- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- I-1444-362/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pran.), Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. D., M. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams D. M., R. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų A. D. ir M. K. patikslintus skundus atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. B. 2015 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-15 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“; 2. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. B. 2015 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 40-TE-25 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3. įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ios kuopos 1 -jo būrio specialisto pareigas; 4. priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo (2015 m. sausio 6 d.) iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos. 5. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti dėl skundžiamų neteisėtų veiksmų patirtą 6 000 eurų neturtinę žalą; 6. iš Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas M. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1. Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. B. 2015 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-16 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“; 2. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. B. 2015 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 40-TE-26 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3. įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ios kuopos 1-jo būrio patrulio pareigas; 4. priteisti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo (2015 m. sausio 6 d.) iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos. 5. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti dėl skundžiamų neteisėtų veiksmų patirtą 6 000 eurų neturtinę žalą; 6. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje 2014 m. vasario 17 d. byloje Nr. 40-1-00042-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje („Kyšininkavimas“) ir 227 straipsnio 2 dalyje („Papirkimas“), pagal informaciją, kad 2014 m. vasario 4 d. apie 2.17 val., Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II kuopos I būrio specialistas A. D. bei to paties būrio patrulis M. K., dirbdami tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, iš J. M., kuris, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį be atliktos techninės apžiūros, nedraustą privalomuoju Civilinės atsakomybės draudimu, galimai priėmė 400 Lt kyšį už tai, kad J. M. dėl minėtų pažeidimų nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. J. 2014 m. liepos 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. D., M. K. ir J. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. D. ir M. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tame pačiame nutarime prokuroras E. J. atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai A. D. ir M. K., sustabdę automobilį „Audi 80“, apie jo patikrinimą nustatyta tvarka nepateikė informacijos, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad automobilį vairavęs asmuo būtų nubaustas administracine tvarka už važiavimą transporto priemone, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nepraėjusia techninės apžiūros. Todėl A. D., M. K. galimai padarė drausminį nusižengimą ir apie tai turėtų būti informuojama Šiaulių apskrities VPK vadovybė.
2014 m. rugpjūčio 27 d. A. D. ir M. K. buvo pasirašytinai supažindinti su pranešimais dėl tarnybinio nusižengimo ir galimai pažeistų Lietuvos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 5 p., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9 p., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. 40-V-332 patvirtintų Patrulių rinktinės 2 -šios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigybės aprašymo 7.1.1. p, 7.1.5 p., 7.1.7 p., 7.5 p., Šiaulių apskr. VPK viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. 40-V-332 patvirtinto Patrulių rintinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės aprašymo 7.1.1 p., 7.1.2. p., 7.2 p., 7.7 punktų nuostatų ir galimai policijos pareigūno vardo pažeminimo.
2014 m. rugpjūčio 27 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. A. D. ir M. K. sutiko, kad jiems, vadovaujantis 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu, siekiant patikrinti atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą (5 str. 1 d.), būtų taikomas psichofiziologinis tyrimas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai, atsakydami į klausimus, sakė netiesą.
2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-81 konstatuota, kad apibendrinus teisės aktų reglamentaciją ir tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. D., M. K. veiksmai įvertinti kompetentingų institucijų, jų priimtuose sprendimuose teisės aktų pažeidimų nekonstatuota, tarnybinio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. D. ir M. K. elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko Kodekso keliamų reikalavimų, be to, savo elgesiu būtų sugriovę policijos pareigūno autoritetą, pasitikėjimą institucija, kurioje dirba ir būtų pažeminę pareigūno vardą ar padarę tarnybinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms konstatavo, kad neįrodyta, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. D., M. K. veiksmuose būtų pareigūno vardą žeminanti ar tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Taip pat, toje pačioje 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tikrintojas nurodė ir tai, kad šios tarnybinio patikrinimo išvados dėl A. D. ir M. K. veiksmų, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2014-10-30 psichofiziologinio tyrimo išvadų Nr. 5-16-IL-383 ir Nr. 5-16-IL-384 kopijos perduotinos vertinti Šiaulių AVPK specialiajai ekspertų komisijai.
2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo išvadoje Nr. 40-IL-7345 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ios kuopos I-jo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“ konstatuota, kad kyla pagrįstų abejonių dėl specialisto A. D. ir patrulio M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p., dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl siūlytina patikrinimą dėl Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei baigti. Išvadą ir tyrimo metu surinktą medžiagą svarstyti dėl 2011-09-15 specialistui A. D. ir 2011-11-23 patruliui M. K. išduotų leidimų (suteiktų teisių) dirbti (ir susipažinti) su įslaptinta informaciją, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ galimo panaikinimo, nes šio tikrinimo metu buvo nustatytos pagrįstos abejonės dėl A. D. ir M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p., dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. B. 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių statymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 2 dalies 1, 20 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1, 5 dalimis, ir atsižvelgdamas i Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolą Nr. 40-IN-33 bei į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertu komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimus Nr. 40-IL-7826 ir Nr. 40-IL-7825, panaikino leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjams M. K. ir A. D..
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. B. 2015 m. sausio 6 d. įsakymais Nr. 40-TE-25 ir Nr. 40-TE-26, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgdamas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. sausio 5 d. įsakymus Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16, pareiškėjus atleido iš vidaus tarnybos.
Sprendimai atleisti pareiškėjus iš užimamų pareigų grindžiami Įsakymais dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimu. Teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjų Leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 2 dalies 1, 20 punktai, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 15 punkte pateikta tokio leidimo sąvoka, pagal kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. Įstatymo 2 straipsnio 16 punktas apibrėžia asmens patikimumo pažymėjimo sąvoką – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. Taigi pareiškėjams inkriminuoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimą, galiojimą ir sprendimų apskundimą, 1 dalies 4, 5 punktų, 2 dalies 1, 20 punktų; 18 straipsnio, reglamentuojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimą, 1 dalies 4 punkto, pažeidimai, lėmę pareiškėjų Leidimų dirbti su informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimą, visiškai neatitinka jų turėtų Leidimų sąvokos, nes pareiškėjai turėjo Leidimus (suteiktą teisę) dirbti tik su „Riboto naudojimo“ informacija, o ne su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Tai reiškia, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik asmenims dirbantiems su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Vadinasi, pareiškėjams turint Leidimus dirbti tik su „Riboto naudojimo“ informacija, anksčiau nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos taikytos būti negalėjo, taigi jos jokiu būdu negalėjo ir negali būti pagrindu panaikinti Leidimą dirbti su informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Skundžiami įsakymai buvo priimti nesant teisinio pagrindo, jie dar ir nepagrįsti materializuojančiais faktiniais duomenimis, t. y. konkrečiais pareiškėjų veiksmais ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis Leidimų panaikinimą.
Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 40-IN-33 ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimas Nr. 40-IL-7826, priimti remiantis 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo išvadoje Nr. 40-IL-7345 nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad tyrimo metu surinktais duomenimis, yra pagrindo manyti, kad savo neteisėtu neveikimu – galimai priimdami kyšį, nesurašydami administracinės teisės pažeidimo protokolo J. M. ir sudarydami sąlygas jam išvengti administracinės atsakomybės – M. K. ir A. D. galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi esminis duomuo, lėmęs tikrinimo metu nustatytas neva pagrįstas abejones dėl pareiškėjų asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, numatytų VTPĮ 16 str. 2 d. 20 p., dėl kurių yra pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra tai, kad yra pagrindo manyti, kad savo neteisėtu neveikimu – galimai priimdami kyšį, nesurašydami administracinės teisės pažeidimo protokolo J. M. ir sudarydami sąlygas jam išvengti administracinės atsakomybės pareiškėjai pažeidė anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas. Vadinasi, išskyrus prielaidas ir niekuo nepagrįstą tikrintojo įsitikinimą, jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėjai priėmė kyšį ir nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo bei taip sudarė sąlygas kaltam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad yra pagrindo suabejoti pareiškėjų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, byloje nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik vykęs ikiteisminis tyrimas, tačiau ir atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjų kaltės jiems pažeidus inkriminuotų teisės aktų, susijusių su jų tarnyba, pažeidimų, nenustatė.
Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. 40-IN-33 ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimuose padarytos priešingos nei 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-81, išvados rodo, kad skirtinguose tyrimuose buvo eskaluojami tie patys teisiškai reikšmingi faktai, kurie buvo grindžiami tapačiais pareiškėjams inkriminuotais veiksmais - tuo pačiu poelgiu, o tai reiškia, kad procesas šioje byloje vyksta pažeidžiant non bis in idem principą, draudžiantį tą patį asmenį už tą pačią veiką du kartus traukti atsakomybėn. Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16 panaikindamas pareiškėjams leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neįvardijo, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama išvada apie pareiškėjų dalykines ir asmenines savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jie netinka darbui su įslaptinta informacija.
Taip pat byloje esanti medžiaga tvirtina ir tai, kad abejonės dėl pareiškėjų asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, dėl kurių tikrintojui buvo pagrindo suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei tuo, kad gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, buvo grindžiama ir neigiama psichofiziologinio tyrimo išvada, t. y. tuo, kad tyrimo poligrafu duomenys rodo, jog tiriamieji sakė netiesą, t. y. galimai priėmė 400 Lt kyšį. Nurodė, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti grindžiamas išimtinai tik tuo, jog tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama. Tokia nuostata atitinka ir teismų praktiką, kur tyrimas poligrafu laikomas papildomu, tačiau jokiu būdu ne pagrindiniu kriterijumi vertinant asmens tinkamumą darbui su įslaptinta informacija
Panaikinus įsakymus, kuriais pareiškėjams atimta specialioji teisė, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymai dėl atleidimo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu naikintini.
Šiuo atveju neteisėti skundžiami įsakymai lėmė neturtinės žalos padarymą pareiškėjams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnis). Pareiškėjai iš esmės buvo apkaltinti ir pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visi jų kolegos pradėjo juos laikyti nusikaltėliais, giminės ir artimieji pradėjo vengti bendravimo su jais, o tai neabejotinai pareiškėjams sukėlė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, ir bendravimo galimybių sumažėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovai advokatai D. V. ir V. B. prašė pareiškėjų patikslintus skundus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimuose ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad įsakymai dėl leidimų panaikinimo buvo priimti vadovaujantis Šiaulių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje 2014 m. gruodžio 5 d. priimtu protokoliniu sprendimu Nr. 40-IN-33 bei Šiaulių aps. VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimu Nr. 40-IL-7825 ir Nr. 40-IL-7826 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. Šiaulių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolu Nr. 40-IN-33 konstatuota, kad apibendrinus surinktus ir išanalizuotus duomenis, komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl specialisto A. D. ir patrulio M. K. asmens savybių: nesąžiningumo, savanaudiškumo, nepatikimumo, dėl kurių atsirado pagrindas suabejoti jų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei pagrįstai manyti, kad atsirado grėsmė jiems patikėtos informacijos, kuri žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, saugumui.
Šiaulių A VPK Specialioji ekspertų komisija konstatavo, jog asmens nepasinaudojimas procesine galimybe išskaidyti abejones, t. y. pareiškėjų nesutikimas ikiteisminio tyrimo metu patikrinti duotų parodymų teisingumo psichofiziologinio tyrimo metu, neapskundimas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 2 d., padarymo, tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimų nepateikimas, į kitą tyrimo subjektą su prašymu atlikti pakartotinį psichofiziologinį tyrimą nesikreipimas, kilusias dėl savo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno gero vardo išsaugojimo, jei iš tiesų jie turėjo pagrindą teigti, kad elgėsi tinkamai, vertintinas kaip aplinkybė, liudijanti, kad pagrįstai suabejota tokių asmenų patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.
Šiaulių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos protokolinis sprendimas kreiptis į Šiaulių AVPK viršininką dėl leidimų (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pareiškėjams buvo paremtas faktiniais duomenimis, pareiškėjus apibūdinančiomis aplinkybėmis, atkleidusiomis jų asmenines savybes bei reputaciją per konkrečias jų atliktas veikas, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00042-14, tarnybinio patikrinimo, dėl kurio 2014 m. lapkričio 6 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. veiksmų“ Nr. 40-IS-81, bei pakartotinio patikrinimo, dėl kurio 2014 m. gruodžio 1 d. buvo surašyta Patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto A. D. ir patrulio M. K. patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“ Nr. 40-IL-7345, metu. Tais pačiais faktiniais duomenimis remiantis, vadovaujantis Šiaulių aps. VPK Specialiųjų ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Šiaulių AVPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-463, 5.2, 5.3.1 punktais bei atsižvelgus į Šiaulių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolu Nr. 40-IN-33 priimtą sprendimą 2014 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas Teikimas „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“, su kuriuo Šiaulių AVPK viršininkas tą pačią dieną sutiko. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVPK nuomone, pareiškėjų teiginiai, kad Šiaulių AVPK viršininko įsakymai dėl leidimų panaikinimo neparemti jokiais materializuojančiais faktiniais duomenimis, tai yra konkrečiais pareiškėjų veiksmais ar kitomis objektyviosiomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo, yra nepagrįsti. Asmuo gali parasti pasitikėjimą ne tik dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Įvertinus pareiškėjų sąžiningumą, atsakingumą bei patikimumą, galima pagrįstai pripažinti, kad dėl jų stokos pareiškėjai netinka darbui su įslaptinta informacija.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ leidimai (suteikta teisė) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuri buvo suteikta jiems, panaikinta, nesant teisinio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15¹ straipsnyje. Šiaulių AVPK su tokiu pareiškėjų teiginiu nesutinka. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme pateiktos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąvokos apibūdinimo matyti, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, į jį nepatenka, tačiau pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnį be įslaptintos informacijos su žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, į įslaptintos informacijos sampratą patenka įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“, o, vadovaujantis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5 patvirtintais bendraisiais principais, kurie specialiai yra skirti įslaptintai informacijai, pažymėtai žyma „Riboto naudojimo“, būtina pasirašytinai supažindinti asmenį su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (8 p.), todėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta įslaptintos informacijos apsauga yra taikytina ne tik žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ pažymėtai informacijai, bet ir informacijai su žyma „Riboto naudojimo“. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis, šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi būti sprendžiama, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, tarnybinių patikrinimų tikslas yra patikrinti, ar tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą žeminančias veikas, tai yra tarnybinio patikrinimo tyrimo objektas nesutampa su objektu, kuris yra tiriamas atliekant patikrinimą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis.
Nėra pagrįstas ir pareiškėjų teiginys, kad, po to, kai jų veika buvo įvertinta 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-81, tolimesni veiksmai, tokie kaip Šiaulių AVPK Specialiųjų ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 5 d. posėdis bei Šiaulių AVPK Specialiųjų ekspertų komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. teikimas, dėl to paties dalyko atlikti būti negalėjo. Pareiškėjai šį teiginį grindžia Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1 V-308, 8 punkto nuostata, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, asmens patikrinimo dėl jo patikimumo procedūra, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, nepatenka į Vidaus tarnybos statuto ar Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo reguliavimo sritį ir negali būti tapatinamas tarnybinio patikrinimo procedūra. Šiuo tarnybinio patikrinimo bei asmens patikrinimo dėl jo patikimumo procedūrų atskyrimu paneigiamas ir pareiškėjų teiginys dėl principo non bis in idem pažeidimo, nes, kaip yra matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju dėl tų pačių faktų bei pareiškėjų veiksmų įvertinimo buvo atliktos dvi skirtingos, skirtingais teisės aktais reglamentuotos ir skirtingus teisinius santykius nustatančios procedūros, kurios eliminuoja pakartotino asmens patraukimo už tą pačią veiką atsakomybėn galimybę.
Specialiosios teisės panaikinimas sąlygojo įsakymų dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmimą, todėl nepanaikinus įsakymų dėl leidimų panaikinimo, negali atsirasti ir teisinis pagrindas panaikinti įsakymus dėl atleidimo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostata nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui diskrecijos teisės, ši teisės norma imperatyvi ir reikalauja, kad pareigūnas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, būtų atleistas iš vidaus tarnybos. Taigi šis pareiškėjų reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų panaikinti įsakymus dėl leidimų panaikinimo - nepanaikinus pirmųjų, negali būti panaikinti antrieji.
Pareiškėjų reikalavimas priteisti iš Šiaulių AVPK po 6 000 eurų neturtinę žalą neparemtas jokiais įrodymais, pagrindžiančiais šį reikalavimą. Konstatavimas, kad tariamai dėl pareiškėjų atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjai kolegų yra laikomi nusikaltėliais, kad artimieji ir giminės pradėjo vengti bendravimo su jais savaime nesuponuoja neturtinės žalos atsiradimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie patyrė neturtinę žalą dėl Šiaulių AVPK veiksmų priimant sprendimus dėl leidimų (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir jų atleidimo iš vidaus tarnybos. Teismui nepateikti jokie dokumentai, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas, kad skunde nurodyti išgyvenimai buvo patirti ir, kad jie buvo patirti įtakojant atsakovo priimtų sprendimų, tai yra nėra įrodytas pats neturtinės žalos atsiradimo faktas bei tiesioginis priežastinis ryšis tarp pareiškėjo galimų išgyvenimų ir atsakovo sprendimų. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, Šiaulių AVPK veiksmai, priimant ginčijamus įsakymus, buvo teisėti. Teisėti Šiaulių AVPK veiksmai negali būti tariamai patirtos pareiškėjų neturtinės žalos atsiradimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVPK nuomone, šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrindų, todėl pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesant pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo - panaikinti įsakymus dėl leidimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų: įpareigoti grąžinti pareiškėjus į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų A. D. ir M. K. patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjai iškėlė prašydami panaikinti Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 5 d. įsakymus Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; panaikinti Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 6 d. įsakymus Nr. 40-TE-25 ir Nr. 40-TE-26, kuriais pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą; grąžinti pareiškėjus į tarnybą (pareigas, iš kurių jie buvo atleisti); priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos; priteisti iš atsakovo pareiškėjams po 6000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Vidaus tarnybos statutas nustato reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam tarnauti vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 6 straipsnio 1 dalis nustato bendruosius reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, tarp jų reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Vienas iš papildomų reikalavimų užimti atitinkamas pareigas vidaus reikalų sistemos įstaigų padaliniuose, kuris nustatomas Statuto 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, yra specialusis reikalavimas – turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkamo slaptumo lygmens įslaptinta informacija. Šis specialusis reikalavimas, kuris įrašomas į atitinkamų pareigybių aprašymus, yra susijęs su pareigūno asmeninėmis savybėmis, jo moraliniu tinkamumu ir patikimumu užimti pareigas, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio specialisto pareigybės aprašymo 6.5.3 punkte ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio patrulio pareigybės aprašymo 6.5.3 punkte nustatytas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjui A. D. leidimas (suteikta teisė) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, buvo išduotas 2011 m. rugsėjo 15 d., pareiškėjui M. K. – 2011 m. lapkričio 23 d. Tai reiškia, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) numatyta tvarka buvo nustatyta, jog Leidimų išdavimo metu pareiškėjai atitiko Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytus patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (VTPĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Taigi, skirtingai nė išduodant leidimus dirbti ar susipažinti su aukštesnio slaptumo lygmens įslaptinta informacija (žymima „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“), kuriuose nurodomas konkrečia data apibrėžtas leidimo galiojimo terminas (VTPĮ 16 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į įstatyme numatytą maksimalų tokio pobūdžio leidimų išdavimo terminą (atitinkamai iki 5 ar 10 metų), leidime dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, jo galiojimo terminas nenurodomas. Tokio leidimo turėtojas teisę dirbti ar susipažinti su minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija paprastai turi iki tarnybos santykių nutraukimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad VTPĮ 18 straipsnis suteikia paslapčių subjektui teisę panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai pagal Vidaus tarnybos statutą yra pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Iš minėtų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti, ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – toks pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymų leidėjas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, išskyrus išvardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su šiuo atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo taikymu
Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymas galimas tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka iš pareigūno yra atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, pareigūno atleidimas iš tarnybos minėtu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjų skunduose iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas 2015 m. sausio 5 d. įsakymais Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams; jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertama kelio, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso. Įstatymais reguliuojant su valstybės paslaptimis (ar kita įslaptinta informacija) ir jų apsauga susijusius santykius, privalu nustatyti ne tik tai, kokia informacija yra valstybės paslaptis (ar sudaro kitą įslaptintą informaciją) ir kokia yra atsakomybė už jos atskleidimą, bet ir tai, kokie asmenys, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali disponuoti (taip pat netekti teisės disponuoti) valstybės paslaptimis (ar kita įslaptinta informacija), taip pat tai, kokiais atvejais, kokia tvarka bei kokiomis sąlygomis valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti išslaptinta ir kas turi įgaliojimus tai padaryti. Šie asmenys, tvarka ir sąlygos gali būti diferencijuojama inter alia pagal įstatymų leidėjo nustatytas valstybės paslapčių (ar kitos įslaptintos informacijos) rūšis (kategorijas).
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus. Taip pat šis įstatymas numato asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo. Asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta tokio leidimo sąvoka, pagal kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. Iš šios sąvokos matyti, kad į ją nepatenka įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. VTPĮ 16 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad asmens patikimumo pažymėjimas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“ – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Įstatymas nenumato leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Riboto naudojimo“, išdavimo termino. Paslapčių subjekto darbuotojams (valstybės tarnautojams, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį), kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Teisės dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikimo tvarką nustato paslapčių subjektai, vadovaudamiesi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos patvirtintais bendraisiais tokios teisės suteikimo principais. Ši teisė paslapčių subjekto darbuotojams suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.
Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo principų, patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5, 11 punktas numato, kad teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali būti suteikiama terminuotai ir neterminuotai, kol asmuo eina atitinkamas pareigas ar vykdo užduotis, pavestas pagal paslapčių subjekto ir rangovo sudarytą pirkimo, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ sutartį. Pažymėtina, kad žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 5 dalis). Paslapčių subjekto pripažinta tarnybos paslaptimi informacija yra įslaptinta informacija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įvertinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad įslaptinta (paslapčių subjekto pripažinta tarnybos paslaptimi informacija) informacija yra svarbi ir reikšminga, jos apsaugai keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir valstybės paslaptį sudarančiai informacijai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjų tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, pagrįstai vadovavosi VTPĮ 16 ir 18 straipsnių nuostatomis.
Atitinkama vidaus reikalų įstaiga VTPĮ prasme yra paslapčių subjektas (VTPĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisnius instrumentus siekti konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15, 16, 17, 18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).
VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.
VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1-20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 16 straipsnio 2 dalis), taip pat pagrindas panaikinti išduotą leidimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Iš VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvadų, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize VTPĮ kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto), be kita ko, yra pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012).
VTPĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms, be kita ko, priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo (VTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Šiaulių AVPK 2015 m. sausio 5 d. įsakymų Nr. 40-TE-15 ir Nr. 40-TE-16 įžanginėse dalyse nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šiuos administracinius aktus, atsižvelgė į SEK 2014 m. gruodžio 5 d, posėdžio protokolą Nr. 40-IN-33 bei 2014 m. gruodžio 12 d. teikimus Nr. 40-IL-7826 ir Nr. 40-IL-7825. Atsižvelgiant į tai, SEK protokolinis nutarimas bei teikimai, nurodyti įsakymuose, vertintini kaip jų sudedamosios dalys. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas turi vertinti tik tas aplinkybes (konkrečius faktinius duomenis), kurias paslapčių subjektas buvo nustatęs patikrinimo metu (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir kurias įvertinęs priėjo prie išvadų, jog tų nustatytų ir kvalifikuotų pagal atitinkamą VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies punktą pagrindu leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.
Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį Nr.A895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį Nr.A465-143/2015, ir kt.).
SEK 2014 m. gruodžio 5 d, posėdžio protokole Nr. 40-IN-33 bei 2014 m. gruodžio 12 d. teikimuose Nr. 40-IL-7826 ir Nr. 40-IL-7825 nurodyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. iš Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus buvo gauti vyriausiojo tyrėjo M. M. tarnybiniai pranešimai Nr. 40-PR5-6413 Dėl A. D. ir Nr. 40-PR5-6415 Dėl M. K., kuriais siūloma Specialiojoje ekspertų komisijoje apsvarstyti klausimą dėl A. D. ir M. K. savybių, kitos veiklos ar ryšių, ar kitų su šiais asmenimis susijusių savybių ar faktų, dėl kurių gali kilti grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. SEK 2014 m. balandžio 17 d. posėdyje nutarė kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00042-14 medžiaga. 2014 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje informuota, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00042-14 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių A. D. ir M. K. kaltę. Po svarstymo buvo nutarta klausimą dėl A. D. ir M. K. savybių, kitos veiklos ar ryšių, ar kitų su šiais asmenimis susijusių savybių ar faktų, dėl kurių gali kilti grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, svarstyti Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyriui baigus tarnybinį patikrinimą. Gavus Šiaulių AVPK Vidaus tyrimo poskyrio 2014 m. lapkričio 6 d. patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-81, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Psichofiziologinio turimo išvadas Nr. 5-16-IL-383 ir Nr. 5-16-IL-384, 2014 m. lapkričio 14 d. posėdyje nutarta siūlyti Šiaulių AVPK viršininkui pradėti pakartotinį patikrinimą.
2014 m. gruodžio 5 d. SEK posėdyje nagrinėta 2014 m. gruodžio 1 d. Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus patikrinimo išvada Nr. 40-IK-7345, Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-81, ikiteisminio tyrimo medžiaga, Personalo skyriaus pateikta medžiaga. 2014 m. gruodžio 12 d. teikimuose Nr. 40-IL-7826 ir Nr. 40-IL-7825 nurodyta, kad vadovaujantis VTPĮ 15¹ str. 1 d., 16 str. 1 d. 4,5 p., 16 str. 2 d. 1 p., 16 str. 2 d. 20 p., 18 str. 1 d. 4 p., 13 str. 1 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN patvirtintos tvarkos Dėl dirbančių bei priimtų į valstybės tarnybą vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų, kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo, neišdavimo ir panaikinimo nuostatomis, SEK nuostatų 5.2 ir 5.3.1 p., atsižvelgiant į tai, jog patikrinimo metu buvo nustatytos A. D. ir M. K. asmens savybės – nesąžiningumas, savanaudiškumas, nepatikimumas, dėl kurių, pagrįstai manytina, kyla grėsmė patikėtos informacijos saugumui, Šiaulių AVPK viršininkui teiktinas pasiūlymas panaikinti Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialistui A. D. ir Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patruliui M. K. leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Pareiškėjai akcentavo, kad išskyrus prielaidas ir niekuo nepagrįstą tikrintojo įsitikinimą, jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėjai paėmė kyšį ir nesurašė administracinės teisės pažeidimo protokolo bei taip sudarė sąlygas kaltam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad yra pagrindo suabejoti pareiškėjų patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei bei gali kilti grėsmė jiems patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, byloje nėra. Ne tik vykusiame ikiteisminiame tyrime, bet ir tarnybinių patikrinimų metu pareiškėjų kaltės jiems pažeidus inkriminuotų teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat pareiškėjai teigia, jog skirtinguose tyrimuose (tarnybinio patikrinimo metu, SEK patikrinime) buvo nagrinėjami tie patys teisiškai reikšmingi faktai, kurie buvo grindžiami tapačiais pareiškėjams inkriminuotais veiksmais, o tai reiškia, kad buvo pažeistas principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią veiką du kartus traukti atsakomybėn.
Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarnybinio patikrinimo metu jų kaltė nebuvo nustatyta, teismas pažymi jog šie faktai VTPĮ prasme nėra reikšmingi, nes faktai apie asmens savybes, kitą veiką ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybės, ar faktus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas,18 straipsnio 1 dalies 4 punktas) gali paaiškėti ne tik tais atvejais, kai pareigūno veika tarnybinio patikrinimo metu kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, o ir tais atvejais, kai nustatoma, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nėra. Šiame kontekste taip pat aktualus Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kuriame pabrėžta, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiklą, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarime pateiktą išaiškinimą 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir nagrinėjam ginčui aktualus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas yra susiję neatsiejamai, ir per papildomo tikrinimo procedūrą nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos atitinkamos (konkrečios) aplinkybės, susiję su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas SEK protokole / teikime turi būti visi duomenys iš kokių būtent informacijos šaltinių (atitinkamų tarnybinio patikrinimo medžiagų ir pan.) buvo nustatyti atitinkami faktai, kvalifikuoti pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą (esant pagrindui - pagal kitus teisinius pagrindus) apie asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes, ar faktus dėl kurių kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui ir kuriuos SEK vertino kaip pagrindą siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareigūnui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) gali būti nustatytos VTPĮ reikalavimų asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija kontekste remiantis įvairia teisės aktų nustatytą tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga. Byloje yra duomenys apie tai, kad SEK nariai atitinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 40-1-042-14 gavo ir su ja susipažino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro leidimu. Kaip jau buvo aukščiau minėta, SEK nesprendė pareiškėjų kaltumo klausimo, o ikiteisminio tyrimo medžiaga rėmėsi VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste, t. y. sprendė tik tai, ar šioje medžiagoje yra duomenų apie pareiškėjų asmens savybes, veiklą ir ryšius, kurie kelia abejonių dėl jų patikimumo darbui su įslaptinta informacija. Kartu pažymėtina, kad SEK rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir faktais, kurie buvo nustatyti analizuojant atliktus tarnybinius patikrinimus, kitą medžiagą (tarnybinio patikrinimo medžiaga bei 2014 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-81, Šiaulių AVPK Imuniteto skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinimo išvada Nr. 40-IL-7345, psichofiziologinio tyrimo išvadomis, tarnybos byla) ir kurių visuma atskleidžia tokias pareiškėjų asmens savybes VTPĮ 20 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo kontekste (nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų), kurios suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareigūnai yra netinkami darbui su įslaptinta informacija.
Teikimuose nurodyta, kad pareiškėjai Šiaulių AVPK Patrulių rinktinėje dirba ne vienerius metus, abiems nuo 2013 metų pareigybės aprašymuose yra numatyta funkcija – vykdo eismo priežiūrą, todėl, remiantis turimais duomenimis, yra pagrindo manyti, jog A. D. ir M. K., tikrindami J. M. dokumentus, nustatė, jog automobilis yra nedraustas, neatlikta jo techninė apžiūra, J. M. neturi vairuotojo pažymėjimo bei galimai yra neblaivus. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga (nagrinėta Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės Pajėgų išdėstymo planas, Vieningos pajamų valdymo sistemos duomenys, liudytojų parodymai, duomenys, gauti vykdant J. M. abonento pokalbių kontrolę), prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „vertinant byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai A. D. ir M. K. 2014 m. vasario 4 d. naktį, laikotarpyje tarp 2 val. 16 min. ir 1 val. 26 min., Šiaulių m., prie (duomenys neskelbtini) esančio gyv. namo, buvo sustabdę galimai J. M. vairuojamą automobilį „Audi 80“. Taip pat teikimuose nurodyta, kad A. D. ir M. K., galimai siekdami asmeninės naudos, galimai priėmė 400 Lt kyšį ir todėl galimai tyčia nefiksavo J. M. padarytų minėtų teisės pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuos duomenis patvirtina ir tai, jog A. D. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu savo, kaip įtariamųjų, duotų parodymų nesutiko patikrinti psichofiziologinio tyrimo metu, prokuroro priimto nutarimo, kuriuo jų atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 2 d. padarymo, t. y. nereabilituojančiai pagrindais, per numatytą 20-ties dienų terminą neskundė, t. y. su juo sutiko, tarnybinio patikrinimo metu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo paaiškinimų nepateikė, psichofiziologinio tyrimo išvados abiems neigiamos – tyrimų poligrafu duomenys rodo, jog įtariamieji sakė netiesą – t. y. galimai priėmė 400 Lt kyšį, per vieną mėnesį į kitą tyrimo subjektą su prašymu atlikti pakartotinį psichofiziologinį tyrimą nesikreipė. Šias aplinkybes SEK įvardino kaip liudijančias, jog buvo pagrįstai suabejota pareiškėjų patikimumu, sąžiningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo aspektu sudaro pagrindą išvadai, kad toks A. D. ir M. K. galimas neteisėtas neveikimas leidžia pagrįstai konstatuoti jų asmens savybes: nesąžiningumą, savanaudiškumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei. Taip pat teikime teigtina, jog pareigūnų, turinčių šias asmens savybes, kurių patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei suabejota, tolimesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę jiems patikėtos tokios informacijos saugumui. Taip pat nurodoma, jog įvertinus turimus bei teikime aptartus duomenis teigtina, jog jie nėra prielaidos, o pagrįsti objektyviais duomenimis (aptartais ikiteisminio, tarnybinio tyrimo surinktais nei kitais), duomenys nėra mažareikšmiai ar atsitiktiniai, nes J. M. padarytų administracinės teisės pažeidimų galimas nefiksavimas už galimai 400 Lt kyšį, leidimas jam išvengti administracinės atsakomybės, pažeidžia pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės tarnyba.
Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles (žr. 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-289/2014). Tad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta taisyklė, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo turi būti taikoma ir tyrimo poligrafu išvados arba atsisakymo tirtis poligrafu vertinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas pasitikrinti poligrafu gali būti vertinamas tik kaip papildoma aplinkybė, kuri nelemia sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, tačiau šios bylos aplinkybių kontekste pasisakytina, kad aplinkybės, jog pareiškėjai atsisakė pasitikrinti ne paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui tikrinant patikimumą ir lojalumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o ikiteisminiame tyrime, kuriame galioja BPK normos ir atitinkamos proceso dalyvių teisės bei pareigos, tačiau atlikus psichofiziologinį patikrinimą abiems pareiškėjams išvados buvo neigiamos (buvo konstatuota, jog pareiškėjas sake netiesą), atsižvelgiant į visą surinktą medžiagą, galėjo būti vertinamos kaip papildomos aplinkybės, vertinant pareiškėjų asmens savybes.
Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, kolegijos nuomone, leidžia prieiti išvados, kad Specialioji ekspertų komisija, išsamiai patikrinusi surinktą medžiagą, išanalizavusi su pareiškėjais sietinas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti A. D. ir M. K. nepatikimais, nesąžiningais, savanaudiškais bei suabejoti jų lojalumu Lietuvos valstybei.
Pareiškėjų nurodytos juos charakterizuojančios aplinkybės (charakteristikose nurodomos teigiamos savybės) pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą (VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas) negali būti pagrindas netaikyti šių įstatymo nuostatų. Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (VTPĮ 12 straipsnio 2 dalis), turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė įgaliojimus veikti įstatyme numatytu būdu siekiant konstituciškai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPĮ 15,16,17,18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių priemonių – leidimų dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas, kai atlikus patikrinimą nustatoma, kad nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (šio ginčo atveju VTPŠ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte).
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad teismas nenustatė jokių ABTĮ 89 straipsnyje numatytų Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 40-TE-15 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir 2015 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 40-TE-16 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjų patikslintų skundų dalis dėl šių aktų panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.
Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 40-TE-25 A. D., 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 40-TE-26 M. K. buvo atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiškia, jog pareigūnas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio specialisto pareigybės aprašymo 6.5.3 punkte ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio patrulio pareigybės aprašymo 6.5.3 punkte nustatytas specialusis reikalavimas, kad šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl panaikinus leidimus (suteiktą teisę) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjai privalėjo būti atleisti iš tarnybos. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai iš vidaus tarnybos atleistas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nesiūlė pareiškėjams užimti kitų pareigų.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Išnagrinėjus pareiškėjų nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, konstatavus, jog pareiškėjų ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taigi ir būtino pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento.
Pripažinus Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-15 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir 2015 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 40-TE-16 „Dėl leidimo (suteiktos teisės) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ teisėtais ir pagrįstais, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjų patikslintų skundų reikalavimus dėl Šiaulių AVPK viršininko 2015 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 40-TE-25 ir 2015 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 40-TE-26 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. D. ir M. K. patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.