- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- Ik-2151-562/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01311-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai
- Advokatai
- Adomas Kunčius
- Kategorijos
- 7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininkes ir praneejos Rositos Patackienes, teiseju Aruno Kaminsko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareikejos atstovams R. K. ir advokatui Adomui Kunciui, atsakoves atstovui Elonui atui, treciojo suinteresuoto asmens atstovei V. V., vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejos Lietuvos kinologu draugijos skunda atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, treciajam suinteresuotam asmeniui – individualiai imonei ,,Terra Animalis“ del nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareikeja Lietuvos Kinologu draugija (toliau – ir Pareikeja, LKD, Draugija) kreipesi i teisma su skundu, kuri patikslino (b.l. 82-96), praydama panaikinti 2010-04-01 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir KT, Atsakove) nutarima Nr. 2S-9 „Del Lietuvos kinologu draugijos veiksmu atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat priteisti i Konkurencijos tarybos Pareikejos naudai jos turetas ˛yminio mokescio ilaidas, ilaidas del skundo suraymo ir ilaidas, susijusias su bylos nagrinejimu.
Pareikejos teigimu, priimant Nutarima nebuvo atsi˛velgta i Lietuvos kinologu draugijos statusa ir jos veiklos organizavima bei Tarptautines kinologu federacijos (toliau – ir FCI) subjektikuma. Skunde pa˛ymint, kad Lietuvos kinologu draugija yra pagal Asociaciju istatyma isteigtas nesiekiantis pelno ribotos civilines atsakomybes vieasis asmuo, kurio tikslas — vienyti kinologijos megejus, koordinuoti LKD nariu veikla, atstovauti ju interesams (LKD istatu 1.3 p.), ir kurio nariais yra asociacijos, vienijancios arba tam tikru veisliu unu myletojus, arba kitus juridinius asmenis, jungiancius unu myletojus. LKD yra Tarptautines kinologu federacijos (Federation Cynologique Internationale) nariu. Taciau LKD nera vienintele Lietuvos Respublikoje veikianti asociacija, kuri u˛siima tokia pacia veikla, iskaitant ir unu kilmes liudijimu idavima, atstovaujanti valstybe pasaulinese organizacijose. Nei viena pasauline unu myletojus ar ju asociacijas vienijanti organizacija nera vienintele oficialiai (tarptautiniu lygiu) pripa˛inta organizacija, kurios iduodami kilmes dokumentai laikomi vieninteliais oficialiai pripa˛istamais dokumentais. Tai, kad FCI yra did˛iausia tokios ruies organizacija, nereikia, kad kitos organizacijos negali vykdyti savo u˛daviniu, iskaitant ir unu kilmes dokumentu idavima.
FCI laikytina nevyriausybine organizacija, kurios isteigimo ir veiklos tikslai yra grynai nekomerciniai ir atitinka visuomenes interesa spresti ivairias humanitarines problemas atitinkamoje srityje. Nevyriausybinems organizacijoms taikoma apsauga ir specifinis reglamentavimas pripa˛intinas tiek paciai FCI, tiek visai jos strukturai, kuriai priklauso LKD, LKD nariais esantys kinologiniai klubai bei patys unu myletojai, sudarantys ios strukturos pagrinda. Ypatinga nevyriausybiniu organizaciju svarba, veiklos laisve, nepagristo kiimosi i ju veikla draudimas yra pripa˛inti ir itvirtinti tarptautiniame lygmenyje (pvz., Jungtiniu tautu deklaracijos, patvirtintos Generalines asamblejos 1998 m. gruod˛io 9 d. rezoliucijos Nr. 53/144, 16 ir 17 straipsniuose; 2007 m. spalio 10 d. Ministru komiteto rekomendacijoje del nevyriausybiniu organizaciju statuso Europoje). Taigi LKD laikytina nevyriausybine organizacija, kadangi ji atitinka nekomercionalumo po˛ymi ir vykdo humanitarine funkcija. LKD priimtu sprendimu atitikimas konkurencijos teises normoms turi buti vertinamas atsi˛velgiant i Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 11 straipsni, LKD statusa bei tikslus ir vykdoma veikla. unu myletojai laisvanorikai jungdamiesi i organizacijas, kurios yra LKD nariais, turi teise nuspresti kaip pasiekti savo nekomerciniu tikslu. Todel vertinant ar LKD veisimo nuostatu 4.3.9 bei 4.3.10 punktai, prietarauja Konkurencijos istatymui butina atsi˛velgti i tai, ar igyvendinant LKD veiklos tikslus minetu nuostatu galima buvo ivengti, ar tokios nuostatos atitinka LKD veiklos tikslus ir visuomenes interesa. Lietuvos Respublikos teises aktai nenumato salygu, kurios draustu LKD priimti toki sprendima, ar tai prietarautu galiojanciai tvarkai.
Viena i FCI nuostatu — uniuku perpardavinejimo ir pardavimo zooparduotuvese draudimas, u˛tikrinantis salygas augti sveikiems unims. U˛siimti komerciniu veisimu savanorikos narystes organizacijoje FCI grie˛tai draud˛iama. Pareikejos teigimu, uns perdavimas perparduoti i parduotuve, yra tuo paciu ir komercinis veisimas, kadangi uo perduodamas tikslu gauti pelna. Tokie veiksmai neatitinka siekio apsaugoti vieaji interesa bei deklaracijos, kad visuomene jau yra pakankamai subrendusi pripa˛inti naminiu gyvunu reikme ˛mogui ir juos apsaugoti. Tokios pozicijos laikosi kitu aliu FCI nariai, u˛draude savo aliu veisejams parduoti uniukus i parduotuves, o prekyba unimis zooprekiu parduotuvese neegzistuoja (pvz., veicarija, vedija, Norvegija, Suomija, Olandija, Slovenija, Kroatija ir kt.). Pareikeja pabre˛ia, kad tiriamu LKD nuostatu turinys atitinka FCI istatu ir veisimo nuostatu, Europos konvencijos del namuose laikomu gyvunu apsaugos reikalavimus, tenkina vieaji interesa, todel neprietarauja nacionaliniams teises aktams. O ipareigojimas tokias nuostatas panaikinti prietarauja Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 11 straipsniui bei kitiems tarptautiniams dokumentams. Atsi˛velgiant i tai, negalima konstatuoti esant ukio subjekto susitarima riboti konkurencija rinkoje ir konkurencijos normu pa˛eidima, kadangi LKD elgesys atitinka LR Konstitucijoje itvirtinta visuomenes interesu virenybes prie individualius interesus principa.
Pareikeja nurodo, kad nagrinejamu atveju negali buti taikoma kolizijos taisykle, t.y. kad FCI nariai FCI statutais, reglamentais, cirkuliarais, sprendimais vadovaujasi tiek, kiek jie neprietarauja nacionaliniams teises aktams, kadangi Lietuvos Respublikos teises aktai nedraud˛ia asmenims savanorikai vienytis i organizacijas turint visuomeniniam interesui neprietaraujanti tiksla — veisti unis nekomerciniais tikslais ir susitarti ju neperduoti perpardavinetojams. I to seka, kad FCI nustatytas ir LKD akceptuotas draudimas perduoti uniukus perpardavejams (fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti) tiesiogiai neprietarauja Lietuvos Respublikos teises aktams. Lietuvos Respublikos teises aktai taip pat nenustato leidimo uniukais prekiauti parduotuvese, todel nera aiku, kokiems teises aktams tiesiogiai prietarauja tiek FCI, tiek ir LKD nustatytas draudimas veisejams neparduoti uniuku i parduotuves.
LKD taip pat nesutinka ir Konkurencijos tarybos vertinimu, kad LKD priimti sprendimais, nors juose ir nera aikiai ireikto ketinimo riboti konkurencija, pagal susitarimo turini ir objektyvius tikslus, kuriu jais siekiama, buvo u˛kirstas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje. Pareikeja pa˛ymi, kad nei LKD, nei jos nariai niekada neprekiavo ir neorganizavo jokios prekybos uniukais, todel negali buti laikomi zooprekiu ar perpardavinetoju konkurentais, LKD nariai vienija unu myletojus, t.y. ir unu veisejus (veislynus). LKD klubams priklausantys veisejai nera konkurentai zooparduotuvems, nes jos neveisia uniuku. Pareikeja taip pat nesutinka su KT vertinimu, kad LKD nutarimas turi kolektyvinio boikoto po˛ymiu, kadangi laikytinas ribojanciu konkurencija. LKD tikslas yra ne eliminuoti konkurenta, o u˛tikrinti sveiku unu veisima bei ju gerove, todel ir buvo priimtas FCI nuostatas atitinkantis sprendimas. Kadangi FCI tikslo riboti Lietuvos ar kitu valstybiu perpardavinetojus taip siekiant konkurencinio pranaumo, irodyti neimanoma, todel atitinkami LKD veiksmai turetu buti vertinami butent tokiu aspektu. LKD teigimu, Atsakove neirode ne tik to, kad LKD tikslas buvo riboti konkurencija, bet ir neigiamu pasekmiu, kurios nustacius toki draudima galejo atsirasti konkurencijai. KT neteisingai apibre˛us atitinkama rinka, nepagristai buvo suabsoliutintas LKD poveikis unu pardavejams, kadangi nebuvo vertinami tie unu pardavejai, kurie nera LKD veisejai. Neteisinga ir Atsakoves ivada, kad nustacius toki draudima, buvo susilpninta arba visai eliminuota veislynu tarpusavio konkurencija, kadangi veislynai nelaikytini verslo subjektais, siekianciais pelno, jie negali buti sutapatinami su gyvunu perpardavinetojais, kuriu tikslas yra pelno gavimas. Taip pat kritikai vertintinas ir Atsakoves sprendimas panaikinti LKD unu veisimo nuostatuose numatytas reikalavimas per 1 menesi nuo uniuko pardavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas, kadangi to reikalauja nacionaliniai teises aktai LKD igyvendinant savo funkcijas.
Atsakove neteisingai apibre˛e prekes rinka kaip veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka, kadangi neteisingai uni priskyre prie kitu „prekiu“, nors unu pardavimo rinka i esmes skiriasi nuo iprastiniu prekiu pardavimo rinku. Visuotinai suprantama ir pripa˛inta, bei tarptautiniuose ir nacionaliniuose aktuose itvirtinta, kad tarp ˛mogaus ir uns egzistuojantis ryys nera tapatus ryiui tarp ˛mogaus ir daikto. Nors civilines teises prasme uo yra laikytinas komerciniu teisiniu santykiu objektu, kitaip tariant „preke", taciau toks jo subjektikumas neturetu buti be jokiu ilygu taikomas ir nustatant jo, kaip specifinio objekto, iskirtinuma. Pareikejos teigimu, uns, kaip „prekes“ statusas yra priverstinis ir skirtas tik u˛tikrinti uns pirkejo ir pardavejo teises. Del specifinio uns statuso, didelio ˛moniu profesionalumo ir atidumo butinumo i rinka pasi˛ymi ir dar viena savybe — iskirtiniu savireguliavimu. Lietuvos Respublikos teises aktai detaliai nereglamentuoja nuo kokio am˛iaus ir kokiu spalvu, kokius sveikatos tyrimus turincius unis veisti, kokia tvarka pripa˛inti ju veisles grynuma ir kokius dokumentus iduoti, kaip butent uni socializuoti ir aukleti. Dauguma iu taisykliu yra itvirtinta ivairiu kinologiniu ir gyvunu globos organizaciju lygmenyje, kurios ir pri˛iuri tokiu reikalavimu laikymasi. Todel daryti ivada, kad unu pardavimo rinkoje unu myletoju organizacijos, tiek kiek tai neprietarauja istatymams, savarankikai sprend˛ia del ios rinkos ateities taip, kad kuo labiau butu u˛tikrinta unu gerove.
Skunde taip pat nurodoma, kad KT ivada, jog uniukai su LKD iduotais kilmes dokumentais yra vertingesni, kadangi jie gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie unys gali buti veisiami ir ju palikuonys gali gauti kilmes dokumentus, yra kritikuotina. Jei parodas, var˛ybas, med˛iokles organizuoja LKD ar FCI, ar jos nariai, jie patys ir nustato, kokie unys jose gali dalyvauti, todel tai negali buti laikoma diskriminacija kitu unu savininku at˛vilgiu. Ir nors LKD iduotus kilmes dokumentus turintys unys ir pripa˛istami kaip atitinkantys atitinkamos veisles standarta, taciau tai nereikia, kad kiti unys, turintys kitu organizaciju iduodamus kilmes dokumentus, neatitinka konkreciai veislei taikomu standartu, taciau ios aplinkybes Atsakove neanalizavo.
Rinka netinkamai buvo apibre˛ta dar ir todel, kad pagal prekiu pakeiciamumo kriteriju aikiai egzistuoja uniuku pardavimo rinka, kuri negali buti skirstoma i atskirus segmentus: uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais, uniuku su kitu organizaciju iduotais kilmes dokumentais, grynaveisliu uniuku be kilmes dokumentu, negrynaveisliu uniuku. uniukai, neturintys LKD kilmes dokumentu, yra tinkami pakaitalai uniukams su LKD kilmes dokumentais.
Pareikeja taip pat mano, kad nagrinejamu atveju geografine rinka neteisingai apibre˛ta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, kadangi ES galiojant laisvam prekiu judejimui, konstatuotina, kad i bet kurios ES valstybes nares uniukai gali buti ive˛ami i Lietuvos Respublika be jokiu apribojimu, jei tik laikomasi nustatytu transportavimo ir veterinarijos reikalavimu, todel geografine rinka turetu buti apibre˛ta kaip ES valstybiu nariu bendra teritorija, taip pat itraukiant ir Baltarusija ir Rusija, kadangi kaip nurode KT, i pastaruju valstybiu i Lietuva taip pat yra ive˛ami uniukai. iuo atveju nera reikminga, ar jie yra su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais, nes prekes rinka yra apibre˛tim kaip uniuku rinka.
Apibre˛iant geografine rinka, taip pat taikomas paklausos pakeiciamumo kriterijus, taciau iuo atveju itin svarbus yra kainos faktorius. Kadangi 8 proc. visu registruotu uniuku Lietuvoje sudaro ive˛ti i kitu valstybiu, egzistuoja realios galimybes ive˛ti uniukus su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais i kitu valstybiu ir ju pardavimo kaina nera labai skirtinga nuo Lietuvoje vyraujanciu atitinkamu unu kainu. Taigi egzistuoja tikimybe, kad i Lietuva gali buti ive˛ti ir uniukai su kitu FCI aliu dokumentais, bet neperregistruojami LKD, su kitu organizaciju pripa˛istamais kilmes dokumentais arba uniukai be kilmes dokumentu, kurie atitinkamai laikytini uniuku su LKD pripa˛istamais dokumentais pakaitalu (kaip tai nurodyta aukciau, aptariant prekes rinka).
Pareikeja pabre˛ia, kad gincijami LKD sprendimai neu˛kerta kelio zooparduotuvems ir uniuku perpardavinetojams juos isigyti kitose alyse ir verstis tokiu uniuku prekyba. Tiek II „Terra Animalis“, tiek kiti asmenys yra laisvi isigyti uniukus i ES ar kitu valstybiu.
LKD teigimu, Atsakove nepagristai netaike Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos iimties, kadangi draudimas parduoti uniukus i parduotuve skatina veisejus atsisakyti komercinio veisimo ir visa savo demesi skirti unu sveikatos, psichikos, eksterjero savybiu tobulinimui, o ne pelno siekimui, ios rinkos kontekste tai vertintina kaip „prekiu gamybos tobulinimas“, „technine pa˛anga“ ir net ,,nauda vartotojams“, nes kuo sveikesni ir gra˛esni yra unys, tuo vartotojo gaunama nauda yra didesne. Atsakove nepagristai atmete iuos Pareikejos argumentus ir irodymus kaip nepakankamus, neirodancius aikaus ryio tarp susitarimo ir efektyvumo bei deklaruojamo efektyvumo tikimybes ir dyd˛io, taip pat to, kad uniukai isigyti tiesiai i veisejo yra geresnes kokybes, kadangi Pareikejos pateikti irodymai patvirtino, jog uniukams pirmaisiais ju menesiais yra itin svarbi juos supanti aplinka, bei tai, kad uniuko i veislyno ir uniuko i parduotuves vitrinos negalima tapatinti „prekes“ kokybes prasme. Anot Pareikejos, toks irodymu atmetimas, patvirtina, jog KT neskiria uns nuo paprasto daikto, todel jo pardavimui taiko tuos pacius reikalavimus, taciau: uo nera tokios ruies preke, kuri gali keliauti per perpardavinetojus, kol pateks pas galutini vartotoja; zooparduotuves negali buti zoologijos sodai prekybos centruose, kur narvuose ar vitrinose butu eksponuojami ivairiu veisliu uniukai tik tam, kad pirkejai galetu „palyginti“ skirtingu veisliu, ar net tos pacios veisles uniukus kainos prasme, uns pasirinkimas turi buti vykdomas vertinant ju busimas tiketinas savybes ir savo pasirengima isigyti uni; uniuku pardavimas tiesiai i unu veiseju niekaip neapriboja pirkeju galimybes isirinkti, ap˛iureti, su˛inoti kaina ir susitarti del isigijimo; unu veisejai nera verslo subjektai, siekiantys pelno, todel jie negali buti vertinami kaip tiesioginiai zooparduotuviu ir unu perpardavinetoju konkurentai.
LKD taip pat nesutinka su KT nuomone, kad Pareikejos sprendimas yra neadekvatus ir neproporcingas tokiu ribojimu siekiamam tikslui, kadangi buvo galima sutartyse su perpardavinetojais nustatyti salygas, kuriomis turi buti laikomas uniukas. Taciau unu veisejai nera verslininkai, unu veisimas jiems nera pragyvenimo altinis, kas atitinkamai reikia, kad jie negali savo laiko skirti dar ir sutarciu su perpardavinetojais kontrolei, taip pat nera aikus ir tokios kontroles mechanizmas, kadangi jis gali buti apsunkintas ir perpardavinetojo nenoru atskleisti visa informacija. Todel Pareikejai kyla pagrista abejone tokiu KT „pasiulymu“.
Skunde pa˛ymima, kad LKD nuostatos neapribojo vartotoju teisiu unu pardavimo rinkoje, nenustate pardavimo kainu, vartotojai turi placias galimybes pasirinkti patikusi uniuka, deretis del kainu, vartotoju daugumos nuomone apie unu prekiavima parduotuvese grie˛tai neigiama. Del labai nedideles pareikejo rinkos dalies (atitinkama rinka laikytina visu uniuku rinka ES bei Rusijoje ir Baltarusijoje), LKD nuostatos neikraipe konkurencijos rinkoje, neapribojo II ,,Terra Animalis“ ir vartotoju galimybiu pasirinkti pakaitalus kitose unu pardavimo rinkos segmentuose. Todel LKD at˛vilgiu taikytina Konkurencijos istatymo 6 str. 1 d. numatyta iimtis.
Atsiliepimas
Atsakove Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – KT, Taryba, Atsakove) atsiliepimu i Pareikejos skunda (b.l. 55-69, 126) prae skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime nurodant, kad Atsakove deramai ivertino aplinkybe, jog LKD nera vienintele oficiali Lietuvos Respublikos unu myletoju asociacija, nei viena pasauline unu myletojus ar ju asociacijas vienijanti organizacija nera vienintele oficialiai pripa˛inta organizacija, kurios iduodami kilmes dokumentai laikomi vieninteliais oficialiai pripa˛istamais dokumentais. KT nustate, kad tarptautines organizacijos UCI (United Kennel Clubs International) bei IKU (International Kennel Union), kurioms priklauso Lietuvos Gyvunu Augintoju Centras (toliau - LGAC), taip pat iduodantis kilmes dokumentus uniukams, neprilygsta FCI, ir ju naudojami uniuku kilmes dokumentai FCI nera pripa˛istami. LGAC iduodami kilmes dokumentai nera lygiaverciai su LKD iduodamais dokumentais.
Lietuvos konkurencijos teiseje pateikiamas platus ukio subjekto apibre˛imas, todel tam, jog LKD. turinti asociacijos statusa, galetu buti laikoma ukio subjektu Konkurencijos istatymo prasme, u˛tenka, kad LKD butu pripa˛inta ukio subjektu junginiu ir nustatyta LKD galimybe savo veiksmais daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos teises normu taikymui nedaro itakos ir tai, kad juridinis asmuo nesiekia ekonominiu tikslu, ar savo veikloje nesivadovauja pelno siekimo motyvais. LKD nariai, t.y. veislynai, veisejai, kiti unu savininku junginiai, laikytini ukio subjektais Konkurencijos istatymo prasme, kadangi jie verciasi ukine veikla- uniuku pardavimu. Taigi iuos subjektus vienijanti asociacija – LKD pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 4 dali taip pat laikytina ukio subjektu, kadangi konkurencijos teiseje ukio subjektu laikoma ne tik rinkoje tiesiogiai veikianti imone, bet ir tie ukio subjektai, kurie daro itaka, ar kuriu ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad LKD pagal savo kompetencija ne tik gali daryti itaka ukinei uniuku veisimo bei pardavimo veiklai, bet ir realiai igyvendino tokia savo galimybe. Atsakove pabre˛e, kad nors ios ruies juridiniams asmenims ir yra garantuojamas specifinis reglamentavimas bei taikoma tam tikra apsauga, taciau asociacijos tikslu igyvendinimas turi buti suderinamas su galiojanciu teises aktu. inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuojamos ukines veiklos laisves principu bei Konkurencijos istatymo reikalavimais, pagrindo privilegijuoti Pareikeja vien del to, jog ji yra asociacija, siekianti nekomerciniu tikslu, ir tokiu budu atleisti nuo atsakomybes u˛ Konkurencijos istatymo reikalavimu pa˛eidimus, nera.
Pagal nacionalinius Lietuvos Respublikos teises aktus prekyba uniukais nera draud˛iama, o FCI priimti sprendimai neturi virenybes prie Lietuvos Respublikoje galiojancius nacionalinius teises aktus, kadangi FCI priimami dokumentai nelaikytini tarptautinemis sutartimis. Atsi˛velgiant i tai, bet kokie reikalavimai, kuriuos savo nariams privaloma forma nustatytu LKD, turi buti suderinami su Lietuvos Respublikos teises aktu reikalavimais ir ju nepa˛eisti. Nors LKD teigia, kad valstybeje nesant aikaus tam tikru teisiniu santykiu reguliavimo, tai yra palikta savireguliacijai, taciau LKD nustatytas draudimas yra paremtas Lietuvos Respublikoje teisines galios neturinciais tarptautines nevyriausybines organizacijos priimtais sprendimais. Istatymu leidejo valia buvo sukurti palankia aplinka verstis prekybos uniukais ukine veikla Lietuvos Respublikoje, todel Pareikejos teiginys, jog Lietuvos Respublikos teises aktai nenustato leidimo uniukais prekiauti parduotuvese, laikytinas klaidingu ir atmestinu. Taigi pagrindo, netaikyti kolizijos taisykles, nustatytos FCI Statuto 9 straipsnio c punkte, nera. Atsakove taip pat pa˛ymi, kad io ginco dalykas nera LKD nuostatu atitikties kitiems nei Konkurencijos istatymas teises aktams vertinimas.
Nepagristi yra Pareikejos argumentai, kad LKD kaip FCI nare savo veikloje turi vadovautis FCI priimtais dokumentais, todel savo nariams privalo taikyti imperatyvia nuostata, draud˛iancia perparduoti uniukus su LKD dokumentais, t.y. komercini pardavima. LKD nariai, u˛siimantys kinologine veikla, vykdo ukine-komercine veikla - parduoda uniukus. Taigi, tarp LKD nariu uniuku veiseju bei ju pirkeju susikloste komerciniai prekybiniai santykiai, todel nepagristas Pareikejos argumentas, jog LKD privalejo drausti savo nariams parduoti uniukus perpardavejams, nes to reikalavo FCI nuostatos, draud˛iancios komercini unu veisima, kadangi akivaizdu, kad LKD nedraude savo nariams vykdyti komercines veiklos - pardavineti uniuku, o draude tik parduoti uniukus, asmenims, kurie juos perparduoda. LKD savo sprendimais daranti itaka tokiai komercinei prekybos veiklai, neturejo teises savavalikai eliminuoti i atitinkamos rinkos kitu esamu ar potencialiu uniuku pardaveju, t.y. zooprekiu parduotuviu.
Žemesnės instancijos teismas
Konkurencijos tarybos nutarimu Pareikeja pripa˛inta pa˛eidusi ne tik Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dali. bet ir ios dalies 3 punkta, draud˛ianti visus susitarimus, kuriais nustatomi tam tikros prekes gamybos ar pardavimo kiekiai, taip pat ribojama technine pa˛anga ar investicijos. Pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 2 dali toks susitarimas laikomas ribojanciu konkurencija visais atvejais, t.y. ab initio. Vertinant LKD veiksmu atitikti Konkurencijos istatymo 5 straipsnio prasme, pakanka konstatuoti susitarimo fakta bei tiksla, nagrinejamu atveju - pardavimo kiekiu nustatyma, o jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Kadangi Pareikeja ios KT nutarimo dalies negincija, darytina ivada, kad su Konkurencijos tarybos ivadomis del Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pa˛eidimo LKD sutinka, taigi sutinka ir su tam tikro neigiamo poveikio konkurencijai, atsiradusiu del jos priimtu sprendimu, buvimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, jog konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ukio subjektas privalo nepriklausomai apsispresti del savo elgesio. Sprendimas netiekti uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais i parduotuves ar kitiems perpardavejams, veislynu buvo priimtas ne savarankikai, o LKD valdymo organu sprendimu pagrindu, kuriais LKD per ivairius kontroles mechanizmus gali daryti ir realiai daro itaka uniuku veisimo ukinei veiklai bei ja besiverciantiems ukio subjektams. Toks susitarimas pagal savo tiksla sieke riboti konkurencija, tokiu atveju, pagal Europos Teisingumo Teismo praktika, nebereikia nustatineti susitarimo realaus ar tiketino poveikio konkurencijai.
LKD priimtu sprendimu turinys ir objektyvus tikslai buvo tiesioginis konkurencijos suma˛inimas atitinkamoje rinkoje, nes tokiais sprendimais buvo u˛kirstas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje. Minetais draudimais, LKD taip pat u˛sitikrino, kad parduotuves ar prekiautojai nedarys LKD veisejams konkurencinio spaudimo. iuos aspektu nera svarbus Pareikejos teiginiai, kad konkurencijos ribojimas yra ne˛ymus, nes pa˛eid˛ia tik vieno ukio subjekto, u˛siimancio prekyba gyvunais interesus. Atsakoves teigimu, draudimas nukreiptas ne prie konkretu subjekta II „Terra Animalis“, o i neapibre˛ta subjektu rata, t.y. visus ukio subjektus, kurie u˛siima ar gali u˛siimti uniuku perpardavimu, kadangi nustatyta, jog prekyba gyvunais augintiniais Lietuvos Respublikoje verciasi ne vienas ukio subjektas II „Terra Animalis“, o 31 imone. Nagrinejami LKD veiksmai vertintini kaip kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes, t.y. uniukus su LKD iduotais kilmes dokumentais, esamiems ar potencialiems uniuku perpardavejams, ir toks kolektyvinis sprendimas yra taikomas visiems LKD nariams, kuriems jo nesilaikant gali atsirasti neigiamos pasekmes. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad LKD veiksmai apribojo veisejams laisve savarankikai pasirinkti rinkoje igyvendinama politika, ir tuo budu visikai eliminavo ju tarpusavio konkurencija, taip paalinant galimybe parduotuvems ar kitiems perpardavejams isigyti uniuku su LKD iduotais dokumentais, o i galutiniu pirkeju atimant galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau i skirtingu veislynu tiekiamu uniuku kainas. Draudimas buvo igyvendintas, kadangi LKD galejo savo narius, nesilaikancius tokios nuostatos, paalinti i draugijos. Taigi nesant tokio susitarimo, veislynai galetu konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais potencialiais ar esamais rinkos dalyviais.
Atsakove taip pat pabre˛ia, kad kuo didesne draud˛iamo susitarimo dalyviu rinkos galia, tuo tokio susitarimo poveikis konkurencijai rinkoje yra ˛alingesnis. Kadangi LKD u˛ima vir 90 procentu atitinkamos rinkos dalies, neabejotinai LKD sprendimai reikmingai ribojo ar galejo riboti konkurencija rinkoje. Konkurencijos proceso esme - laisve pasirinkti, su kuo nori bendradarbiauti, taigi LKD veisejams kolektyviai susitarus atsisakyti ios savo teises ir ivesti tam tikras taisykles kitiems, konkurencija ribojama savaime. Nutarimu konkurentais pripa˛inti veisejai bei perpardavejai, taciau nustatyta, kad LKD, kaip veisejus vienijanti asociacija, savo sprendimais daro itaka iems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ar galintiems potencialiai veikti konkurentams. Pagal Konkurencijos istatymo 3 str. 10 dali ukio subjektu asociaciju sprendimai Konkurencijos istatymo prasme laikomi tokiu pat susitarimu kaip ir ukio subjektu sudarytos sutartys ar suderinti veiksmai, todel jeigu asociaciju sprendimas riboja ar gali riboti konkurencija rinkoje, jam neabejotinai taikomos konkurencijos teises normos, reglamentuojancios draud˛iamus susitarimus.
Neapgristi yra ir Pareikejos argumentai, kad nagrinejamu atveju neteisingai buvo nustatyta atitinkama rinka, kadangi ji nustatyta vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (ˇin.. 2000. Nr. 19-487) bei Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Pagrindinis kriterijus apibre˛iant atitinkamas rinkas yra paklausos pakeiciamumo ivertinimas. Kadangi KT nagrinejamu atveju nustate, jog i esmes uniukai su LKD iduotais kilmes dokumentais neturi artimu pakaitalu, tad ir paklausos pakeiciamumo nera. uniukai su LKD iduotais kilmes dokumentais pagal savo savybes pranoksta kitus uniukus, tik tokie uniukai gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie unys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus, minetu uniuku pardavimo kaina 2-3 kartus didesne negu uniuku be LKD iduotu kilmes dokumentu. Pirkejai negali ˛ymiai paveikti vyraujanciu uniuku su kilmes dokumentais kainu ir kitu pardavimo salygu, nes del aukciau ivardintu prie˛asciu uniuku su kilmes dokumentais negali pakeisti uniukais be kilmes dokumentu. LKD nariu uniuku kainai lemiamos itakos neturi ir kitu veiseju veisiamu uniuku kaina, kadangi uniukai su LKD kilmes dokumentais priklauso FCI ir turi geresnes veisimo ir pardavimo galimybes. Tai, jog uniukai su iduotais LKD dokumentais del savo savybiu laikytini nepakeiciamais uniukais su kitais kilmes dokumentais ar uniukais be kilmes dokumentu, be kita ko, patvirtina ir pati LKD. Tik LKD yra vienintele Lietuvos atstove FCI strukturoje, tad veisejams norint gauti tarptautini pripa˛inima, jie turi rinktis naryste LKD.
Pareikeja klaidingai nurodo, kad KT neanalizavo to, ar yra kitu tarptautiniu asociaciju, kuriu iduoti kilmes dokumentai taip pat garantuoja unu savininkui, kad uo atitinka tai veislei keliamus reikalavimus, kadangi iu asociaciju reikme, remiantis LKD prezidentes paaikinimais, yra vertinama nutarimo 5.1. dalyje, apibre˛iancioje prekes rinka. Pa˛ymetina, kad pati LKD pripa˛ista, jog LKD nepriklausanciu veiseju uniukai net ir su kilmes dokumentais nelaikytini konkurentais LKD nariams, todel darytina ivada, kad LKD prekes rinkos apibre˛imas yra netikslus, klaidingas bei per platus, nes i prekes rinka itraukiamos tos prekes, kurios nera ir negali buti tinkamais pakaitalais viena kitai.
Atsiliepimas
Atsakoves teigimu, Pareikeja nepagristai reikmingais kriterijais geografinei rinkai apibre˛ti pripa˛ista paklausos pakeiciamumo kriteriju bei kainos faktoriu, kadangi darydama prielaida, jog egzistuoja realios galimybes ive˛ti uniukus su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais i kitu valstybiu ir ju pardavimo kaina nera labai skirtinga, nepateike jokiu tai patvirtinanciu irodymu, o hipotetine prielaida negali buti vertinama apibre˛iant geografine rinka. Ir atvirkciai, bylos med˛iaga patvirtina, kad tos pacios veisles uniuko kaina Lietuvoje ir u˛sienio valstybes veislyne gali skirtis vidutinikai 2-3 kartus (priklausomai nuo veisles), ar net ir daugiau kartu. Atmestinas ir Pareikejos argumentas del laisvo prekiu judejimo Europos Sajungos erdveje apibre˛iant geografine rinka, kadangi remiantis iuo argumentu praktikai ne vienos prekiu geografines rinkos apskritai nebutu imanoma apibre˛ti kaip nacionalines, kadangi praktikai visoms prekems Europos Sajungoje taikomas laisvas judejimas. Taip pat atkreipiamas demesys, kad importo lygis, siekiantis apie 8 procentus per metus, laikytinas itin ma˛u ir nesuteikianciu pagrindo teigti, jog esant tokiam importo kiekiui geografine rinka turi buti bre˛iama placiau nacionaline valstybes teritorija. Europos Komisija 1992-02-17 sprendime Nr. 92/157/EEC (UK Agricultural Tractor Registration Exchange) geografine rinka pripa˛ino nacionaline Jungtines Karalystes rinka, nors buvo nustatyta, kad daugiau nei 50 procentu visu alyje parduodamu traktoriu buvo ive˛ami i kitu Europos Sajungos valstybiu. Itakos Konkurencijos tarybos apibre˛tai geografinei rinkai neturi ir Pareikejos prie bylos pateikta FCI statistika, atspindinti uniuku su FCI pripa˛istamais kilmes dokumentais skaiciu FCI alyse narese, kadangi ie duomenys tiesiog parodo, kiek kokioje alyje parduodama uniuku su FCI kilmes dokumentais, taciau nepagrind˛ia to fakto, kad geografine rinka yra platesne nei nacionaline.
Atsakove taip pat nurodo, kad atitinkamos rinkos apibre˛imas konkurencijos teiseje nera savitikslis dalykas, jis priklauso nuo siekiamu tikslu (Praneimo del atitinkamos rinkos 10 p.). Todel butinybe tiksliai apibre˛ti atitinkama rinka priklauso nuo itariamo pa˛eidimo pobud˛io. Tais atvejais, kai net ir tiksliai neapibre˛us atitinkamos rinkos galima ivertinti konkurencijos taisykliu pa˛eidimo buvima ar jo nebuvima, o ivada del pa˛eidimo buvimo ar nebuvimo nesikeistu net ir kitaip apibre˛us atitinkama rinka, nera butinybes tiksliai apibre˛ti atitinkamos rinkos.
Nors LKD teigimu ji riboja ne visus perpardavimo budus, o tik tuos. kurie kenkia uniuku psichinei buklei, bylos nagrinejimo metu u˛fiksuota, kad LKD draud˛ia bet koki uniuku perpardavinejima ir toleruoja tik pardavima tiesiai i veislyno. Tai sudaro pagrinda pripa˛inti, kad LKD savo sprendimais i atitinkamos rinkos sieke paalinti visus LKD priklausanciu ukio subjektu esamus bei potencialius konkurentus.
Atsakant i Pareikejos argumentus del nepagristo atsisakymo taikyti Konkurencijos istatymo 6 str. nustatytas iimtis, Konkurencijos taryba pabre˛ia, kad pagal 6 str. 2 dali, pareiga irodyti, kad draud˛iamas susitarimas atitinka minetas salygas, tenka tai susitarimo aliai, kuri naudojasi ia iimtimi, t.y. LKD. Atsakoves teigimu, tariamas technines pa˛angos bei efektyvumo siekis veisejams draud˛iant parduoti uniukus i parduotuves (del neva neigiamu laikymo salygu) niekaip negali pagristi LKD numatyto besalygiko draudimo parduoti uniukus bet kokiems perpardavejams. Be to, Konkurencijos taryba aikiai nurode, kad visi tvirtinimai apie efektyvuma turi buti pagristi taip, kad galima butu patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobudi, b) ryi tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybe ir dydi, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galetu buti pasiektas. Taciau Pareikeja iu aplinkybiu neirode. Atsiliepime taip pat pa˛ymima, kad Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba vykd˛iusi kelis tyrimus del galimu uniuku laikymo salygu parduotuvese pa˛eidimo, ne vienu atveju pa˛eidimu nekonstatavo. Atsi˛velgiant i tai, privatus ukio subjektas, t.y. LKD, neturi pagrindo imtis konkurencija ribojanciu veiksmu, remdamasi tariamu gyvunu geroves u˛tikrinimo siekiu.
Pareikeja taip pat neirode, jog uniukus parduodant perpardavejams del to pablogeja uniuku savybes, taigi neirode, kad LKD apribojus galimybes jos nariams parduoti uniukus perpardavejams, vartotojai, pirkdami uniukus tiesiai i LKD nariu, isigis geresnes kokybes uniukus. Net ir nustacius, kad tiesiai i LDK nariu perkami uniukai geresnemis savybemis, tai neatitinka vartotoju naudos kriterijaus, kuris pagal Komisijos komunikata del Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairiu (toliau – ir Gaires) 85 punkta, turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukelta kiekviena esama ar galimai neigiama poveiki del konkurencijos ribojimo. Grynasis susitarimo poveikis tu vartotoju, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paliecia susitarimas, at˛vilgiu turetu buti bent jau neutralus. Jei tokiu vartotoju padetis del susitarimo pablogeja, vadinasi, netenkinama antroji Sutarties 101 str. 3 d. salyga. Atsakoves teigimu, del LKD draudimo, galutiniu vartotoju patiriama ˛ala nusveria galimus vartotoju geroves kelimo po˛ymius.
Gairiu 75 punkte nustatytas apribojimu butinumo salygos vertinimo testas reikalauja, kad efektyvumas butu budingas tam susitarimui ta prasme, kad nebutu kitu ekonomikai ivykdomu ir ma˛iau ribojanciu priemoniu efektyvumui pasiekti. Tai vertinant butina atsi˛velgti i verslo aplinka bei rinkos salygas, kurioje ukio subjektai veikia. Noredama pasinaudoti iimtimi, susitarimo alis turi paaikinti ir irodyti, kodel tokios matomai realios ir ma˛iau ribojancios susitarimo alternatyvos butu ma˛iau efektyvios. Konkurencijos tarybos nuomone, LKD pasirinktas sprendimas siekiant minetu tikslu, t.y. draudimas parduoti uniukus perpardavejams ir tokiu budu kliuciu u˛siimti komercine veikla sudarymas kitiems ukio subjektams, yra neadekvatus ir neproporcingas. Tyrimo metu nebuvo pateikta jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog draudimas uniukus tiekti visiems perpardavejams nepriklausomai nuo uniuku laikymo salygu yra butinas, kodel yra nepakankamos ma˛iau konkurencija ribojancios priemones, kuriomis butu galima u˛tikrinti LKD nurodytus tikslus, susijusius su parduodamu uniuku gerove. LKD visikai nevertino galimybes, jog uniukus perpardavejai galetu pardavineti ir ne parduotuvese. Taigi, laikytina, kad i iimties salyga taip pat nera tenkintina.
Konkurencijos apribojimo rinkoje salyga grind˛iama nepagristai Pareikejos iplesta atitinkama rinka, del ko LKD rinkos dalis tampa visikai ne˛ymi, ir i salyga tenkintina. Taciau Atsakoves teigimu, nutarime atitinkama rinka apibre˛ta objektyviai, o kadangi LKD vienijami veislynai, veisejai bei kiti juridiniai asmenys, u˛ima vir 90 procentu ios rinkos, Draugijos priimtu sprendimu poveikis konkurencijai negali nedaryti itakos didelei atitinkamos rinkos daliai. Vien tai leid˛ia teigti, kad nera tenkinama ketvirtoji iimties salyga. Del minetu LKD sprendimu atitinkamoje rinkoje visikai eliminuojama konkurencija tarp LKD nariu del uniuku pardavimo perpardavejams, o tai salygoja, kad kiti ukio subjektai neturedami i kur isigyti uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais ir negaledami vykdyti prekybos veiklos, yra visikai eliminuojami i rinkos.
Atsakove pabre˛ia, kad Pareikeja neirode, kad LKD sprendimai Konkurencijos tarybos nutarime pripa˛inti prietaraujanciais Konkurencijos istatymo 5 straipsniui, atitinka Konkurencijos istatymo 6 str. nustatytus iimties reikalavimus, kadangi jos argumentai yra ne kas kita kaip teoriniai, deklaratyvus samprotavimai, nepagristi jokiais irodymais.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo – individuali imone ,,Terra Animalis“(toliau – ir Imone) atsiliepimu i Pareikejos skunda (b.l. 127-137) prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime nurodant, kad Pareikejos pateiktas teisinis savo subjektikumo bei teisines atsakomybes vertinimas yra nepagristas, visu pirma del to, kad Draugija savo juridine forma yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos asociacija, kuriai galioja visi Lietuvos Respublikos teises aktai, taigi ir Konkurencijos istatymas, nustatantis atitinkamus draudimus ir pasekmes, kylancias subjektams, nesilaikantiems tu draudimu. Remiantis Konstitucijos 29 straipsnyje itvirtintu asmenu lygybes prie istatyma principu, nera pagrindo konkurencijos teises normas taikyti atsi˛velgiant i Pareikejos veiklos tikslus, kuriuos ji ivardija kaip ,,visuomenei naudingus“. Konkurencijos istatymo 5 str. 4 dalis bei Konkurencijos istatymo 6 straipsnis nustato konkrecias ir apibre˛tas iimtis, kada savo pobud˛iu draud˛iami susitarimai nelaikytini draud˛iamais, taciau Pareikejas savo ,,subjektikumu“, veikdamas kaip visuomenines naudos siekejas, iu reikalavimu, eliminuojanciu atsakomybe sudarius draud˛iama susitarima, atitikimo neirode, todel apeliacijos i Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos numatyta teise jungtis i asociacijas, nera ios bylos dalykas. Pa˛ymima, kad Atsakove nenagrinejo bei neturi kompetencijos nagrineti Pareikejos veiklos teisetumo, veiklos ribojimo galimumo bei kitu veiklos aspektu. U˛ KT nustatyta pa˛eidima atsakomybe numatyta visiems neiskiriant nei asociaciju, nei vieuju istaigu, nei valstybes imoniu, nepaisant ju tikslu, pelno gavimo ar naudos visuomenei. Tas pats istatymu nustatytu draudimu pa˛eidimas, padarytas skirtingos teisines formos juridiniu asmenu, negali buti vertinamas remiantis skirtingais pagrindais, kadangi Konkurencijos istatymas iimciu juridines formos at˛vilgiu nenumato, istatyme laikomasi visu lygybes prie istatyma principo.
Faktines situacijos neatitinka Pareikejos teiginiai, kad Konkurencijos istatymo pa˛eidima salygojo ta aplinkybe, jog FCI yra ,,ipareigojusi“ priimti istatyma pa˛eid˛iancius vidinius dokumentus, kadangi FCI nuostatuose nera numatytas draudimas parduoti uniukus perpardavinetojams, nuostatu 8 punkte tiesiog nustatyta, kad prekiautojams unimis ir komerciniams unu veisejams neleid˛iama verstis veisimo veikla FCI valstybeje nareje. Todel Pareikejos pasirinktas FCI 8 punkto nuostatos igyvendinimas, nustatant draudima parduoti uniukus parduotuvems, laikytinas LKD interpretacija, kuri prietarauja nacionaliniams teises aktams, t.y. Konkurencijos istatymui, todel pagal FCI nuostatus toks draudimas negali buti taikomas. Tretysis asmuo nesutinka, kad uniuku pardavimas parduotuveje atims galimybe pirkejui tureti sveika uni, kadangi is argumentas niekuo nepagristas, o kompetentingos institucijos nera nustaciusios pa˛eidimu del galiojanciu teises aktu reikalavimu prekybos gyvunais vietose. Prekyba gyvunais augintiniais teises aktais nera u˛drausta, todel Pareikejos argumentais, kuriais ji grind˛ia priimta draudima, vertinti kritikai, kaip neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tretysis asmuo sutinka su Atsakoves pozicija, kad Pareikeja u˛ima 90 procentu veisliniu unu rinkos, tuo tarpu kiti - neveisliniai unys sudaro visikai atskira rinka.
Nepagristas Pareikejos argumentas, kad draudimas perparduoti uniukus tiesiogiai neprietarauja Lietuvos Respublikos teises aktams, kadangi konkreciu taisykliu, kurios reglamentuotu uniuku pardavima, Lietuvos Respublikoje nera. Imones teigimu, iuo metu jokiu teises aktuose nustatytu ipareigojimu/draudimu nera, rinka yra laisva, Konstitucijos 46 straipsnis u˛tikrina sa˛ininga prekiu konkurencija. Kadangi prekiauti gyvunais parduotuvese teises aktai leid˛ia, parduotuves gyvunu prekybai yra tinkama vieta. Treciojo asmens nuomone, ,,nekomercinis tikslas“, kuri deklaruoja Pareikeja, negali buti viresnis u˛ istatymu nustatytus reikalavimus, t. y. asociacija negali pateisinti istatymu nesilaikymo turedama atitinkamus tikslus, kadangi Asociaciju istatymas ipareigoja asociacijas laikytis teises aktu.
Atsiliepimas
II ,,Terra Animalis“ taip pat nesutinka su Pareikejos argumentais, kad nera irodyta, jog priimtas sprendimas buvo priimtas siekiant riboti konkurencija, o be to LKD kaip juridinis asmuo niekada neprekiavo uniukais, ji tik vienija unu myletojus. Atsiliepime pa˛ymima, kad Pareikeja priimdama toki sprendima tiesiogiai dare itaka savo nariams del parduotuviu boikoto, o io draudimo nesilaikantiems nariams buvo nustatytos atitinkamos sankcijos - paalinimas i LKD. Taigi tikslas, kad veisliniais unimis nebutu prekiaujama parduotuvese, buvo ireiktas aikiai, kaip ir jo laikymosi mechanizmas. Nesuprantamas Pareikejos teiginys, kad unu veiseju tikslas yra ne prekiauti uniukais, bet juos perleisti asmenims, kurie juos augintu“, kadangi nustatyta, jog veisejai uniukus perleid˛ia atlygintinai, ir tai nesiskiria nuo pardavimo. Niekuo nepagristas yra ir Pareikejos teiginys, kad veislynai nelaikytini verslo subjektais, siekianciais pelno, todel jie negali buti sutapatinami su gyvunu perpardavinetojais, kuriu tikslas yra pelno gavimas. Nuo to nepriklauso teisinis Pareikejos elgesio vertinimas, kadangi LKD u˛drausta uniuku prekyba parduotuvese, o tai nepriklausomai nuo susitarimo tikslu, vien savo turiniu yra draud˛iamas susitarimas konkurencijos teises prasme.
Atsiliepime nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, koks nagrinejamu atveju yra atitinkamos rinkos apibre˛imas, t.y. ar Pareikejos apibre˛ta, ar Atsakoves apibre˛ta rinka, tiek vienu, tiek kitu atveju gincijamas susitarimas neabejotinai riboja konkurencija bet kurioje i nurodytu rinku, nes juo yra nustatomas tam tikros prekes (uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais) nulinis pardavimo kiekis (uniuku perpardavejai yra eliminuojami i rinkos), ir todel toks susitarimas negalioja nuo jo sudarymo momento, be to, yra draud˛iamas. Tai, ar rinka, kurioje sudarytas minetas draud˛iamas susitarimas, yra didesne, ar ma˛esne, lemia tik Konkurencijos istatymo pa˛eidimo masta, taciau nedaro jokios itakos faktui, jog pa˛eidimas egzistuoja.
Kaip nepagristi nurodomi Pareikejos argumentai, kad Atsakove netinkamai apibre˛e rinka, kadangi neteisingai nurodoma, jog nagrinejamu atveju prekes rinka yra visu uniuku, o ne tik uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka. uniukai be kilmes dokumentu ir uniukai su Pareikejo iduotais kilmes dokumentais nera ir negali buti tarpusavyje pakeiciamos prekes, nes tik turintys kilmes dokumentus uniukai gali dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie unys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus ir pan. Svarbiausias irodymas, jog ios prekes tarpusavyje yra nepakeiciamos, yra ˛enkliai didesne uniuku su kilmes dokumentais kaina. Treciojo asmens teigimu, nagrinejamu atveju prekes rinka laikytina uniuku su Pareikejo iduotais kilmes dokumentais rinka. Visikai nepagristas yra ir Pareikejos teiginys, kad nagrinejamu atveju geografine rinka turetu buti Europos Sajungos ir Rusijos bei Baltarusijos teritorija. Teorikai imanoma yra geografine rinka apibre˛ti kaip Europos Sajungos teritorija, taciau joje yra daug ma˛esniu, nacionaliniu prekiu rinku, kadangi kiekvienoje Europos Sajungos valstybeje nareje konkurencijos salygos uniuku su kilmes dokumentais rinkoje del skirtingu teises aktu, pirkeju iprociu ir kitu prie˛asciu yra skirtingos. Todel galima konstatuoti, kad lygiagreciai egzistuoja tiek Europos Sajungos teritorijos, tiek ir Lietuvos teritorijos uniuku su kilmes dokumentais rinka, kuri reikminga nagrinejamu atveju. Geografine rinka turetu buti apibre˛iama kaip Lietuvos Respublikos teritorija dar ir del to, jog nors ir yra imanoma uniukus su kilmes dokumentais importuoti i u˛sienio valstybiu, taciau tai yra susije su papildomomis laiko ir pinigu investicijomis - kontaktu paieka, kalbos barjeru alinimu, transportavimo ir logistikos sprendimu priemimu ir pan., ir del to uniukai su kilmes dokumentais i u˛sienio valstybiu sudaro uniukams su kilmes dokumentais i Lietuvos tik potencialia konkurencija. Kadangi suniukai, iveisti Lietuvoje, pagrinde konkuruoja tik nacionalineje rinkoje (tarpusavyje), todel iuo atveju, kai yra nustatytas draud˛iamas susitarimas, ribojantis konkurencija tokiu uniuku pardavimo rinkoje, atitinkama rinka turi buti apibre˛iama kaip nacionaline rinka.
Treciasis suinteresuotas asmuo pa˛ymi, kad Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos iimties salygos, kurias Pareikeja prao taikyti jos at˛vilgiu, taikomos draud˛iamiems susitarimams kaip tokiems, t.y. iimtis pritaikoma tik nustacius, kad savo esme susitarimas yra draud˛iamas pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsni. Taigi Pareikeja, reikalaudama taikyti iimti, pripa˛ista, kad draudimas prekiauti uniukais parduotuvese atitinka Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje ivardintas draud˛iamo susitarimo salygas. Konkurencijos istatymo 6 str. iimti leid˛ia taikyti tik, kai skatinama technine pa˛anga, t.y. tam tikras veiksmas daro tam tikros prekes kokybe geresne, nei buvo. Taciau Pareikeja nurodo, kad uns buvimas parduotuveje ,,neprisideda“ prie uniuko kokybes skatinimo, taciau jokiu irodymu del to, kad uniukus parduodant bet kur, tik ne parduotuvese, skatinama ju pa˛anga, progresas, gereja veisle, Pareikejas nepateike. Taip pat nurodoma, kad LKD nustatytu draudimu, apribojamos vartotoju galimybes jiems patogioje vietoje ir laiku isirinkti namini gyvuna- uni, o tai nesudaro naudos vartotojams.
Teismo posedyje Pareikejos atstovai palaike skunda ir prae ji tenkinti. Taip pat nurode, kad teismui pripa˛inus Lietuvos kinologu draugija pa˛eidus Konkurencijos istatymo nuostatas, suma˛inti nutarimu paskirta bauda.
Atsiliepimas
Atsakoves atstovas su skundu nesutiko ir prae ji atmesti kaip nepagrista.
Treciojo suinteresuoto asmens atstove palaike atsiliepime idestyta pozicija ir prae skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Gincas byloje yra kiles del Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir KT, Atsakove, Taryba) 2010-04-01 nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo pripa˛inta, kad Lietuvos kinologu draugija (toliau – ir Pareikeja, LKD) nustatydama draudima savo nariams parduoti uniukus su LKD iduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei ios dalies 3 punkto reikalavimus, todel jai paskirta 32 300 (trisdeimt dvieju tukstanciu triju imtu) litu bauda ir ipareigota i pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti, taip pat kuriuo Pareikeja ipareigota panaikinti LKD unu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo uniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas, teisetumo ir pagristumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-03-13 ir 2008-04-16 Konkurencijos taryboje buvo gautas II ,,Terra Animalis” praymai, kuriuose nurodoma, kad Draugija savo internetiniame puslapyje vieai iplatino draudima pardavineti uniukus su LKD iduotais kilmes dokumentais parduotuvese, taip pa˛eisdama Konkurencijos istatymo nuostatas (KT byla, I t., b.l. 21-24, 26-28). 2008-06-27 Konkurencijos taryboje gautas II ,,Terra Animalis” praymas inagrineti Lietuvos kinologu draugijos veiksmu draud˛iant pardavineti uniukus su LKD dokumentais parduotuvese atitikima LR Konkurencijos istatymo 5 str. nuostatoms (KT byla, I t., b.l. 73).
Konkurencijos tarybos 2008-07-10 nutarimu Nr. 1S-96 buvo pradetas tyrimas del Lietuvos kinologu draugijos veiksmu atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo (toliau – ir KI) 5 straipsnio reikalavimams (KT byla, I t., b.l. 86). Tyrimas buvo pratestas Konkurencijos tarybos 2008-12-04 nutarimu Nr. 1S-172 (KT byla, II t., b.l. 33), 2009-03-05 nutarimu Nr. 1S-37 (KT byla, II t., b.l. 334, 2009-06-04 nutarimu Nr. 1S-81 (KT byla, II t., b.l. 66) ir Konkurencijos tarybos 2009-09-10 nutarimu Nr. 1S-142 (KT byla, II t., b.l. 70).
Tyrimas baigtas priemus skund˛iama Konkurencijos tarybos 2010-04 –01 nuarima Nr. 2S-9, kuriame konstatuota, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti uniukus su LKD iduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei ios dalies 3 punkto reikalavimus, u˛ tai jai paskirta 32 300 (trisdeimt dvieju tukstanciu triju imtu) litu bauda ir nustatytas ipareigojimas pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti. Pareikeja taip pat ipareigota panaikinti LKD unu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo uniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (KT byla, III t., b.l. 34-44).
Nesutikdama su Konkurencijos tarybos nutarimus, Pareikeja padave teismui skunda (b.l. 82-96) praydama ji panaikinti kaip neteiseta ir nepagrista. Skunde nurodoma, kad Atsakove neatsi˛velge i Pareikejos kaip asociacijos statusa bei subjektikuma, jos siekiamus tikslus, neirode, kad del LKD draudimu buvo ribojama konkurencija ir kad jie turejo kolektyvinio boikoto po˛ymiu, neteisingai apibre˛e atitinkamos prekes rinka bei prekes geografine rinka, nepagristai Pareikejos at˛vilgiu netaike Konkurencijos istatymo 6 str. numatytos iimties.
Byloje esanciais duomenimis nustatyta, kad 2007-10-24 vykusio LKD tarybos posed˛io protokole u˛fiksuotas priminimas LKD nariams, kad „<...> draud˛iama pardavineti uniukus su kilmes dokumentais parduotuvese” (8 p.) (KT byla, I t., b.l. 148-149 ).
Kaip matyti i 2008-01-29 LKD tarybos posed˛io protokolo (3 p.) iame posedyje buvo svarstytas uniuku pardavinejimo parduotuvese klausimas, nurodant, kad FCI laikosi aikios pozicijos — uniukai su FCI aliu kilmes dokumentais negali buti pardavinejami parduotuvese. LKD yra FCI nare ir privalo laikytis FCI nuostatu todel nutraukia bendradarbiavima su organizacijomis, pardavinejanciomis parduotuvese uniukus, taip pat laiko netinkama priimti parama i iu organizaciju (KT byla, I t., b.l. 152-153).
2008-04-12 vykusioje LKD konferencijoje buvo vienbalsiai nutarta - patvirtinti LKD pozicija netoleruoti uniuku perpardavinejimo - tiek parduotuvese, tiek kitais budais (protokolo 3 punktas). Taip pat patvirtinti LKD unu veisimo nuostatai (isigalioje nuo 2008-07-01) (KT byla, I t., b.l. 109-115), kuriuose imperatyviai itvirtinama unu veisejo prievole jokia forma neperduoti uniuku fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti (4.3.10 p.), bei prievole realizavus uniukus per dvi savaites nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuku perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (4.3.11, 13.3 p.). Jei veisejas parduoda savo uniukus fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, LKD veisejas netenka veisimo teises 3 metams(14.1.3 p.) (KT byla, I t., b.l. 156-160).
LKD konferencijoje, vykusioje 2009-04-18 buvo patvirtinti nauji unu veisimo nuostatai (isigalioje nuo 2009-05-01), kuriu 4.3.9. p. itvirtintas draudimas jokia forma neperduoti uniuku fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, o realizavus uniukus per 1 menesi nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuku pardavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (4.3.10. p.). (KT byla, II t., b.l. 97-104).
Tyrimo metu, taip pat nustatyta, jog LKD sprendimas, kuriuo vadovaujantis Draugijos nariams „Draud˛iama pardavineti uniukus su LKD dokumentais parduotuvese”, buvo vieai skelbiamas LKD internetiniame tinklalapyje www.kinologija.lt, o taip pat ir vokieciu dogu savininkams skirtame interneto tinklalapyje http://greatdane.lt/Skelbimai/Demesio! (KT byla, I t., b.l. 23, 63-67, 88-91).
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-02-20 vykusio LKD tarybos posed˛io metu del grubaus LKD tarybos nutarimo netarpininkauti darant eksportinius Baltarusijos kinologu sajungos kilmes dokumentus uniukams, del kuriu da˛niausiai kreipdavosi II „Terra Animalis” valdomo „KIKA” parduotuviu tinklo klientai buvo suspenduota LKD tarybos nariu K. B. ir N. Z. veikla taryboje (3 p.), kadangi jos atstovaudamos Lietuvos kinologu megeju sajunga, oficialiai susitarusios su ,,KIKA” vadovybe del tarpininkavimo gaunant eksportinius uniuku dokumentus i Baltarusijos, padare rimta ˛ala Draugijos tarybos bei pacios Draugijos ivaizd˛iui, kadangi LKD, o taip pat ir jos nariai, turi laikytis FCI nuostatos netoleruoti uniuku pardavinejimo parduotuvese (KT byla, I t., b.l. 154-155). 2008-04-12 vykusios Draugijos konferencijos metu buvo nuspresta K. B. ir N. Z. paalinti i tarybos nariu (KT byla, I t., b.l. 156-160).
Nagrinejamoje byloje gincijamas Konkurencijos tarybos nutarimas yra priimtas Lietuvos kinologu draugijos at˛vilgiu.
Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 4 dalis pateikia ukio subjekto savoka. Jais laikomi imones, ju junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), istaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ukine veikla Lietuvos Respublikoje arba kuriu veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 10 dalis susitarima apibre˛ia kaip bet kuria forma (ratu ar ˛od˛iu) dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytas sutartis arba ukio subjektu suderintus veiksmus, iskaitant bet kurio ukio subjektu junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba io junginio atstovu priimta sprendima. Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje numatytas konkurencija ribojanciu susitarimu draudimas. Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencija arba kurie riboja ar gali riboti konkurencija, yra draud˛iami ir negalioja nuo ju sudarymo momento.
Pa˛ymetina, kad pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 4 dali ukio subjektu laikomos ne tik imones, bet ir ju junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), istaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ukine veikla Lietuvos Respublikoje arba kuriu veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Sistemikai ivertinus ias nuostatas, galima daryti ivada, kad Konkurencijos istatymas, be dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytu draud˛iamu susitarimu, draud˛ia ir konkurencijos teise pa˛eid˛iancius ukio subjektu asociaciju sprendimus. Atsi˛velgiant i tai, Atsakove pagristai konstatavo, kad LKD laikytinas ukio subjektu junginiu, turinciu galimybe daryti itaka jos nariams - ukio subjektams, veikiantiems veisliniu uniuku su LKD iduotais dokumentais pardavimo rinkoje. ias ivadas patvirtina tyrimo metu nustatyti duomenys. Lietuvos kinologu draugija yra pagal Lietuvos Respublikos asociaciju istatyma (toliau -Asociaciju istatymas) 1992 m. isteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilines atsakomybes vieasis juridinis asmuo (LKD istatu 1.1 punktas), kurio tikslas - vienyti kinologijos megejus, koordinuoti LKD nariu veikla, atstovauti LKD nariu interesams, juos ginti ir tenkinti kitus vieuosius interesus (LKD istatu 1.3 punktas).
Asociacija, igyvendindama savo tikslus ir u˛davinius, vadovaujasi savo istatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Asociaciju ir kitais istatymais bei teises aktais, taip pat FCI dokumentu reikalavimais (LKD istatu 1.8 punktas) bei tvarko Lietuvos unu veisles knyga (2.4.1 punktas), iduoda unu kilmes liudijimus (2.4.2 punktas), nustato unu veisimo principus (2.4.4. punktas). LKD taip pat organizuoja oficialius tarptautinius ir nacionalinius kinologinius renginius (cempionatus, parodas, var˛ybas, bandymus, seminarus, kursus, apmokymus ir pan.) (2.4.8 punktas), koordinuoja savo nariu veikla kinologijos srityje (2.4.16 punktas) ir kt. Draugijos istatai numato, jog LKD nariais gali buti juridiniai asmenys - sajungos, asociacijos, bendrijos, kinologiniai centrai, klubai bei kitos kinologines organizacijos, iregistruotos ir veikiancios Lietuvos Respublikos teises aktu nustatyta tvarka, kuriu istatai neprietarauja LKD istatams (3.1 punktas). ie juridiniai asmenys jungia unu savininkus, kurie veisia ar gali veisti grynaveislius unis (jei tik jiems nuosavybes teise priklauso kale) bei unims susilaukus palikuoniu (uniuku) juos parduoda. LKD nariai (klubai, o taip pat ir ju nariai) privalo laikytis istatu ir vidaus taisykliu (4.3 punktas), o nesilaikymo atveju (tiek istatu, tiek kitu galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, jei tai kenkia LKD ar jos nariu interesams), nariai gali buti alinami i Draugijos (3.6, 4.4 punktai). Taip pat nustatyta (LKD istatu 1.9, 5.1, 5.2 ir 7.4 punktai), jog Draugija igyja teises aktu, LKD istatu reikalavimams bei veiklos tikslams neprietaraujancias civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas igyvendina per savo valdymo organus: konferencija, taryba, kuria sudaro 9 nariai (prezidentas ir 8 konferencijoje irinkti asmenys), ir prezidenta.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Asociacija vienija 37 unininkystes klubus, kurie apjungia unu savininkus, asmenis, veisiancius grynaveislius unis, taip pat asmenis, kurie neabejingi unims (LKD vienija apie 90 procentu visu Lietuvos unu veiseju), o Asociacija yra vienintele organizacija, turinti teise oficialiai atstovauti Lietuvos kinologams Tarptautineje kinologu federacijoje - did˛iausioje pasaulyje tarptautineje kinologu organizacijoje(KT byla, I t., b.l. 56, 75, 122). Nagrinejamu atveju taip pat nustatyta, kad LKD veda Lietuvos unu veisliu knyga ir vienintele iduoda kilmes dokumentus Lietuvos Respublikoje gimstantiems grynaveisliams uniukams, taip pat iduoda eksportinius uniuku kilmes dokumentus, juos perregistruoja (jei uniukas atkeliauja i kitos valstybes su eksportiniais dokumentais); ukio subjektas (veisejas), norintis veikti veisliniu uniuku su LKD iduotais dokumentais pardavimo rinkoje, t. y. pardavineti uniukus su LKD iduotais dokumentais, turi tapti LKD nariu. Pagal LKD istatus, Draugija atlieka ias funkcijas: nustato unu veisimo principus (2.4.4. punktas), koordinuoja savo nariu veikla kinologijos srityje (2.4.16. punktas). LKD istatuose nustatyta, jog LKD naryste pasibaigia jos bet kuriam nariui istojus i LKD, nesumokejus nario mokescio, ji paalinus i LKD, nutraukus LKD veikla ar ja likvidavus. LKD konferencija turi teise paalinti bet kuri nari i LKD, jei jis kenkia LKD ar jos nariu interesams (3.6. punktas). LKD istatu 4.3. punktas nustato, jog LKD nariai privalo laikytis iu istatu ir vidaus taisykliu; jei narys nesilaiko istatu, galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, jis alinamas i LKD nariu (4.4.1. punktas). LKD unu veisimo nuostatuose Draugijai suteikti platus igaliojimai jos nariu at˛vilgiu. Skyriuje, reglamentuojanciame nuobaudu skyrima, nustatyta, kad LKD veisejas netenka teises veisti 3 metams, t.y. jo unu palikuonims LKD kilmes dokumentai nebus iduodami, jei jis parduoda savo uniukus fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti (unu veisimo nuostatu 14.1.3 punktas). Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad LKD, pasinaudodama turimomis teisemis bei priemonemis sieke igyvendinti savo sprendimus, t.y., kad jos nariai laikytusi nustatytu draudimu ir netiektu uniuku su LKD iduotais dokumentais parduotuvems, bei kitais budais nebendradarbiautu su parduotuvemis, bei igyvendino iuos draudimus (KT byla, I t., b.l. 78-79). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-02-20 vykusio LKD tarybos posed˛io metu buvo suspenduota dvieju LKD tarybos nariu veikla taryboje, o 2008-04-12 vykusios Draugijos konferencijos metu buvo nuspresta juos paalinti i tarybos nariu. Sprendimai priimti atsi˛velgiant i tai, kad konstatuotas pa˛eidimas LKD tarybos nutarimo netarpininkauti darant eksportinius Baltarusijos kinologu sajungos kilmes dokumentus uniukams, del kuriu da˛niausiai kreipdavosi II „Terra Animalis” valdomo „KIKA” parduotuviu tinklo klientai (KT byla, I t., 53-54,80-81).
Atsi˛velgiant i nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija sutinka su LR Konkurencijos Tarybos ivada, kad LKD gali buti laikoma ukio subjektu ir del to, kad jos veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka jos nariu ukinei veiklai. iuo po˛iuriu Lietuvos konkurencijos teiseje pateikiamas platus ukio subjekto apibre˛imas (Konkurencijos istatymo 3 str. 4 d.), i kuri LKD patenka tiek kaip asociacija, tiek kaip subjektas, kurio veiksmai daro itaka ar ketinimai, jeigu butu igyvendinti, galetu daryti itaka ukinei veiklai. Kadangi nagrinejamu atveju LKD atitinka Konkurencijos istatyme pateiktus ukio subjekto kriterijus, LKD argumentai, jog ji nera laikytina ukio subjektu Konkurencijos istatymo prasme, laikytini nepagristais. Konkurencijos teises normu taikymui taip pat neturi itakos juridinio asmens teisinis statusas bei jo finansavimo budas.
Naminiu gyvunu pardavimo salygas ir principus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvunu globos, laikymo ir naudojimo istatymas, nustatantis, kad gyvunai turi buti auginami ir laikomi tokiomis salygomis, kurios nera jiems kenksmingos, auginimo ir laikymo salygos turi buti parenkamos atsi˛velgiant i gyvuno ruies bei veisles ypatumus (4 str.), prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvunais leid˛iama savivaldos instituciju nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvunais reikalavimu (8 str. ). Nagrinejamu atveju, taip pat taikytina ir Europos Tarybos 1987 m. lapkricio 13 d. Europos konvencija del namuose laikomu gyvunu apsaugos, kurioje nustatyta, kad asmenys, norintys prekiauti gyvunais, turi apie tai praneti atitinkamoms savo alies kompetentingoms institucijoms (8 str.), o i veikla gali buti atliekama tik tuo atveju, jei veiklai naudojamos patalpos ir iranga atitinka Konvencijos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y. gyvunui teikiama prie˛iura, bustas ir demesys, parupinama tinkamo paaro ir vandens, sudaromos salygos judeti, imamasi tinkamu priemoniu, kad gyvunas neitruktu. Konvencijos 8 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija Lietuvos Respublikoje yra LR Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kurios priimti teises aktai ( VMVT direktoriaus 2004-11-24 isakymu Nr. B1-1015 patvirtinti Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams; VMVT direktoriaus 2005-03-01 isakymu Nr. B1-146 patvirtinti Valstybines veterinarines kontroles objektu, iskyrus maisto tvarkymo subjektus, reikalavimai) taip pat reglamentuoja prekyba naminiais gyvunais. Pa˛ymetina, kad Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams, nustatantys bendriausius minimalius veterinarijos reikalavimus, kuriais siekiama u˛tikrinti gyvunu geroves kriteriju igyvendinima, yra suderinti su Europos konvencijos nuostatomis, o ju 2 punkte numatyta, jog ie reikalavimai taikomi taip pat ir unu, kaciu veislynams bei viebuciams. Reikalavimu V skyriuje yra itvirtintos unu laikymo taisykles, kurios reglamentuoja, kaip turetu buti globojami unys, kokiame buste laikomi bei pri˛iurimi, bei kitus pagrindinius unu gerove u˛tikrinancius kriterijus. Valstybines veterinarines kontroles objektu (iskyrus maisto tvarkymo subjektus), kuriems taip pat priklauso ir gyvunu augintiniu veisimo imones, prekiautojai gyvunais augintiniais bei prekiautoju gyvunais augintiniais patalpos, registracija ir ju kontrole, kuria garantuojama, kad ukio subjektas vykdo veikla pagal veterinarinius, sanitarinius higieninius reikalavimus, atlieka apskriciu VMVT.
Nurodytu teises aktu teisine analize patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje nera nustatyti draudimai parduoti unis asmenims, kurie juos perparduotu, arba parduoti parduotuvese.
Konkurencijos istatymo (KI) 5 straipsnyje nustatytas konkurencija ribojanciu susitarimu draudimas. iame straipsnyje (kuris i esmes atitinka EB sutarties 81 straipsnio nuostatas) nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencija arba kurie riboja ar gali riboti konkurencija, yra draud˛iami ir negalioja nuo ju sudarymo momento, iskaitant toliau straipsnyje vardijamus konkrecius susitarimus. Pagal 5 straipsnio 1 dalies suformulavima akivaizdu, kad tai nera baigtinis saraas galimu draud˛iamu susitarimu. Esminis draud˛iamu susitarimu po˛ymis yra tai, kad jais siekiama riboti konkurencija ar ribojama ar gali buti ribojama konkurencija, t.y. Konkurencijos istatymo 5 straipsnyje nera reikalavimo nustatyti konkrecius konkurencijos ribojimo faktus ar pasekmes, pakanka nustatyti susitarimo tiksla – siekima riboti konkurencija ar potencialia galimybe, kad del tokio susitarimo bus ribojama konkurencija. Pagal KI 3 str. 10 dali – susitarimas – bet kuria forma (ratu ar ˛od˛iu) dvieju ar daugiau ukio subjektu sudarytos sutartys arba ukio subjektu suderinti veiksmai, iskaitant bet kurio ukio subjektu junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba io junginio atstovu priimta sprendima. Kadangi istatymas priimtas igyvendinant Europos Sajungos teises akta – 2002 12 16 Tarybos reglamenta EB Nr. 1/2003 del konkurencijos taisykliu, nustatytu Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, igyvendinimo, aikinant istatyma svarbios yra reglamento nuostatos bei ju taikymo praktika. Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, kad konkurencija suponuoja tai, jog kiekvienas ukio subjektas privalo nepriklausomai apsispresti del savo elgesio. Nors is nepriklausomybes reikalavimas neatima i ukio subjektu teises patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentu elgesio, taciau jis draud˛ia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokiu subjektu, jeigu io kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveiki esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio krypti, kuria jie patys nusprende pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje (Europos Teisingumo Teismo 1975-12-16 sprendimas sujungtose bylose Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113 ir 114/73 (Cooperatieve Vereniging „Suiker Unie” UA and others v Commisssion ofthe European Communities) (1975), ECR 1663) Kadangi pagal Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 10 d. nustatyta reglamentavima susitarimu laikomas ir bet kurio ukio subjektu junginio (iskaitant asociacijos) arba io junginio atstovu priimtas sprendimas, todel LKD valdymo organu sprendimai laikytini susitarimu Konkurencijos istatymo prasme.
Pripa˛istant susitarima draud˛iamu Konkurencijos istatymo 5 straipsnio prasme, turi buti nustatyta aplinkybiu visuma: ukio subjektu dalyvavimas; susitarimas; susitarimo, sudaryto tarp ukio subjektu, tikslas ar poveikis yra konkurencijos ribojimas, trukdymas ar ikraipymas; ir ar toks poveikis buvo reikmingas.
Pagal Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 d. nustatyta reglamentavima konkurencijos ribojimas kaip susitarimo tikslas ar kaip jo pasekme yra du alternatyvus po˛ymiai. Nustacius, kad susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, tokiu atveju nebereikia nustatineti susitarimo realaus ar tiketino poveikio konkurencijai. Draud˛iamo susitarimo tikslo riboti konkurencija nustatyma, atsi˛velgiant i susitarimo dalyviu elgesi bei kitas ivairias aplinkybes, net nesant akivaizdaus ketinimo riboti konkurencija, patvirtina Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika. Europos Teisingumo Teismas yra konstataves, kad susitarimas, atsi˛velgiant i jo turini, itakas, ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo priimtas, gali aikiai ireikti ketinima riboti konkurencija (Europos Teisingumo Teismo 1983 m. lapkricio 8 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 96-102, 104, 105, 108 ir 110/82 NVIAZ International Belgium andothers v Commission ofthe European Communities (1983) ECR 3369). Kaip yra pa˛ymejes Europos Teisingumo Teismas, antikonkurenciniam tikslui irodyti pakanka, kad suderinti veiksmai galetu sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai, kitaip tariant, atsi˛velgiant i ju ekonomines ir teisines aplinkybes, jie turi paprasciausiai trukdyti, riboti arba ikraipyti konkurencija (Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 sprendimas byloje Nr. C-8/08 T-Mobile Netherlands BV ir kt., ECR 2009). Europos Komisijos praneimo „Sutarties 101 straipsnio (buvusio 81 straipsnio) 3 dalies taikymo gaires" (toliau -Gaires) 22 punkte nustatyta, kad vertinant, ar susitarimas turi tiksla riboti konkurencija, atsi˛velgiama i kelis veiksniu. ie veiksniai visu pirma yra susitarimo turinys ir objektyvus tikslai, kuriu siekiama susitarimu. Taip pat analizuotina su susitarimo igyvendinimu susijusios salygos ir faktiniai aliu veiksmai bei elgesi rinkoje. Faktinis susitarimo igyvendinimo budas gali atskleisti ribojima pagal tiksla net ir tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aikios nuostatos nera. Irodymas, kad yra subjektyvus ketinimas i aliu puses riboti konkurencija, yra svarbus veiksnys, taciau nebutina salyga.
Vertinant LKD priimtus sprendimus suformuotos teismu praktikos kontekste, akivaizdu, kad tiek ju turinys, tiek objektyvus tikslai buvo tiesioginis konkurencijos suma˛inimas atitinkamoje rinkoje, nes tokiais sprendimais u˛kertamas kelias konkurentams (zooprekiu parduotuvems bei kitiems perpardavejams) veikti rinkoje.
Atsi˛velgiant i tai, teismas sutinka su Konkurencijos tarybos nuomone, kad Pareikeja priimdama sprendima drausti pardavineti uniukus su LKD iduotais dokumentais perpardavejams, bei i draudima nustatydamas unu veisimo taisyklese, kurios privalomos visiems LKD veisejams, turejo tiksla riboti konkurencija veisliniu uniuku su LKD iduotais dokumentais pardavimo rinkoje, kadangi LKD, priimtu draudimu pagrindu, nustate, jog LKD veisejai parduotuvems ar kitiems perpardavejams netieks ne vieno uniuko, tuo u˛sitikrinant, kad parduotuves ar prekiautojai nedarys LKD veisejams konkurencinio spaudimo.
Pa˛ymetina, kad nagrinejami LKD veiksmai vertintini kaip kolektyvinis atsisakymas tiekti prekes, t.y. uniukus su LKD iduotais kilmes dokumentais, treciajam asmeniui - II „Terra Animalis”, kuris per prekybos tinkla „KIKA” u˛siima ma˛menine zooprekiu bei gyvunu prekyba, ir toks kolektyvinis sprendimas yra taikomas visiems LKD nariams, kuriems io ipareigojimo nesilaikant gresia LKD istatuose bei kituose dokumentuose (pavyzd˛iui, LKD priimtuose unu veisimo nuostatuose) numatytos neigiamos pasekmes.
Europos Komisijos praneimo „Sutarties 101 straipsnio (buvusio 81 str.). 3 dalies taikymo gaires“ 21 punkte nustatyta, kad konkurencijos ribojimai pagal tiksla - tai tokie ribojimai, kurie vien pagal savo pobudi gali riboti konkurencija. Tai yra tokie ribojimai, kurie, atsi˛velgiant i Europos Bendrijos konkurencijos taisykliu tikslus, turi toki dideli potenciala daryti neigiama poveiki konkurencijai, kad Sutarties 101 straipsnio 1 dalis gali buti pritaikoma ir be irodymu, kad buvo padarytas poveikis rinkai. i prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra ˛ymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tiksla gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tikslu, kuriu siekiama igyvendinant Europos Bendrijos konkurencijos taisykles. Todel nustatytu nagrinejamos bylos duomenu pagrindu, pripa˛intina, kad Atsakove pagristai pa˛eidima kvalifikavo kaip galinti pagal savo tikslus riboti konkurencija.
LKD priimtu sprendimu pobudis, kuris ireiktas draudimo forma, aikiai ivardijant subjektus, kuriems negalima tiekti uniuku, bei numatant neigiamas pasekmes visiems Asociacijos nariams, kurie tokio draudimo nesilaikys, apribojo veisejams laisve savarankikai pasirinkti rinkoje igyvendinama politika, susijusia su uniuku pardavimu parduotuvems ar kitiems perpardavejams, ir tokiu budu turejo itakos eliminuojant tarpusavio konkurencija del uniuku pardavimo minetiems subjektams. Pareikejo LKD veiksmai paalino galimybe parduotuvems, ar kitiems perpardavejams isigyti uniuku su LKD iduotais dokumentais, t. y. i esmes tokiu budu i atitinkamos rinkos buvo paalinti esami (ar neileisti potencialus) konkurentai. Nagrinejamu atveju reikminga ir tai, kad tyrimo metu Konkurencijos taryba nustate, jog draudimas buvo igyvendintas, nes LKD konferencija pagal Draugijos istatus turi teise paalinti nari i draugijos, jeigu jis nesilaiko istatu, galiojanciu Konferencijoje priimtu LKD dokumentu reikalavimu, taip pat jei narys savo veikla diskredituoja LKD veikla (KT byla, II t., b.l. 113-114; I t., b.l. 27).
Nagrinejamu atveju pagristos Konkurencijos tarybos ivados, kad neleid˛iant uniukais prekiauti parduotuvese ar kitose perpardavimo vietose, i galutiniu pirkeju buvo atimta galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau i skirtingu veislynu tiekiamu uniuku kainas. Todel ios nustatytos aplinkybes turi neigiamos itakos veislynu tarpusavio konkurencijai, nes veislynams nelieka poreikio konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais potencialiais ar esamais rinkos dalyviais.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad LKD yra sukurusi tam tikra savo nariu vykdomos uniuku pardavimo veiklos prie˛iuros bei kontroles mechanizma, kadangi visi veisejai, realizave uniukus, iki nauju unu veisimo nuostatu isigaliojimo privalejo per 14 dienu, o patvirtinus naujaja ju redakcija - per viena menesi nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuku perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (unu veisimo nuostatu 4.3.10 punktas) (KT byla, II t., b.l. 129-173). Tokiu budu LKD turi galimybe tikrinti ir kontroliuoti, jog uniukai nebutu parduodami parduotuvems ar kitiems perpardavinetojams. ie nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad mineti LKD sprendimai tiek pagal savo tiksla, tiek ir savo poveikiu yra ribojantys konkurencija. Vertinant nagrinejamo LKD sprendimo poveiki konkurencijai taip pat turi itakos rinkos struktura, nes kuo didesne draud˛iamo susitarimo dalyviu rinkos galia, tuo tokio susitarimo poveikis konkurencijai rinkoje yra ˛alingesnis. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad ukio subjektai LKD nariai (susitarimo dalyviai) veisliniu uniuku su LKD kilmes dokumentais pardavimo rinkoje u˛ima vir 90 procentu rinkos, todel tokia didele minetu subjektu rinkos dalis neabejotinai parodo didele ju rinkos galia, del ko LKD sprendimai reikmingai ribojo ar galejo riboti konkurencija atitinkamoje rinkoje.
Todel ivertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pripa˛intina, kad LKD priimti sprendimai, kuriais draud˛iama LKD veisejams parduoti parduotuvems ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (perpardavinetojams) uniukus su ju iduotais kilmes dokumentais, pagal tiksla ir poveiki ribojo ar galejo riboti konkurencija.
Konkurencijos taryba nagrinejamu atveju atitinkama rinka apibre˛e kaip veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atitinkama rinka apibre˛iama vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtintu Konkurencijos tarybos paaikinimais del atitinkamos rinkos apibre˛imo bei Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 d. nuostatomis.
Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 5 d. nurodyta, kad atitinkama rinka - tam tikros prekes rinka tam tikroje geografineje teritorijoje.
Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 6 dalyje prekes nurodyta kaip prekiu visuma, kurios pirkejo po˛iuriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal ju savybes, naudojima ir kainas.
Kaip mineta nutarime, tyrimo metu buvo nagrineti LKD veiksmai, susije su uniuku, turinciu Draugijos iduotus kilmes dokumentus, pardavimo veikla, kuria u˛siima LKD nariams priklausantys veisejai.
Konkurencijos Tarnyba nagrinejamu atveju nustate, kad uniuku pardavimo pobudis priklauso nuo to, kokius uniukus, t.y. grynaveislius (turincius kilmes dokumentus) ar ne, ketinama parduoti. uniukus turincius LKD kilmes dokumentus, veisejas tiesiogiai parduoda pirkejui tik su kilmes dokumentais, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema bei esant sudarytai pirkimo - pardavimo sutarciai (KT bylos, I t., b.l.65; II t., b.l.67). Kadangi kilmes dokumentuose yra nurodoma uniuko genealoginis medis (tevai, proteviai bei ju sveikatos bukle), uniuko veisle, kailio spalva, veisejas, veislyno pavadinimas ir kiti svarbus duomenys, todel kilmes dokumentai garantuoja, kad isigytas uo tures konkreciai unu veislei budingas savybes bei gales dalyvauti parodose, var˛ybose, med˛ioklese ir tik tokie unys gali buti veisiami, ir ju palikuonys gali gauti kilmes sertifikatus. Nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos unu veisliu knygoje registruojami unys ir kales, turintys LKD ir FCI pripa˛istamus kilmes liudijimus, taip pat ioje knygoje registruojami ir LKD klubu pateiktu vadu uniukai (KT bylos, I t., b.l. 109).Veisliniu uniuku kaina priklauso nuo to, kas yra uniuko tevai, nuo veislyno populiarumo ir autoriteto (KT bylos, II t., b.l. l.80). Atsi˛velgiant i tai, kad pirkejas uniuku su kilmes dokumentais negali pakeisti uniukais be kilmes dokumentu, todel uniuku be kilmes dokumentu kainu ma˛ejimas (nuo 5 iki 10 procentu ar net 50 procentu) negali tureti itakos minetiems pirkejams. Ivertinus tai, kad uniukai su LKD kilmes dokumentais priklauso FCI, kas u˛tikrina, jog gyvunas atitinka aukciausius tai veislei keliamus standartus (KT bylos, II t., b.l. 92), kitu veiseju veisiami uniuku, turinciu kilmes dokumentus, kainos neturi lemiamos itakos LKD nariu parduodamu uniuku kainoms. Nors nepriklausantys LKD klubai taip pat gali vienyti veisejus, veisiancius uniukus su kilmes dokumentais, taciau pastarieji negali konkuruoti su LKD klubams priklausanciais veisejais, nes tik LKD turi teise iduodi kilmes dokumentus, kuriuos pripa˛ista FCI. LKD yra vienintele oficiali organizacija, atstovaujanti Lietuvos kinologams Tarptautineje kinologu federacijoje FCI (FCI turi 82 narius, po viena kinologu organizacija i alies, ir bendradarbiauja su JAV ir Did˛iosios Britanija organizacijomis, t. y. tai itakingiausia kinologu organizacija pasaulyje)( 1tomas b.l.163). Kaip nurodo ir pati pareikeja, narystes LKD pagrindinis privalumas - presti˛as ir tarptautinis pripa˛inimas, LKD vienijami veisejai, kuriu veisiami uniukai turi LKD kilmes dokumentus ir gali buti parduoti, sudaro apie 90 procentu visu Lietuvos veiseju (KT bylos, II t., b.l. l.92). Kadangi LKD yra vienintele Lietuvos atstove FCI strukturoje, todel veisejai, norintys gauti tarptautini pripa˛inima, turi rinktis naryste LKD. Ivertinus ias nagrinejamos bylos nustatytas aplinkybes, pripa˛intina, kad pirkejo, kaip ir tiekejo, po˛iuriu veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimas neturi artimu pakaitalu. Todel pagristai Atsakoves prekes rinka apibre˛iama kaip veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka. Atsi˛velgiant i tai, nepagristi Pareikejos argumentai del prekes rinkos netinkamo apibre˛imo, kad ji turetu buti apibre˛iama ˛ymiai placiau, nes LKD unys gali buti pakeiciami kitais unimis, o unu pirkejai netrukdomai gali isirinkti unis savo nuo˛iura i bet kurio rinkos segmento.
Konkurencijos istatymo 3 straipsnio 7 dalyje geografine rinka apibre˛iama kaip teritorija, kurioje visi ukio subjektai susiduria i esmes su panaiomis konkurencijos salygomis tam tikroje prekes rinkoje ir kuri, atsi˛velgiant i tai, gali buti atskiriama lyginant su greta esanciomis teritorijomis.
Nagrinejamojoje byloje, ivertinus paklausos pakeiciamuma, atitinkama geografine rinka apibre˛tina kaip nacionaline - Lietuvos Respublikos teritorija - rinka.
Nustatyta, kad LKD vienija 37 Lietuvos unininkystes klubus - 13 regioniniu visu veisliu klubu, 22 veisles klubus, jaunuju vedliu kluba ir Lietuvos unu sporto sajunga, t.y. apie 80 procentu Lietuvos unininkystes klubu ir 90 procentu uniuku veiseju (KT bylos, II t., b.l. 92), vykdanciu veikla visoje Lietuvoje i esmes vienodomis konkurencijos salygomis. Nagrinejamu atveju aktualus LKD priimti sprendimai bei nutarimai, susije su veisliniu uniuku paradavimu, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik jos ribose. Remiantis LKD pateiktais duomenimis, LKD naujai iregistruotu ir perregistruotu uniuku su eksportines kilmes dokumentais sudaro iki 8 procentu per metus (KT bylos, II t., b.l. 92). Todel toks ne˛ymus i kitu valstybiu ive˛tu uniuku skaicius patvirtina, kad geografine rinka yra ne platesne nei nacionaline.
Pareikejos nuomone geografine rinka apire˛tina kaip ES, Rusijos ir Baltarusijos uniuku rinka. Taciau ios Pareikejos ivados nera pagristos. Tarptautineje Kinologu Federacijoje kiekvienai valstybei atstovauja po viena nacionaline kinologu draugija (LKD analogai), todel skirtingose valstybese galioja skirtingos nacionaliniu draugiju priimtos taisykles, taip pat nacionaliniai teises aktai, reglamentuojantys naminiu gyvunu veisima bei pardavima, todel skirtingose valstybese veisejai, veisiantys unis, susiduria su skirtingu ju ukines veiklos reglamentavimu, kas tuo paciu turi itakos skirtingoms konkurencijos salygoms. LKD veisejai veislinius uniukus su LKD iduotais kilmes dokumentais i esmes parduoda Lietuvoje, uniukai i kitu valstybiu veislynu, kad butu perregistruojami privalo tureti LKD reikalavimus atitinkancius eksportinius kilmes dokumentus. Nagrinejamu atveju nustatytas ne˛ymus LKD perregistruotu uniuku su eksportines kilmes dokumentais skaicius patvirtina, kad geografine rinka yra ne platesne nei nacionaline. Be to, atitinkamos rinkos apibre˛imas konkurencijos teiseje nera savitikslis dalykas, nes jis priklauso nuo siekiamu tikslu (Europos Komisijos praneimo „Del atitinkamos rinkos apibre˛imo Bendrijos konkurencijos teises tikslams” (97/C 372/03) 10 p.), todel priklausomai nuo tiriamo konkurencijos klausimo pobud˛io, atitinkama rinka gali buti apibre˛iama skirtingai. Tais atvejais, kai net ir tiksliai neapibre˛us atitinkamos rinkos galima ivertinti konkurencijos taisykliu pa˛eidimo buvima ar jo nebuvima, o ivada del pa˛eidimo buvimo ar nebuvimo nesikeistu net ir kitaip apibre˛us atitinkama rinka, nera butinybes tiksliai apibre˛ti atitinkamos rinkos (Bendrojo Teismo (buves Pirmosios instancijos) 2000 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Nr. T-62/98 Volkswagen prie Komisija, 230 punktas. 2005 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Nr. T-241/01 Scandinavian Airlines System AB prie Komisija, 99 punktas). Todel, net ir apibre˛us atitinkama rinka placiausiai kaip tik imanoma - i rinka itraukus visus veislinius unis tiek su kilmes dokumentais, tiek be kilmes dokumentu, tai neturetu itakos ivadai del nagrinejamu susitarimu atitikties Konkurencijos istatymo 5 straipsnio reikalavimams, kadangi ioje byloje nagrinejami susitarimai laikytini pagal tiksla ribojanciais konkurencija, kuriu poveikio rinkai nereikia nustatineti ir jiems netaikomos iimtys del ma˛areikmio poveikio (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruod˛io 9 d. nutarimas Nr. 1S-172, 11 dalis).
Atsi˛velgus i aukciau idestyta, atitinkama rinka nagrinejamu atveju pagristai apibre˛ta kaip veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pareikeja nurodo, kad gincijami LKD sprendimai neu˛kerta kelio zooparduotuvems ir uniuku perpardavinetojams juos isigyti kitose alyse ir verstis tokiu uniuku prekyba, tiek II „Terra Animalis“, tiek kiti asmenys yra laisvi isigyti uniukus i ES ar kitu valstybiu.
Nagrinejamu atveju nustatyta, kad atitinkamoje rinkoje veikia LKD priklausantys veisejai ir veislynai, parduodantys veislinius uniukus su LKD iduotais kilmes dokumentais, kurie u˛ima vir 90 procentu atitinkamos rinkos. Likusia apytiksliai 10 procentu rinkos dali u˛ima veislynai ir veisejai, priklausantys alternatyvioms LKD organizacijoms, kurios taip pat iduoda uniukams kilmes dokumentus (KT bylos, II t., b.l. 92). Kadangi Veisliniu uniuku su LKD iduotais kilmes dokumentais pardavimo rinkoje veislynu konkurentais galetu buti zooprekiu parduotuves ir kiti uniuku perpardavinetojai, taciau LKD priimti gincijami sprendimai paalina iuos subjektus i atitinkamos rinkos, o veislynai ir veisejai, priklausantys alternatyvioms LKD organizacijoms, kaip jau mineta aukciau, negaletu buti laikomi LKD nariu konkurentais atitinkamoje rinkoje.
Pareikeja nurodo, kad draudimas perparduoti uniukus nustatytas ir FCI priimtuose dokumentuose.
Pa˛ymetina, kad FCI priimtuose dokumentuose nera nuostatu, draud˛ianciu uniuku pardavima perpardavejams. Pagal Tarptautines kinologu federacijos tarptautiniu veisimo nuostatu preambules 8 punkto nuostatas unu pardavejams ir komerciniams unu veisejams neleid˛iama u˛siimti veisimu FCI valstybeje nareje ar valstybeje partnereje (KT bylos, III t., b.l. 26). FCI tarptautiniu veisimo nuostatu 19 punkte nustatyta, jog FCI valstybiu nariu ir valstybiu partneriu veisimo taisykles gali nustatyti daugiau reikalavimu, nei ie FCI tarptautiniai veisimo nuostatai, taciau tos taisykles negali iems FCI nuostatams prietarauti ar buti su jais nesuderinamos. FCI statuto 9 straipsnio c dalyje, nustatancioje ios federacijos nariu ir valstybiu partneriu pareigas, nurodoma, kad visi nariai privalo pilnai vadovautis iais statutais, FCI reglamentais, cirkuliarais ir FCI Generalines Asamblejos ir Generalinio Komiteto priimtais sprendimais, taciau su salyga, jog ie teises aktai neprietarauja valstybes nares nacionaliniams teises aktams, priimtiems vietos vald˛ios instituciju. Nors, kaip jau buvo mineta, FCI dokumentuose nera draud˛ianciu uniuku pardavima perpardavejams nuostatu, taciau net ir tuo atveju, jei FCI dokumentai numatytu analogika draudima, tai neturetu itakos vertinant nagrinejamo LKD draudimo atitikties Konkurencijos istatymo reikalavimams, nes FCI dokumentai neturi virenybes prie Lietuvos Respublikoje galiojancius nacionalinius istatymus.
Konkurencijos istatymo 5 straipsnis netaikomas susitarimams, kurie del savo ma˛areikmio poveikio laikomi negalinciais itin riboti konkurencijos (Konkurencijos istatymo 5 str. 4 d.). Tokiems susitarimams taikomas salygas ir reikalavimus nustato Konkurencijos tarybos 2004-12-09 Nutarimas Nr. 1S-172 del ma˛areikmikumo, kurio 4 punktas nustato, kad susitarimais, kurie del savo ma˛areikmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, laikomi horizontalieji susitarimai tarp ukio subjektu, kuriu bendrai u˛imama atitinkamos rinkos dalis nevirija 10 procentu. io Nutarimo 7.3 punktu nustatyta, kad susitarimai, kuriais nustatomi tam tikros prekes gamybos ar pardavimo kiekiai, nelaikomi susitarimais, kurie del savo ma˛areikmio poveikio negali itin riboti konkurencijos.
Atsi˛velgiant i tai, LKD sprendimai neatitikta minetame nutarime numatytu ma˛areikmikumo kriteriju, nes ukio subjektu, kuriuos vienija LKD, u˛imama dalis atitinkamoje rinkoje gerokai virija Nutarime del ma˛areikmikumo nustatyta 10 procentu riba, taip pat ivertinus tai, kad nagrinejami LKD sprendimai kvalifikuotini kaip susitarimai, kuriais buvo nustatyti prekiu pardavimo kiekiai, ie sprendimai negali buti laikomi ma˛areikmiais. Pripa˛inus, jog nagrinejamu LKD sprendimu nera pagrindo vertinti kaip negalinciu itin riboti konkurencijos del savo ma˛areikmio poveikio, taikytinos Konkurencijos istatymo 5 straipsnio nuostatos.
Konkurencijos istatymo 6 straipsnyje nustatyta iimtis, reglamentuojanti, jog Konkurencijos istatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina technine ar ekonomine pa˛anga arba pagerina prekiu gamyba ar paskirstyma ir taip pat sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu: susitarianciuju aliu veiklai nesukelia apribojimu, kurie nera butini iame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; nesuteikia susitarimo alims galimybes riboti konkurencija dideleje atitinkamos rinkos dalyje. Pareiga irodyti, kad susitarimas atitinka Konkurencijos istatymo 6 straipsnio 1 dali t.y. iimciai keliamas salygas, tenka iimtimi besinaudojanciai susitarimo aliai (KI 6 straipsnio 2 d.). Pa˛ymetina, kad norint remtis Konkurencijos istatyme numatyta iimtimi, butina atitikti visas nustatytas - t.y. kumuliatyvias - salygas.
Komisijos komunikatu del Sutarties 101 str. 3 d. taikymo gairiu (toliau - Gaires) nustatytos isamios Iimties taikymo salygos.
Gairiu 51 punktas numato, jog vertinant ios salygos buvima, visi tvirtinimai apie efektyvuma turi buti pagristi taip, kad galima butu patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobudi, b) ryi tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybe ir dydi, bei d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galetu buti pasiektas.
Tyrimo metu nustatyta, kad prekyba naminiais gyvunais reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvunu globos, laikymo ir naudojimo istatymas, Europos Tarybos 1987 m. lapkricio 13 d. Europos konvencija del namuose laikomu gyvunu apsaugos. Prekyba naminiais gyvunais taip pat reglamentuoja Veterinarijos reikalavimai gyvunu globos namams, patvirtinti VMVT direktoriaus 2004-11-24 isakymu Nr. B1-1015 bei Valstybines veterinarines kontroles objektu, iskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimai, patvirtinti VMVT direktoriaus 2005-03-01 isakymu Nr. B1-146. Nurodyti teises aktai nustato tam tikrus gyvunu laikymo ir pardavimo principus bei tokiai veiklai keliamus reikalavimus, kuriu buvima kiekvienu konkreciu atveju tikrina kompetentinga institucija VMVT. Nustatyta, kad VMVT yra suteikusi 29 veterinarinius patvirtinimus prekiautojams gyvunais augintiniais (iskaitant ir patvirtinima, iduota Pareikejai) bei u˛registravusi 95 prekiautoju gyvunais augintiniais patalpas, i kuriu 45 priklauso II „Terra Animalis”. Tyrimo metu i VMVT buvo gauta informacija, kad gyvunai turi buti auginami ir laikomi bei prekiaujama jais tokiomis salygomis, kurios nera kenksmingos gyvunui, ir gyvunu auginimo ir laikymo salygos turi buti parenkamos atsi˛velgiant i gyvuno ruies bei veisles ypatumus, kad prekiauti naminiais gyvunais leid˛iama savivaldos instituciju nustatytose vietose, kad specialiuju reikalavimu prekybai naminiais gyvunais prekybos tinklu parduotuvese arba zooparduotuvese nera, todel VMVT nuomone, prekiauti gyvunais augintiniais prekybos tinklu parduotuvese galima (KT byla, II t., b.l. 63, 64-65). Bylos duomenimis VMVT vykde kelis tyrimus del galimu uniuku laikymo salygu parduotuvese pa˛eidimo, taciau ne vienu atveju pa˛eidimas nebuvo konstatuotas (KT byla, I t., b.l. 96-71).
Atsi˛velgiant i tai, pripa˛intina, kad nera irodytas prie˛astinis ryis tarp susitarimo ir efektyvumo bei tiketino efektyvumo dyd˛io ir galimumo.
Gairiu 85 punkte nustatyta, kad naudos perdavimas vartotojams turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukelta kiekviena esama ar galimai neigiama poveiki del konkurencijos ribojimo. Grynasis susitarimo poveikis tu vartotoju, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paliecia susitarimas, at˛vilgiu turetu buti bent jau neutralus. Jei tokiu vartotoju padetis del susitarimo pablogeja, vadinasi, netenkinama antroji Sutarties 101 str. 3 d. salyga. Atsi˛velgiant i tai, kad draud˛iant uniukais prekiauti parduotuvese ir perpardavejams, yra ribojama galimybe palyginti skirtingu veisliu ar tos pacios veisles, taciau i skirtingu veislynu tiekiamu uniuku kainas. Taip pat veislynams nelieka poreikio konkuruoti tarpusavyje del patekimo i parduotuves. Kadangi del LKD sprendimu, kuriais u˛drausta parduoti uniukus perpardavejams, galutiniu vartotoju patiriama ˛ala nusveria galimus vartotoju geroves kelimo po˛ymius, pripa˛intina, kad pareikejos nurodyti argumentai neatitinka ios iimties salygos.
Pareikeja nurodo, kad priimtais sprendimais buvo siekiama u˛tikrinant unu fizine sveikata, psichine bukle, veislines savybes, temperamenta bei charakteri.
Gairiu 75 punkte nustatytas ios salygos vertinimo testas reikalauja, kad efektyvumas butu budingas tam susitarimui ta prasme, kad nera kitu ekonomikai ivykdomu ir ma˛iau ribojanciu priemoniu efektyvumui pasiekti. Atliekant i vertinima, reikia atsi˛velgti i rinkos salygas ir verslo aplinka, su kuriomis susiduria susitarimo alys. Noredama pasinaudoti iimtimi, susitarimo alis turi paaikinti ir irodyti, kodel tokios matomai realios ir ma˛iau ribojancios susitarimo alternatyvos butu ma˛iau efektyvios.
Nagrinejamu atveju LKD draudimas parduoti uniukus perpardavejams ir tokiu budu kliuciu u˛siimti komercine veikla sudarymas kitiems ukio subjektams, yra neadekvatus ir neproporcingas tokiu ribojimu siekiamam nurodytam tikslui. Tyrimo metu nebuvo pateikta duomenu, patvirtinanciu, jog draudimas uniukus tiekti visiems perpardavejams, neatsi˛velgiant i laikymo salygas, yra butinas. Taip pat nera duomenu, kodel siekiant u˛tikrinti LKD nurodytus tikslus, susijusius su parduodamu uniuku gerove, nebuvo nustatytos ma˛iau konkurencija ribojancios priemones. Nagrinejamu atveju nera aiku, kodel Pareikeja nevertino galimybes uniukus perparduoti ne parduotuvese, kur nebutu LKD nurodytos problemos, ryium su kuriomis buvo priimti gincijami sprendimai - ma˛as plotas, aplinkiniu demesio ir pan. Ivertinus ias nustatytas bylos aplinkybes, pripa˛intina, kad i iimties salyga taip pat nera tenkintina.
Nustatyta, kad LKD u˛ima vir 90 procentu atitinkamos rinkos, todel tokia didele u˛imama atitinkamos rinkos dalis leid˛ia pagristai pripa˛inti, kad nera tenkinama ketvirtoji iimties salyga. Kaip jau buvo mineta, norint remtis Konkurencijos istatyme numatyta iimtimi, butina atitikti visas nustatytas salygas. Kadangi nagrinejamas konkurencijos teises normu pa˛eidimas netenkina ne vienos i reikalaujamu salygu, pripa˛intina, kad minetiems susitarimams del juose itvirtintu konkurencijos ribojimu Konkurencijos istatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta iimtis netaikytina.
Nagrinejamos bylos duomenys patvirtina, kad tyrimas baigtas priemus skund˛iama Konkurencijos tarybos 2010-04–01 nutarima Nr. 2S-9, kuriame konstatuota, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti uniukus su LKD iduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei ios dalies 3 punkto reikalavimus, u˛ tai Pareikejai paskirta 32 300 (trisdeimt dvieju tukstanciu triju imtu) litu bauda ir nustatytas ipareigojimas pa˛eidima, jei jis tesiamas, nutraukti. Pareikeja taip pat ipareigota panaikinti LKD unu veisimo nuostatuose numatyta reikalavima veisejams per viena menesi nuo uniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui uniuko perdavima naujam savininkui patvirtinanciu dokumentu kopijas (KT byla, III t., b.l. 34-44).
LR Konkurencijos istatymo 40 str. 1d. nustato, kad konkurencijos taryba, nustaciusi, kad ukio subjektai ivykde io istatymo draud˛iamus veiksmus ar kitus io istatymo pa˛eidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teise: 1) ipareigoti ukio subjektus nutraukti neteiseta veikla, atlikti veiksmus, atkuriancius ankstesne padeti ar paalinancius pa˛eidimo pasekmes, iskaitant ipareigojima nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti iu ipareigojimu ivykdymo terminus ir salygas; 2) ipareigoti ukio subjektus ar kontroliuojancius asmenis, ivykd˛iusius koncentracija, del kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padetis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepraneus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat io istatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriancius ankstesne padeti arba paalinancius koncentracijos pasekmes, iskaitant ipareigojimus parduoti imone ar jos dali, ukio subjekto turta ar jo dali, akcijas ar ju dali, reorganizuoti imone, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti iu ipareigojimu ivykdymo terminus ir salygas; 3) skirti ukio subjektams iame istatyme nustatytas pinigines baudas.
Atsi˛velgiant i tai, Konkurencijos tarybos 2010-04 –01 nutarimas Nr. 2S-9, nustatytu aplinkybiu pagrindu yra pagristas ir teisetas.
Konkurencijos taryba konstatavusi, kad LKD nustatydama draudima savo nariams parduoti uniukus su LKD iduotais dokumentais fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tiksla juos perparduoti, pa˛eide Konkurencijos istatymo 5 straipsnio 1 dalies bei ios dalies 3 punkto reikalavimus, 2010-04 –01 nutarimu Nr. 2S-9 skyre 32 300 (trisdeimt dvieju tukstanciu triju imtu) litu bauda (KT byla, III t., b.l. 34-44).
Konkurencijos istatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad u˛ draud˛iamus susitarimus <...> ukio subjektams skiriama pinigine bauda iki 10 procentu bendruju metiniu pajamu praejusiais ukiniais metais.
Baudos diferencijuojamos atsi˛velgiant i pa˛eidimo pavojinguma, pa˛eidimo trukme, ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ar sunkinancias aplinkybes, kiekvieno subjekto itaka pa˛eidimo padarymui, kai pa˛eidimas padarytas keliu subjektu (Konkurencijos istatymo 42 str. 1 d.). Baudos dyd˛io nustatyma taip pat reglamentuoja Vyriausybes 2004 m. gruod˛io 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos u˛ Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo pa˛eidimus, dyd˛io nustatymo taisykles (toliau – ir Taisykles). Remiantis iomis taisyklemis, baudos dydis nustatomas taip: apskaiciuojami baudos u˛ pa˛eidimo pavojinguma dydis, baudos u˛ pa˛eidimo trukme dydis ir iu dyd˛iu suma. Nustatant pa˛eidimo pavojinguma, atsi˛velgiama i pa˛eidimo pobudi, pa˛eidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai imanoma nustatyti) ir su pa˛eidimu susijusios atitinkamos geografines teritorijos (geografines rinkos) plota. Jeigu pa˛eidimas truko ilgiau kaip metus, baudos u˛ pa˛eidimo trukme dydis sudaro iki 10 procentu baudos u˛ pa˛eidimo pavojinguma dyd˛io u˛ kiekvienus pa˛eidimo metus (Taisykliu 2-4 p.). Remiantis Taisykliu 5 punktu bauda (bausme) individualizuojama (bauda suma˛inant arba padidinant iki 50 procentu), ivertinus ir ukio subjekto atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei jo itaka pa˛eidimo padarymui. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad atlikus Taisykliu 2 – 5 punktuose numatytus veiksmus yra realizuojami Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys, t. y. igyvendinama bendroji taisykle, kuri nustato kokio dyd˛io bauda gali buti skiriama ukio subjektui u˛ konkretu jo padaryta pa˛eidima.
Konkurencijos taryba skund˛iamame nutarime apskaiciuodama bauda konstatavo, kad pa˛eidimas truko nuo 2007 m. spalio men. iki 2009 m. gruod˛io men., t.y. apytiksliai 2 metus 2 menesius.
Nustatant baudos dydi, Atsakove atsi˛velge i pa˛eidimo pobudi, kuri ivertintino kaip apysunki Konkurencijos istatymo pa˛eidima, kad Lietuvos kinologu draugijos at˛vilgiu sunkinanciu bei lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, taip pat i pa˛eidimo trukme. Taip pat Konkurencijos taryba, pripa˛inusi, kad del susiklosciusios sunkios ekonomines situacijos visi ukio subjektai iuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais, skirtinos baudos dydi suma˛ino 10 procentu. Papildomu aplinkybiu, kuriu Atsakove nebutu ivertinusi, skirdama baudas, Pareikeja i esmes nepateike bei nenurode. Todel pripa˛intina, kad skiriant Pareikejai bauda nebuvo pa˛eisti nustatyti bendrieji baudu skyrimo pradmenys.
Teises normos, reglamentuojancios bendruosius baudu skyrimo klausimus, numato ir iimtis, leid˛iancias geriau individualizuoti baudos dydi. Viena i tokiu iimciu yra numatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo 43 straipsnyje, kuris suteikia teise ukio subjekta, kuris yra draud˛iamo konkurentu susitarimo dalyvis, atleisti nuo baudos (bausmes), jei jo veika atitinka iame straipsnyje nustatytas salygas. Kita iimtis yra nustatyta Taisykliu III skyriuje (6 – 8 punktai), kuris suteikia teise suma˛inti (suvelninti) pagal Taisykliu II skyriaus nuostatas paskirta bauda ukio subjektui, kuris yra draud˛iamo konkurentu susitarimo dalyvis, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 – 8 punktuose nustatytas salygas. I Taisykliu III skyriuje itvirtintu teises normu konstrukcijos matyti, kad Taisykliu 6 punktas veikia kaip bendro pobud˛io teises norma, Taisykliu 7 ir 8 punktu at˛vilgiu. Tai reikia, kad ukio subjekto at˛vilgiu Taisykliu III skyriuje nustatyta iimtis gali buti taikoma tik tuomet, jei jo veika, visu pirma, atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, o butent, jeigu jis pateike visa jam ˛inoma informacija apie draud˛iama susitarima ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Ir tik tuomet, jei jo veika atitinka Taisykliu 6 punkte nustatytas salygas, gali buti sprend˛iamas klausimas del Taisykliu 7 ar 8 punktu, leid˛ianciu suma˛inti bauda nuo 50 iki 75 procentu taikymo, ar nuo 20 iki 50 procentu, taikymo. Taciau nagrinejamu atveju tokiu aplinkybiu nenustatyta.Todel nera pagrindo paskirtos baudos ma˛inti.
Byloje nustatytu aplinkybiu ir idestytu motyvu pagrindu, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareikejos Lietuvos kinologu draugijos skunda nera, todel skundas atmestinas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 nutarima Nr. 2S-9 paliekant nepakeista.
Vadovaujantis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teiseju kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprende:
pareikejos Lietuvos kinologu draugijos skunda atmesti.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacini skunda paduodant iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.