei­kian­čių medžiagų pažeidimų, į probacijos tarnybą visada atvykdavo blaivi, nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 18 d. lankė probacijos tarnyboje elgesio pataisos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (b. l. 182), nėra jokių duomenų apie jos naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos dalyko ypatumus – pa­da­rytas nusikaltimas yra nesunkus, nėra didelio pa­vojingumo, nors ir padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpyje. Įvykio metu pareigūnai nepa­tyrė sveikatos sutrikdymų, tik fizinį skausmą. Nusikalstama veika – pasipriešinimas poli­ci­jos pareigūnams prasidėjo tik po to, kai pareigūnai, nors ir veikdami teisėtai, panaudojo prieš nu­teistąją fizinę jėgą, t. y. įvyko reaguojant į pareigūnų veiksmus, truko labai trumpą laiką, iš esmės buvo spontaniškas. Pareigūnai įvykio metu vykdė savo profesinę pareigą, kuri susijusi su pa­didintu pavojingumu sveikatai. Byloje ieškinių dėl tur­tinės ar neturtinės žalos pareikšta nebu­vo, todėl spręstina, kad tokia žala nebuvo padaryta. Nors E. F. nusikalstamą veiką padarė būdama teista, bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisiama septintą kartą, tačiau beveik visos ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos yra su­si­ju­sios su kitų teisės saugomų ver­tybių pažeidimu ir nuo didžiosios dalies ankstesnių nusikals­ta­mų veikų yra praėjęs pakankamai ilgas laikas. Dėl visų šių aplinkybių teisėjų kolegija spren­džia, jog nėra pagrindo išvadai, kad E. F. yra pavojinga visuo­me­nei ir būtina ją izo­liuoti realiai taikant laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio nuos­tatas netgi neišnykęs teistumas, esant pakan­ka­mam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės at­li­kimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nu­tar­tys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016).

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to šis teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl apeliacinis skundas ten­kinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto bau­džia­mojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p. 328 str. 1 p.). Nuteistajai E. F. teismo pas­kirtos lais­vės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikui ir, atsi­žvelgus į nu­sikalstamos veikos po­bū­dį ir nuteistosios asmenybę, skiriamos bau­džia­mo­jo poveikio priemonės – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką vei­kiančių medžiagų, neiš­eiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gy­ve­na­mo­sios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei da­lyvauti elgesio pataisos programoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios E. F. ir jos gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skun­dą tenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti.

E. F., pripažintai kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteistai vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10 punktais įpareigoti nuteistąją E. F. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevar­toti psichiką vei­kiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas